Dar 1794 m. didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis savo dekretu paskelbė Druskininkus gydomąja vietove, o 1837 m., Vilniaus universiteto profesoriui Ignacijui Fonbergui atlikus ir paskelbus mineralinio vandens cheminės sudėties tyrimus, Rusijos imperatorius Nikolajus I patvirtino Druskininkų kurorto įrengimo projektą. Šiuo metu kurorte veikia atnaujinta gydykla, 7 sanatorijos, 16 viešbučių, 11 svečių namų, 16 kaimo turizmo sodybų.

Parengė Daiva Červokienė

Šiemet Druskininkai tapo Lietuvos kultūros sostine, tad į kurortą kvies gerokai daugiau renginių, jis sulauks daugiau svečių. Kurorto svečiai paprastai mėgsta pasivaikščioti vaizdinguose sraunaus Ratnyčios upelio šlaituose įkurtame sveikatingumo parke, kuris vadinamas gydomosios kūno kultūros specialisto Karolio Dineikos (1898–1980) vardu. Beje, parkas ką tik paminėjo 100 metų jubiliejų.

Parko istorija

Druskininkų gidų asociacijos pirmininkas, gamtininkas, miškininkas Antanas Lankelis sako, kad šiame mieste gydomoji fizinė kultūra turi senas tradicijas. Istorijos šaltiniai teigia, kad pirmasis gydomosios fizkultūros skyrius, kaip gydyklų filialas, Nemuno upės pakrantėje įsteigtas XIX a. pabaigoje, o į dabartinę vietą parkas perkeltas po Pirmojo pasaulinio karo. Sveikatingumo parką Ratnyčios upelio šlaituose išgarsino gydytoja kineziterapeutė Eugenija Levicka (1896–1931), atvykusi į Druskininkus 1924-aisiais.

Pasak A. Lankelio, parkas sumanytas įdomiausioje krašto vietoje – natūraliame miške, pušyne, ant kairiojo Ratnyčios upelio kranto. Per 8 metus gydytoja, pasakojama, užtariama žymiojo Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio, Druskininkuose daug nuveikė: 6 hektarų ploto pušyne įkūrė privatų saulės vonių parką, kurį sudarė du atviri maudymosi baseinai suaugusiesiems, baseinas vaikams, du lauko soliariumai, keletas gimnastikos ir sporto aikštelių, keli paviljonai ir įspūdingas vandentiekio bokštas, dabar įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Parke veikė vyrų, moterų ir vaikų sektoriai, juose dirbo gydytojas ir gydomosios kūno kultūros instruktoriai, kurie vadovavo grupėms bei individualioms pratyboms, Priiminėti saulės vonias buvo rekomenduojama nuogiems – kai kam tai atrodė labai naujoviška, o kai kam – ir amoralu. Tokį gydymą aktyvia veikla, sportu, saule ir oru galima būtų pavadinti sveikos gyvensenos ir gydymo be vaistų propagavimu. E. Levicka sportavo pati, skatino jos pavyzdžiu sekti ir besigydančiuosius. Vienas to metų lankstinukų lenkų kalba skelbė, kad tai „vienintelis tokio pobūdžio parkas Lenkijoje“.

Druskininkai – tarsi tremtis

Sovietmečiu, plečiant kurortą, 1952 m. įsteigta naujoviška gydymo įstaiga − gydomosios fizinės kultūros parkas. Parko vadovu buvo paskirtas gydomosios fizinės kultūros pradininkas gydytojas Karolis Dineika. Tai buvo naujas parko klestėjimo laikotarpis. Jo plotas padidėjo kone trigubai. 1960 m. buvo suprojektuoti ir įrengti prašmatnūs, iki šiandien išlikę parko vartai. 1964 m. ant Ratnyčios upelio dar buvo pastatytos kaskadinės maudyklės ir gydomosios fizinės kultūros dispanseris.

K. Dineika, labai įvairiapusė asmenybė, buvo vienas pirmųjų Lietuvoje diplomuotų kūno kultūros specialistų, Tartu universitete įgijęs kūno kultūros mokytojo cenzą. Su kitais entuziastais jis 1920 m. įkūrė fizinio lavinimo sąjungą, 1922 m. – Lietuvos gimnastikos ir sporto federaciją, buvo jų pirmuoju pirmininku. K. Dineika propagavo krepšinį, kitas klasikines sporto šakas ir liaudies žaidimus: ritinį, muštuką ir kt. Jis pats aktyviai sportavo, buvo daugkartinis Lietuvos teniso čempionas, krepšinio Lietuvoje pradininkas, propaguotojas ir teoretikas, aktyviai reiškėsi ir spaudoje: redagavo laikraštį „Jėga ir grožis“, kuris nuo 1929 m. turėjo priedą „Jaunimo sportas“.
Apie K. Dineiką teko kalbėtis su jo dukra poete vienuole Gyne Dineikaite (1932–2019). Ji pasakojo, kad sovietiniais laikais tėvui teko slapstytis, dėl to šeima kelis kartus keitė gyvenamąją vietą. K. Dineiką saugumiečiai buvo ir suėmę, tačiau vaikystės draugai jį išgelbėjo nuo tremties, bet primygtinai patarė vėl pakeisti gyvenamąją vietą. Taip šeima vėl grįžo į Kauną, K. Dineika kurį laiką dirbo Kūno kultūros institute, bet ten netrukus užkliuvo jo ideologija, tad jis buvo atleistas ir niekur nebegalėjo įsidarbinti. Tada K. Dineikai kažkaip pavyko gauti darbą Vilniuje, gydomosios fizinės kultūros dispanseryje. Bene po pusmečio jis buvo išsiųstas dirbti į Druskininkus vasarai, o paskui – ir visam laikui. Nors, pasak G. Dineikaitės, tai buvo tarsi tremtis, tačiau tai pasirodė besanti didelė likimo dovana, leidusi atsiskleisti įvairiems tėvo gebėjimams.

Asmenybės įvairiapusiškumas

Druskininkuose atsiskleidė K. Dineikos talentas kaip fizinės kultūros specialisto ir įvairiapusės asmenybės. Jis pritaikė sukauptą gyvenimo patirtį, patardavo, konsultuodavo ir netradiciškai gydydavo naudodamasis gamta, fizine kultūra, masažais, savitaiga, daug rašė spaudoje gydomosios fizinės kultūros klausimais, mokė jaunus specialistus, bendravo su daugybe to meto menininkų, mokslininkų. Greitai K. Dineikos profilaktikos ir gydymo metodai buvo visuotinai pripažinti, o jis pats tapo kone legenda, apie jį ir jo metodus dažnai rašė įvairūs laikraščiai ir žurnalai Lietuvoje, Rusijoje ir kituose kraštuose. Vartant straipsnius apie K. Dineikos veiklą įstrigo vieno jų pavadinimas – „Stebukladarys iš Druskininkų“.

K. Dineika populiarino parko žaidimus, įtraukdamas lietuviškų šokių ir liaudiškų žaidimų elementus. Kone iki paskutinių gyvenimo dienų jis dirbo, puoselėjo Gydomosios fizinės kultūros ir klimato terapijos parką, propagavo natūralius sveikatinimosi būdus, padėjo daugybei įvairių tautybių žmonių atgauti sveikatą.

K. Dineika su žmona, taip pat diplomuota kūno kultūros specialiste, užaugino du sūnus ir dukrą, jo, kaip sveikatingumo idėjų populiarintojo, veiklą šiek tiek tęsė sūnus inžinierius Vincas.

Dominuoja 150 metų pušys

Po nepriklausomybės atkūrimo sveikatingumo parkas buvo labai apnykęs, praėjusį dešimtmetį pradėti parko gaivinimo darbai. 2015 m. parkas buvo oficialiai atvertas lankytojams. Kaip teigia A. Lankelis, nuo sutvarkyto ir išpuoselėto miško E. Levickos darbo metais iki gydomosios paskirties parko nueitas nemažas kelias, parkas buvo du kartus rekonstruotas.

Parke vyrauja brandžios paprastosios pušys, kurių vidutinis amžius – apie 150 metų, yra pasodintų ir kalninių, ir Bankso pušų. Ratnyčėlės šlaituose auga paprastųjų eglių, vienas kitas paprastasis kadagys, pasodinta ir dekoratyvinių – kininių, kazokinių – kadagių. Tarp šių spygliuočių auga ir Europinis kukmedis, apdainuotas ir dainoje apie „pypkę kukavinę“, – jis nuodingas, ypač nepatariama susidomėti jo raudonomis uogomis.

Iš lapuočių medžių dominuoja paprastieji klevai ir liepos, karpotieji beržai, auga paprastųjų lazdynų, kelios guobos, įveista šermukšnių, sausmedžių, šeivamedžių, putinų, gudobelių, šaltekšnių. Ratnyčėlės šlaite pavasarį gausiai žydi ievos, tiesa, plinta ir uosialapiai klevai, nors jie po truputį naikinami kaip invaziniai. Iš vijoklinių augalų pamatysime apynių, plačialapių vynvyčių, raudonųjų sedulų.

Akį traukia rožyno skverelis, o kvapiųjų vaistinių augalai plotelyje, pasak A. Lankelio, auga kelios dešimtys rūšių augalų: „nuo rūtų mėtų iki pelynų“. „Kai ateiname su svečiais į parką, prisėdame pailsėti, pakvėpuoti žolynų kvapais, o moterys turi apie daug ką pasikalbėti, pasidalyti patirtimi apie vaistinius augalus“, – pasakoja A. Lankelis.

Kviečia mankštos ir sporto aikštynai

Turistams skirtuose informacijos šaltiniuose teigiama, kad Karolio Dineikos parkas, kurio plotas – apie 15 hektarų, yra labai svarbi Druskininkų urbanistinės struktūros bei kraštovaizdžio dalis. Parkas tęsia gydymo oru, vandeniu bei saule tradicijas ir kviečia išbandyti seniai populiarinamas procedūras: pasivaikščiojimą takais, mėgavimąsi saule ir ramybe terasose, pėdų masažu akupresūros baseine. Parko lankytojų šiltuoju metų laiku laukia atnaujintas kaskadinių maudyklių kompleksas, pirtis ir kaskados, aerojonoterapijos paviljonas, kuriame galima pailsėti klausantis krentančio vandens gaudesio ar išgerti puodelį arbatos. Žodžiu, vieta įdomi bet kokiais orais įvairaus amžiaus žmonėms.

Druskininkų sveikatos centro ir šio miesto Trečiojo amžiaus universiteto iniciatyva pradėtos organizuoti mankštos gryname ore parke, Druskininkų bočių draugija atgaivino senovinį pasagos mėtymo žaidimą.

Norisi pridurti, kad visais metų laikais darbo dienomis 10 valandą čia galima ateiti į mankštas, kurias dažnai veda K. Dineikos sveikatingumo parko sporto klubo entuziastai, arba užsukti pažaisti į naujus petankės ir piklbolo aikštynus. Dalyvauti gali visi atvykusieji į parką, išankstinės registracijos nereikia.

Projektą „Lietuvos parkai: istorija ir dabarties iššūkiai“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 4000 Eur.