Kai 1804 m. Richardas Trevithickas pristatė pirmąjį garvežį, nauja transporto priemonė atvėrė keliautojams dar neregėtų galimybių. Toks monumentalus proveržis pažymėjo šimtmečius trunkančios geležinkelio eros pradžią ir padėjo sukurti glaudesnius žmonių santykius bei platesnę verslo rinką. Geležinkelių transportas išlieka pačiu efektyviausiu krovinių, tokių kaip trąšos, grūdai, metalai ir cheminės medžiagos, gabenimo būdu pasaulyje. Svarbus ir keleivių vežimas, kuris nuolat tobulinamas didinant tiek greitį, tiek komfortą.

Jei kas nors R. Trevithickui būtų parodęs šiuolaikinius greituosius traukinius, viršijančius 480 km/val. greitį, kažin ar jis būtų įžvelgęs jų panašumų su savo kukliu išradimu, kurio didžiausias greitis siekė 8 km/val. Kadaise tipiškas važiavimas traukiniu buvo neatsiejamas nuo triukšmo, nesmagaus purtymo ir nepatikimumo, tačiau technologijoms tobulėjant kelionės darėsi vis malonesnės ir trumpesnės.

Patys greičiausi šiuolaikiniai traukiniai naudoja magnetinės levitacijos (maglev) technologiją. Veikiant galingiems elektromagnetams transporto priemonės šiek tiek pakyla virš bėgio, taip sumažindamos stabdančią trintį ir įsibėgėdamos net iki ~600 km/val.! Nors ankstyvosios technologinės geležinkelio pažangos lyderės buvo Jungtinė Karalystė ir JAV, šiuolaikinės traukinių revoliucijos vedlėmis tapo tokios šalys kaip Kinija ir Japonija. Kinijoje išplėtotas didžiausias pasaulyje greitųjų geležinkelių tinklas, apimantis beveik 40 tūkst. kilometrų, o iki 2035 m. „China Railway“ tikisi jį pailginti iki 70 tūkst. kilometrų. Šioje šalyje traukiniai yra viena pagrindinių transporto priemonių, kuria kasmet pasinaudoja maždaug 4 milijardai keleivių. Kinijai lyderiaujant pasaulinėje plėtroje ir vis aukščiau keliant traukinių galimybių kartelę, kokių pokyčių galime tikėtis antroje geležinkelio revoliucijos pusėje?

Kodėl Lietuvoje reikia tiesti naują geležinkelį?

Įžvalgomis, kaip didžiausias per pastaruosius 100 metų Baltijos regiono infrastruktūros projektas pakeis Lietuvos geležinkelius, dalijasi už „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos bendrovės „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis.

– Kokios įtakos „Rail Baltica“ turės mūsų šalies saugumui?

– Projektas „Rail Baltica“ kuria visiškai naują Europos geležinkelių transporto koridorių, kuris ne tik Lietuvą, bet ir kitas Baltijos šalis integruos į ES geležinkelių sistemą. Ši integracija sudarys sąlygas greitai ir patogiai vežti keleivius bei civilinius krovinius, be to, leis efektyviai gabenti mūsų sąjungininkų NATO pajėgų karius ir karinę techniką.

Tai užtikrins didesnį ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos šalių saugumą, nes suteiks galimybę greitai gabenti dideles karines pajėgas iki pat Talino.

– Kokios galimybės atsivers keliaujantiems lietuviams?

– Žmonės galės patogiai keliauti į Taliną, Rygą,Vilnių, Panevėžį, Kauną bei Varšuvą, iš kur traukiniais lengvai pasiekiami beveik visi kiti Europos didmiesčiai. Be to, planuojama, kad „Rail Baltica“ sujungs ne tik didžiuosius miestus, bet ir regionus – juose atsiras ne mažiau kaip dvylika regioninių stotelių.

Atliktų skaičiavimų duomenimis, kelionė iš Panevėžio į Kauną truks 37 minutes, iš Vilniaus į Kauną – 38 minutes. Taip pat greitas susisiekimas bus ir su kaimyninių šalių sostinėmis. Pavyzdžiui, kelionė traukiniu iš Kauno į Rygą truks apie 1,5 val., iš Panevėžio šį miestą pasieksime greičiau nei per valandą. Iš Kauno iki Talino traukiniu keliausime 3 val. 18 min., o iki Varšuvos – nepilnas 3,5 val. valandos.

– Kaip susisiekimas traukiniais taps draugiškesnis aplinkai?

– Traukiniai yra vienos aplinkai draugiškiausių susisiekimo priemonių – vien Europoje geležinkelio transportas atsakingas tik už 0,4 proc. šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido išmetimą, o visas transporto sektoriaus rodiklis siekia 25 proc. Įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą pasaulinio atšilimo mažinimo nauda Lietuvai nuo geležinkelio eksploatacijos pradžios per 30 metų pasieks apie 1,40 mlrd. eurų vertę.

Naujuoju geležinkeliu važiuojančių traukinių sukeliamas triukšmas bus daug mažesnis. Gyventojų sveikatos apsaugą geležinkelio triukšmo poveikio zonoje užtikrins specialiosios priemonės: garsą sugeriančios sienutės, bėgių triukšmo slopintuvai ir antivibraciniai paklotai.

Saugant gamtą virš geležinkelio bus nutiestos perėjos gyvūnams ir specialūs tuneliai, kurie sudarys sąlygas migruoti ir saugiai kirsti geležinkelį. Jų išdėstymas planuojamas remiantis išsamiais stebėjimų, kurių metu nustatoma gyvūnų koncentracija, migracijos keliai ir įpročiai, duomenimis.

– Kuo svarbus naujausias įgyvendintas projekto etapas?

– Šiemet liepą užbaigus visus darbus bei formalumus „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpoje Kaunas–Palemonas, Palemone esantis Kauno intermodalinis terminalas (KIT) buvo atvertas komerciniam eismui europiniu geležinkeliu. Tai itin svarbus įvykis ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui, nes KIT oficialiai tapo toliausiai į Rytus nutolusiu Europos geležinkelių sistemos tašku, kurį europinio standarto riedmenimis gali pasiekti krovininiai traukiniai iš Vakarų. Tai atvėrė naujas kombinuoto krovinių vežimo galimybes: kroviniai gali būti perkraunami nuo plačiosios vėžės ant europinės, taip pat nuo vilkikų ant geležinkelio, ir atvirkščiai.

5 faktai apie „Rail Baltica“

Didžiausias greitis

Planuojama, kad didžiausias greitis, kurį galės pasiekti keleiviniai traukiniai, bus 249 km/val., o krovininiai – 120 km/val.

Ilgiausia atkarpa

Bendras geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse nusidrieks 870 km, Lietuvos ruožas ilgiausias – 392 km.

Brangiausias projektas

Numatoma jo vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų – tai didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus.

Tarptautinės stotys

Greitieji keleiviniai traukiniai stos dviejose tarptautinėse geležinkelio stotyse Kaune ir Panevėžyje. Tarptautinės statusas numatytas ir Vilniaus geležinkelio stočiai, kuri atskira „Rail Baltica“ atšaka bus sujungta su Kaunu.

Pabaiga

Planuojama, kad projektas bus baigtas 2026-aisiais.

Nuo carinės Rusijos provincijos iki Europos transporto sistemos

Ir praeityje Lietuvos geležinkeliuose buvo diegiama daug reikšmingų naujovių, turėjusių įtakos mūsų šalies istorijai ir ekonominei raidai.

Pirmasis traukinys

Dar 1851 m. carinės Rusijos vyriausybė priėmė nutarimą dėl 1250 varstų (1333 km) ilgio geležinkelio linijos Sankt Peterburgas–Varšuva tiesimo. Lietuvos teritorijoje statybos darbai pradėti 1859 m. pavasarį, o pirmasis traukinys iš Daugpilio (nuo Dauguvos kairės pusės) į Vilnių atvyko 1860 metų rugsėjo 4 d. (pagal naująjį kalendorių rugsėjo 17-ąją). Tai buvo garvežys su platforma, Bezdonių stotelėje pripildytas vandens ir prikrautas malkų jis 37 km atriedėjo jau nesustodamas.

Reguliarus traukinių eismas iš Sankt Peterburgo į Vilnių ir iš Vilniaus į Varšuvą atidarytas 1862 m. Carinės Rusijos platieji geležinkeliai smarkiai paveikė Lietuvos ekonominį gyvenimą, Vilniuje ir Kaune sparčiau pradėjo vystytis pramonė, mažuose miesteliuose, pro kuriuos buvo nutiestas geležinkelis, atsirado darbo vietų ir gyvenimas pagyvėjo.

Tiesiant pirmąjį geležinkelį Lietuvoje iškilo daug inžinerinių statinių: Kauno ir Panerių tuneliai, tiltai per Nerį, Vilnią, Merkį bei Nemuną Kaune. Šioje linijoje taip pat buvo pastatyta ir 21 geležinkelio stotis. Aukščiausios klasės geležinkelio stoties statusas buvo suteiktas Virbalio ir Lentvario stotims, o Vilniaus ir Kauno gavo tik pirmos klasės įvertinimą.

Vienas išliko, kitas ne

Tiesiant geležinkelį suprojektuoti du tuneliai: 427 m ilgio Paneriuose, šalia Vilniaus, ir 1285 m ilgio Kaune. Manoma, kad tai buvo pirmieji tokio tipo statiniai Rusijos imperijoje, todėl darbams atlikti buvo pakviesti specialistai iš Prancūzijos ir Vokietijos.

Nors per Antrąjį pasaulinį karą Kauno tunelis (kaip ir geležinkelio stotis) buvo visiškai sugriautas, kai atsitraukdama vokiečių kariuomenė susprogdino čia 7 vagonus sprogmenų, dabar veikia jis, o ne Panerių tunelis. Pastarasis po beveik 100 metų eksploatavimo pradėjo griūti ir buvo uždarytas 1960 m., nutiesus kalvą aplenkiančius naujus bėgius. Nuo 2009 m. Panerių tunelis yra valstybės saugomas zoologinis gamtos paveldo objektas ir žmonės į jo vidų patekti negali, nes tai didžiausia Vilniuje šikšnosparnių žiemavietė. Kauno geležinkelio tunelio likimas visai kitoks – Kauno geležinkelio mazgą modernizavus pritaikant jį „Rail Baltica“ poreikiams, dabar jis turi sudvejintą bėgių sistemą: čia gali važiuoti tiek plačiosios, tiek europinio standarto vėžės traukiniai.

Du tiltai

XIX a. technikos šedevras

Lyduvėnų geležinkelio tiltas per Dubysą – unikalus inžinerinis statinys, panašaus Baltijos šalyse nėra. Raseinių rajone esančio statinio ilgis yra 599 m, o aukštis 42 m – jis vos 3 m žemesnis už aukščiausią Lietuvoje Birštono apžvalgos bokštą. Tai saugomas strateginis objektas, todėl žmonėms patekti ant tilto neleidžiama. Lyduvėnų tilto istorija prasidėjo 1916 m., kai vokiečių kariuomenė pastatė medinę estakadą. Nors statinys nebuvo tinkamas traukinių eismui, tuo metu tai buvo vienas didžiausių medinių tiltų Europoje. 1918 m. pastatytas plieninis tiltas, juo vyko intensyvus keleivinių ir krovininių traukinių eismas, o pats tiltas laikytas technikos stebuklu. Besitraukdami vokiečiai 1944 m. tiltą susprogdino, tad 1952 m. pastatytas dabartinis Lyduvėnų tiltas. 2017 m. „Lietuvos geležinkeliai“ buvo surengę ekskursiją – pirmą kartą istorijoje juo galėjo pasivaikščioti 200 dalyvių.

XXI a. sudėtingiausias statinys

Šalia Jonavos planuojamas statyti tiltas per Nerį bus sudėtingiausias „Rail Baltica“ inžinerinis statinys ir ilgiausias geležinkelio tiltas Baltijos šalyse. Jis neturės nė vienos atramos vandenyje, tad statybos rangovui reikės taikyti moderniausias technologijas. Iš viso naujojo tilto ilgis sieks 1510 metrų – jis bus beveik kilometru ilgesnis už Lyduvėnų geležinkelio tiltą. Ilgiausias naujo tilto tarpas tarp atramų toje vietoje, kur jis kirs upę, sieks 150 metrų. Naujasis tiltas bus „Rail Baltica“ ruožo tarp Kauno ir Lietuvos–Latvijos sienos dalis.

Geležinkelio stotys Lietuvoje

Marijampolė: gražiausias statinys

2018 m. naujienų portalo „Delfi“ skaitytojai gražiausia geležinkelio stotimi išrinko esančią Marijampolėje. Tai vienas puošniausių tokio funkcinio tipų objektų Lietuvoje, pastatytas 1924 m. Inžinieriaus, architekto Edmundo Alfonso Fryko projektuotam pastatui būdinga ankstyvojo moderno stilistika ir įspūdingas dekoras: stotis yra mūrinė, išpuošta ornamentais, išorės sienos dengtos raudonomis apdailos plytelėmis su tinkuotų dalių intarpais. 1997 m. stotis restauruota. Iki šių dienų išliko senieji keleivių laukiamosios salės suolai, durys bei langai su vitražais.

Bezdonys: amžiaus apiplėšimas

1908 m. Lenkijos socialistų partijos kovinė grupuotė, vadovaujama Juzefo Pilsudskio, Bezdonių geležinkelio stotyje įvykdė traukinio apiplėšimą ir iš pašto vagono pavogė daugiau nei 200 tūkstančių rublių, kurie buvo vežami į valstybės iždą iš Varšuvos į Sankt Peterburgą. Puolimui buvo ruoštasi labai ilgai, jame dalyvavo 17 žmonių. Užpuolikai į pašto vagoną įmetė dvi bombas, užėmė geležinkelio stotį ir nutraukė ryšį, susprogdino seifus ir ėmė krauti pinigus bei vertybinius popierius, tačiau visko pasiimti nespėjo – baigėsi užpuolimui numatytas laikas. Vėliau penki plėšikai buvo suimti, nes juos išdavė vienas kovotojų, pakliuvęs į Rusijos saugumo rankas.

Vilnius: laukia kardinalūs pokyčiai

Pirmąjį įspūdį apie Lietuvos sostinę žmonės susidaro atsidūrę geležinkelio stotyje. Kai pro Vilnių ims riedėti „Rail Baltica“ traukiniai, ji turėtų tapti modernesnė. 2021 m. kovo mėn., paskelbus tarptautinį konkursą, gauti 33 architektų iš viso pasaulio pasiūlymai, kaip būtų galima atnaujinti Vilniaus geležinkelio stoties pastatą, stoties aikštę ir aplinkinę teritoriją. Su šiomis vizijomis visi norintys gali virtualiai susipažinti interneto tinklalapyje https://vilniusconnect.lt/en/future.

Radviliškis: geležinkelių sostinė

Radviliškio geležinkelio mazgas po Vilniaus yra didžiausias, iš čia kontroliuojamas tranzitinis judėjimas visoje Šiaurės Lietuvoje, o Radviliškis skambiai vadinamas geležinkelių sostine. Mazgas pradėjo veikti 1870 m., tada į Radviliškį buvo atgabenti pirmieji šeši Paryžiuje pagaminti prekiniai garvežiai. Nuo to laiko didžioji miesto gyventojų dalis dirbo geležinkelyje. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui vokiečių kariuomenė užminavo statinius, tačiau vienas mašinistas, rizikuodamas gyvybe, išsuko sprogdiklius. Iki šiol stoties kompleksas išlaikė autentišką struktūrą, 2005 m. jis įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.

Kybartai: pasiruošę priimti carą

Virbalio vardu vadinta aukščiausios klasės geležinkelio stotis iš tiesų buvo pastatyta Kybartuose, pačiame Prūsijos pasienyje, ir pritaikyta priimti Rusijos carą, jo šeimą ir asmeninį traukinį. Čia nuolat stovėdavo asmeninis Nikolajaus II ekstra klasės traukinys, pagamintas iš plieno, antrajame stoties aukšte buvo du karališki miegamieji kambariai. Paskutinį kartą Virbalio stotyje jis viešėjo 1913 m. Ryškiai architektūra nuo kitų pastatų besiskirianti stotis išliko beveik iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kol rusų kariuomenė ją susprogdino, supainiojusi su Eitkūnų stotimi.

Bėgiai į ateitį

Kaip moderniausios technologijos galėtų pakeisti traukinių stotis?

AR langai. Ar norėtumėte paįvairinti važiavimą ne vien tik spoksodami pro langą? Naudojant didžiules plokštes ir naujausias papildytosios realybės (augmented reality; AR) technologijas, traukinių langai netrukus gali tapti interaktyvūs. Japonijos bendrovės „Salad“ išradimas keleiviams suteiks galimybę pralekiantį kraštovaizdį papildyti skaitmeniniais elementais. Ieškantiems naudingesnės informacijos AR langai galės parodyti naujienas, orų prognozes, laiką ir maršruto informaciją.

Energiją gaminantys bėgiai. Nors ekologiškiausi elektriniai traukiniai vis dažniau pakeičia taršesnius dyzelinius, Italijos bendrovė „Greenrail“ įsitikinusi, kad galima žengti dar toliau – žaliąją energiją gali generuoti patys pravažiuojantys traukiniai. Tam skirti specialūs pabėgiai – stačiakampės atramos, išsidėsčiusios tarp bėgių. Traukiniui važiuojant virš jų dėl didžiulio slegiančio svorio susidaranti kinetinė energija gali būti transformuojama į elektros energiją.

Geležinkelių dronai. Žemės rutulį apraizgiusios geležinkelių linijos driekiasi šimtus tūkstančių kilometrų. Tai labiau suartina pasaulį, tačiau kaip įmanoma užtikrinti tokių milžiniškų atstumų ir plotų saugumą? Kai kurios geležinkelių bendrovės aukštos įtampos perdavimo linijas prižiūri bepiločiais orlaiviais – dronais, o ateityje tokia technologija gali būti pritaikyta plačiau. Dronai, tarsi skraidančios akys, gali analizuoti bėgių būklę ir užtikrinti efektyvų aplinkos stebėjimą.

Požeminiai kroviniai. Prognozuojama, kad iki 2050 m. krovinių pervežimo sektorius gali išaugti iki 250 procentų. Požeminių linijų tiesimas galėtų padėti sumažinti nekeleivinio transporto grūstis ant bėgių.

Sumanūs robotai. Robotai pamažu „mokosi“ pakeisti fizinį žmonių darbą, krauti krovinius į vagonus ir remontuoti geležinkelių bėgius. Sumažinus prie bėgių dirbančių žmonių skaičių taip pat sumenksta sužalojimų ar pavojaus gyvybei rizika.

Savivaldis vairavimas. Savivaldžių traukinių daugėja visame pasaulyje. Šioje srityje pirmauja tokios šalys kaip Jungtiniai Arabų Emyratai ir Australija, bet ir daug kitų stengiasi neatsilikti. Nors kai kuriems keleiviams važiuoti ramiau žinant, kad lokomotyvas rieda į priekį prižiūrimas žmogaus, tačiau ryšinė traukinių eismo valdymo technologija (communications-based train control; CBTC) užtikrina, kad traukiniai gali automatiškai nustatyti kitų traukinių buvimo vietą ir palaikyti saugumą. Be to, traukiniai gali būti užprogramuoti optimaliai akceleracijai ir galios efektyvumui, o tai padeda sumažinti energijos sąnaudas.

Išmaniosios technologijos. Technologijos leidžia prie interneto prijungti vis daugiau daiktų, dėl to jie tampa išmanesni ir interaktyvesni. Dalijantis kelionės ir traukinių duomenimis su keleiviais šis susisiekimo būdas taps patikimesnis nei kliaujantis vien tik geležinkelio stočių pranešimais. Be to, geležinkelių bendrovės šias technologijas gali naudoti keleivių srautams stebėti ir analizuoti.

5 geležinkelio stočių rekordai

1. Aukščiausia. Tibeto Tangulos geležinkelio stotis įsikūrusi 5068 metrų aukštyje virš jūros lygio. Dėl reto deguonies stotyje nėra darbuotojų. Traukiniai čia kartais sustoja, tačiau įprastai tik tam, kad praleistų kitą traukinį, o keleiviams neleidžiama išlipti.
2. Ilgiausia. Pietų Indijos Hublio miesto Shree Siddharoodha Swamiji geležinkelio stotyje įrengta nauja platforma, laikoma pačia ilgiausia pasaulyje. Iš viso net 1505 m ilgį siekianti platforma per dieną gali sutalpinti apie 10 tūkst. keleivių.
3. Didžiausia. Matuojant pagal grindų plotą, didžiausios geležinkelio stoties titulas atitenka Japonijos Nagojos stočiai. Net 446 tūkst. kv. m plotą užimančiame pastate įsikūrusi ir pagrindinė Centrinės Japonijos geležinkelio bendrovės (Central Japan Railway Company) būstinė.
4. Judriausia. Pati judriausia geležinkelio stotis pasaulyje yra Tokijo (Japonija) Šindžiuku stotis, kurioje kasdien apsilanko daugiau nei 3,5 milijono žmonių.
5. Seniausios. Anglijoje nutiestas Tanfildo geležinkelis laikomas seniausiu pasaulyje – jis nepertraukiamai veikė nuo 1725 iki 1964 metų. Šiandien senoviniai gariniai traukiniai vežioja turistus tarp keturių stočių.

Rubriką „Ar žinai, kad mokslas be galo įdomus?“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Metinė paramos suma – 1500 Eur.