Rasa DERENČIENĖ

Meteorai – meteoroidais vadinamų kosminių kūnų, patekusių į Žemės atmosferą ir lekiančių joje 15–70 km per sekundę greičiu, dėl trinties sukelti žybsniai. Jie nuo seno jaudrina poetų, filosofų, parapsichologų, „vizionierių“ vaizduotę.

Užsidegę kosminiai kūnai

Astronomai tikina, kad kosminė erdvė virš Žemės kupina įvairaus dydžio dangaus kūnų. Kai tie gabalai ar net luitai priartėja pakankamai arti mūsų planetos, juos ima veikti Žemės traukos jėga. Patekę į Žemės atmosferą jie dėl trinties su oro dalelėmis įkaista. Ir labai greitai tampa tokie karšti, kad ima liepsnoti ir skriedami palieka už savęs ugnies uodegas. Jas mes ir matome kaip meteorus.

Šviesiausi būna tada, kai dega didesni kosminių kūnų gabaliukai (sunkesni nei 70–100 g) ir skrieja žemiau, maždaug 60–80 km aukštyje virš Žemės. Kartais jie nespėja sudegti ir nukrinta į Žemę – tokie vadinami meteoritais.

Pasaulyje aptikta apie 40 tūkst. meteoritų, maždaug tūkstančio jų kritimas buvo stebėtas. Daugelis rastų meteoritų yra sudaryti iš uolienų, tokių kaip granitas, ir vadinami akmeniniais meteoritais (aerolitais). Kitus sudaro metalai – jie vadinami geležiniais meteoritais (sideritais), dar kiti būna mišrios sandaros – iš akmens ir metalų (siderolitai). Aptikti meteoritai ištiriami mokslininkų ir paprastai saugomi įvairiuose gamtos muziejuose.

Meteoritai ir krateriai

Dideli meteoritai gali trenktis į Žemę milžiniška jėga ir išmušti joje didžiules duobes – kraterius. Laimei, taip įvyksta labai retai. Šiandien žinoma apie 100 įvairaus dydžio meteoritų paliktų žymių. Kai kur tose vietose susiformavo ežerai, kai kur jos apaugo miškais.

Vienas žinomiausių ir didžiausių kraterių yra Jungtinių Amerikos Valstijų Arizonos valstijoje, netoli dabartinio Vinslou miesto. Manoma, kad jį prieš 20 tūkst. metų išmušė čia nukritęs šimtus tūkstančių tonų svėręs meteoritas. Arizonos kraterio gylis – apie 175 m, skersmuo – daugiau kaip 1 200 m.
Vienas didžiausių iki šių dienų išlikusių Žemėje rastų meteoritų aptiktas Pietvakarių Afrikoje, Namibijoje, netoli Grotfonteino miesto, ir pavadintas Hobos vardu. Jis sveria apie 54 tonas ir, manoma, nukrito į Žemę prieš 80 tūkst. metų. Hobos luitas yra meteoritams nebūdingos stačiakampio formos, jo sudėtyje dominuoja metalai.

Ko gero, mįslingiausias meteorito krytis buvo užfiksuotas 1908 m. Sibire, Akmenuotosios Tunguskos upės baseine. Spėjama, kad tai buvo apie 50 m skersmens meteoritas, kuris arti Žemės tiesiog sprogo. Sprogimas buvo girdimas 1 000 km spinduliu, o taigos medžiai jo bangos buvo išguldyti kelių šimtų kvadratinių kilometrų ploto teritorijoje. Įdomiausia, kad nebuvo rasta jokių meteorito gabalų – tik meteoritinių dulkių. Manoma, kad meteoritas sprogo maždaug 8 km aukštyje. Iki šiol keliama daugybė neįtikėtinų šio įvykio hipotezių.

Meteoritai Lietuvoje

Lietuvoje nustatyti vos keli meteoritų kritimo atvejai, du iš jų – XIX a. Apie tai žiniasklaidai išsamiai yra pasakojęs Vilniaus universiteto astrofizikas dr. Kazimieras Černis. 1877 m. netoli Panevėžio nukrito vadinamasis Juodžių meteoritas. Buvo rastos keturios jo skeveldros, didžiausia svėrė 48 g. Dabar ji saugoma Čikagos gamtos muziejuje.

1908-aisiais apie kilogramą sveriantis meteoritas nukrito Žemaitijoje. 1929 m. vasario 9 d. buvo užfiksuotas meteorito krytis Anykščių apylinkėse, netoli Andrioniškio kaimo. Buvo rasta 11 jo gabalų. Visi jie svėrė beveik 4 kg. Tiesa, 1969-aisiais buvo aptiktas dar vienas šio meteorito gabalas, sveriantis apie kilogramą. Andrioniškio meteorito liekanos saugomos Vilniaus universiteto ir Geologijos ir geografijos instituto muziejuose.

Pastarasis žinomas Lietuvos teritorijoje nukritęs meteoritas buvo užfiksuotas 1933 m. vasario 2 d. Kaip rašė to meto spauda, žmonės manė, kad prasidėjo pasaulio pabaiga – iš dangaus virš Žemaitkiemio (Ukmergės r.) pabiro ugninis meteoritų lietus. Tą kartą mokslininkai surinko daugiau kaip 40 kg meteoritų, didžiausi iš jų svėrė po kelis kilogramus.

Dangaus stebėtojams

Nukritusių meteoritų kasmet pasaulyje užfiksuojama tik apie 10, daugelis jų tiesiog sudega Žemės atmosferoje. Užtat nakties dangumi skriejantys meteorai atrodo išties įspūdingai. Prisiekę dangaus stebėtojai sako, kad giedrą naktį stebint dangų galima išvysti vidutiniškai 5 meteorus per valandą, o kai kuriais metų laikotarpiais jų galima pamatyti gerokai daugiau – dešimtis ar net šimtus per valandą. Toks reiškinys vadinamas meteorų lietumi. Jis ištinka, kai Žemė praskrenda pro vieną iš jos orbitoje esančių kosminių dulkių debesų, kadaise paliktų praskriejusių kometų.

Mūsų platumose žinomiausi perseidų ir leonidų lietūs. Rugpjūtį (ryškiausiai – antrąją savaitę) meteorų lietus stebimas Persėjo žvaigždyne ir vadinamas perseidų lietumi, o lapkritį (ryškiausiai – trečiąją savaitę) – Liūto žvaigždyne, todėl vadinamas leonidų lietumi. Gaila, kad Lietuvos dangus, ypač lapkričio mėnesį, dažnai būna apniukęs ir neleidžia pasidžiaugti šiuo gražiu reiškiniu. Rugpjūčio dangus – palankesnis, tik reikia sulaukti visiškos tamsos ir pasirinkti stebėjimui kuo atviresnę ir toliau nuo miesto (dėl šviesos taršos) esančią vietą.

Įdomu

Astronomų statistika byloja, kad dideli, maždaug 50 m skersmens, meteoritai į Žemę nukrinta maždaug kartą per 300 metų. Dar didesni – kartą per pusę milijonų metų.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ