Siaučiančio koronaviruso fone kovo viduryje per Lietuvą praūžusi audra, pridariusi nemažai nuostolių ir netgi nusinešusi vieną gyvybę, liko beveik nepastebėta. Iš tikrųjų audros, viesulai ar uraganai Lietuvai nėra labai būdingi reiškiniai. Vis dėlto jeigu jie užklumpa, visada pridaro nuostolių gamtai ir žmonėms.

Laimius STRAŽNICKAS

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas aiškina, kad audra yra meteorologinis reiškinys, pasireiškiantis smarkiu vėjo sustiprėjimu. Jūroje audra vadinama štormu. Trumpas vėjo sustiprėjimas vadinamas škvalu, ilgai trunkanti galinga audra, kai vėjo greitis siekia ar net viršija 33 metrus per sekundę, – uraganu.

Tokie reiškiniai susidaro dėl šilto ir šalto oro sandūros. Audra kyla, kai aukšto slėgio atmosferos regiono centre susiformuoja žemo slėgio regionas. Dėl priešingų jėgų veikimo atsiranda vėjai bei audros debesys. Panašiu principu, šiltam orui kylant nuo įkaitusio žemės paviršiaus, susidaro nedideli žemo slėgio regionai ir pasireiškia sūkuriai.

Audrą sukelia ciklonai, dažniausiai susiformuojantys Atlanto vandenyne, vėliau jie slenka per visą Europą, kartais pasiekia ir mus. Audros atneša labai smarkų lietų (liūtį), kartais perkūniją, smarkų vėją, siekiantį 20–50 m/sek. Jos gali netgi sukelti ir tornadus bei viesulus.

Ciklono sukeltos audros dažniau mus lanko šaltuoju metų laiku, o škvalai ir viesulai – šiltuoju: maždaug nuo gegužės iki spalio.Nors škvalai apima mažą teritoriją, jie gali pridaryti daug žalos: išversti medžius, sugriauti net pastatus. Lietuvoje per metus būna vidutiniškai nuo penkių (Varėnoje) iki 40 (Klaipėdoje) audringų dienų, kai vėjo stiprumas yra daugiau negu 15 m/sek. Škvalai ar viesulai Lietuvoje dažnesni reiškiniai nei audros.

Pasak dr. D. Valiuko, klimato šiltėjimas gali dar labiau paskatinti ekstremalių meteorologinių reiškinių formavimąsi, nes vis labiau įšylantis Atlanto vandenynas padeda susiformuoti vis galingesniems ciklonams.

Padūkusi „Laura“

Paskutinį kartą audra, pavadinta „Laura“, Lietuvoje su žaibais, lietumi ir šlapdriba siautėjo visai neseniai – naktį iš kovo 12-osios į 13-ąją. Daugelyje vietų vėjo gūsiai siekė 20–25 m/sek., vakariniuose rajonuose – 28–30, o pajūryje – iki 32 m/sek.

Slinkdama per Lietuvą ji pridarė nemažai rūpesčių: stiprūs vėjo gūsiai be pasigailėjimo vartė šimtamečius Veisiejų dvaro parko medžius, o vėjo nuluptas stogas Ukmergėje užmušė gatve einančią moterį. Medžiai virto ant kelio ar elektros linijų, Danės upėje ties Klaipėda buvo pasiektas kritinis vandens lygis, buvo užlieta Žvejų gatvė.

Didelių nuostolių atūžusi „Laura“ padarė ir miškininkams. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai jau įvertino audros padarinius valstybiniuose miškuose – suskaičiuota, kad iš viso išversta arba išlaužyta medžių, kurie sudarytų daugiau nei 100 tūkst. kubinių metrų medienos. Labiausiai uraganinis vėjas niokojo miškus Kretingoje, Šilutėje, Panevėžyje, Raseiniuose ir Ukmergėje.
Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė sakė, jog išlaužytų arba išverstų medžių kiekis prilygtų maždaug 4 tūkst. pilnai prikrautų miškavežių. Plynai vėjas išvartė maždaug 45 futbolo stadionų dydžio miško masyvus, medžiais buvo užversti ir keliai. Deja, audra išvertė daug medžių, kurie galėjo augti dar daugybę metų.

Labiausiai Lietuvoje nukentėjo medžiai su paviršine šaknų sistema – tai eglės, taip pat medžiai tankia ir masyvia laja, daugiausia medžių išversta drėgnesnėse vietose, šalia proskynų, elektros linijų. Stipriam vėjui medžius išversti lengviau ir tuomet, kai nėra įšalo, dirvožemis minkštas. Jeigu medžiai Lietuvoje jau būtų sulapoję, nuostoliai po audros būtų dar didesni.

Kretingos regioninio padalinio teritorijoje valstybiniuose miškuose daugiausia miškų pažeista Mikoliškių ir Darbėnų girininkijose, kur vyrauja eglynai ir pušynai. Panevėžio regioninio padalinio teritorijoje daugiausia nukentėjo eglynai. Mažiausiai žalos audra padarė pajūrio pušynuose ir Kuršių nerijoje, nes čia augantys medžiai yra prisitaikę prie stipresnių vėjų, ilgainiui yra susiformavusi stipresnė jų šaknų sistema.

Audra padarė žalos paplūdimiams, kopagūbriui. Dėl to ateityje suintensyvės pajūrio miškų užpustymas smėliu. Klaipėdoje buvo suniokotos faktiškai visos apžvalgos aikštelės, laiptai ir suolai, dalis iš jų išvis nuplauta ir nunešta į jūrą, daugelyje vietų sugadintas gelbėjimo inventorius. Vėjas nuplėšė ir gelbėjimo stoties pastato stogą Antrojoje Melnragėje. Palangoje išversta apie 70 medžių, virsdami jie laužė elektros stulpus, suolelius.

Galingiausios stichijos

Vyresni žmonės dar gerai atsimena 1967-ųjų spalį Žemaitijoje siautusį uraganą. Uraganinio vėjo greitis gūsiais tuo metu siekė net 55 m/sek. Audringa Baltijos jūra sugriovė Palangos tiltą, nuplovė kopas, pajūryje kilo potvynių. Uraganas Žemaitijoje išvertė daugybę medžių – tai sudarytų per 3 mln. kubinių metrų medienos. Buvo išvartyti ištisi miškų kvartalai.

Didžiulės žalos jis padarė ir Klaipėdoje. Gūsingi vėjai gerokai sukėlė vandens lygį Klaipėdos kanale. Jis buvo pakilęs net 186 cm ir yra aukščiausias kada nors buvęs uostamiestyje. Danės upė užtvindė gatves, namų rūsius. Senieji gyventojai prisimena, kad išsiliejusios Danės vanduo tyvuliavo ne tik gatvėse prie upės, bet ir Teatro aikštėje, kitur senamiestyje.

1999 metų gruodį siautėjo uraganas „Anatolijus“. Tuo metu vėjo gūsiai išlaužė ir išvertė ištisus miško kvartalus. Vėtra ant namų ir kelių vertė medžius, apgadino daug pastatų ir transporto priemonių, sutrikdė elektros linijų darbą. Vėjo greitis vietomis viršijo 40 m/sek., o Baltijos bangos pajūryje siekė net 5–6 metrus. Nidoje uraganas suniokojo saulės laikrodį. Vandens lygis uosto laivybos kanale buvo pakilęs iki 165 cm padalos.

„Anatolijus“ pridarė didžiulių nuostolių Šiaurės Vokietijoje ir Danijoje – ne veltui pastarojoje šalyje jis įvardijamas kaip žiauriausias XX a. uraganas. Lietuvoje žuvo du žmonės, išvartyta nemažai medžių. Be elektros energijos tiekimo buvo likę 80–150 tūkst. gyventojų. Pajūrio kopas saugojęs apsauginis gūbrys buvo nuardytas 25 km ruože.

2005 metų sausį siautėjo uraganas „Ervinas“. Pradėjęs formuotis vakariau Didžiosios Britanijos salyno, mūsų pajūrį jis pasiekė su labai stipriu vėju, kurio greitis gūsiais siekė iki 34–35 m/sek. Kitur Lietuvoje vėjo gūsiai siekė 24–29 m/sek., Vilniuje – 22 m/sek.

Dėl šio smarkuolio labai nukentėjo paplūdimio kopos, išlaužyti miškai. Danė užtvindė Klaipėdos senamiestį, vandens lygis Klaipėdos laivybos kanale buvo pakilęs iki 154 cm padalos. Be elektros visoje šalyje buvo likę dar daugiau gyventojų nei 1999-aisiais – maždaug 150–180 tūkst.

Uraganas „Ervinas“ išvertė daugybę medžių – tai sudarė apie 600 tūkst. kub. m medienos, arba maždaug 12 proc. metinės visų kirtimų apimties. Tada miškų urėdijos susidūrė su darbo jėgos trūkumu, nes daugelis kirtėjų išvyko į Skandinavijos šalis likviduoti audros padarinių. Stichija siaubė ne tik Lietuvą, bet ir didelę dalį Šiaurės Europos. Didžiausią jėgą uraganas parodė Norvegijai, Danijai, Nyderlandams. Šiose šalyse žuvo 132 žmonės, du dingo be žinios.
2010-ųjų rugpjūtį kilęs galingas škvalas vadinamas vienu nuožmiausių ir daugiausia žalos pridariusių škvalų nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

Tų metų liepos mėnuo pasižymėjo itin karštais orais, daugiau nei savaitę laikėsi aukštesnė nei 30 °C dienos temperatūra. Manoma, kad tai buvo karščiausia liepa Lietuvoje nuo pat XVIII a. pab. Vėliau temperatūra kiek nukrito, bet rugpjūčio 6–7 d. oras vėl įkaito iki 35 °C. Keičiantis oro masėms rugpjūčio 8 d. naktį (maždaug tarp 3 ir 5 val.) šalį užklupo nuožmus škvalas.

Škvalas apėmė net kelias Lietuvos savivaldybes. Vėjas, kurio greitis vietomis viršijo 26 m/sek., rovė ir laužė medžius, ardė namų stogus, vartė stulpus, dangų čaižė smarkūs žaibai. Klaipėdoje buvo užlietas senamiestis. Škvalas pražudė keturis žmones: trys jų žuvo ant palapinių užvirtus medžiams, dar viena moteris žuvo, kai ant jos užvirto vėjo pakelta žvėrių šėrykla. Griūvantys medžiai ir statiniai sužalojo dar bent keturis žmones, apgadino automobilius, kapines, namus. Daug kelių, ypač miškingose vietovėse, tapo neišvažiuojami dėl užvirtusių medžių ir šakų.

Po škvalo liko priversta ir prilaužyta apie 900 tūkst. kub. m medienos. Medžiai išvartyti vietomis ištisais plotais. Labiausiai nukentėjo Pietryčių ir Pietų Lietuvos miškų urėdijos. Siekiant išvengti medienos kokybės praradimo ir užkertant kelią medienos kenkėjų plitimui, labiausiai nukentėjusių nuo audros miškų urėdijų miškuose buvo pasitelkti papildomi medienos ruošos rangos darbų pajėgumai, neatsisakyta kitų miškų urėdijų pagalbos. Škvalo padarinius pavyko likviduoti per šešis mėnesius.

Nuo škvalo smarkiai nukentėjo Kaunas – ten vėjas nuniokojo Ąžuolyną, Panemunės šilą, Botanikos ir Zoologijos sodus, Petrašiūnų kapines, dėl nutrauktų laidų sekmadienį nevažiavo dalis troleibusų. Kaune po audros vagys ėmė vogti nutrūkusius elektros laidus. Pivašiūnuose audra apgadino Švenčiausiosios Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčią ir jos šventorių.

Stichija, pridarydama nemažų nuostolių, daugelyje Lietuvos vietovių siautėjo ir vieną 2016-ųjų birželio dieną. Rytų, Pietryčių Lietuvos ir centrinėje šalies dalyje tądien siautė škvalas, o vakarop į šalį su ciklonu atkeliavo smarkūs vėjai, ypač smarkiai jie siautėjo Žemaitijoje.

Baisogalos gyventojai pasakojo, kad visą rytą kaitino, buvo labai tvanku, vėjo nebuvo, o vėliau pradėjo griaudėti, žaibuoti, šiek tiek palijo. Atrodė, viskas tuo ir baigsis, tačiau netrukus atslinko juodi debesys ir pasipylė smulkūs ledukai, vėliau pakilo vėjas, ėmė kristi vis didesni ledo kamuoliukai. Vos per keletą minučių patvino gatvės.

Stichija labai suniokojo žmonių daržus. Bulvių lapus ledo gabaliukai nukapojo taip, kad liko tik stagarai, o pačias bulves išplovė lietus. Cukinijos ir moliūgai buvo sukapoti taip, kad atrodė, jog į juos pataikė sprogusios granatos skeveldros. Tą birželio dieną buvo iškrėstos obelys, sunaikintas žirnių ir pupelių derlius.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę.