Kuo mineralinis vanduo skiriasi nuo šaltinio vandens ar įprasto geriamojo vandens? Skirtumus aiškina Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja Evelina Cikanavičiūtė.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Gali ir pakenkti

Mineralinis vanduo vertingas visų pirma dėl to, kad jame yra daugiau ar mažiau ištirpusių mineralinių medžiagų (pagal jų kiekį minėtas vanduo skirstomas į didelės, vidutinės ir mažos mineralizacijos). Tos ištirpusios įvairiausios mineralinės medžiagos padeda mūsų organizmui: palengvina virškinimą, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, stiprina kaulus bei dantis.

Tačiau, pabrėžia medikė, nedera pamiršti, jog tų pačių mineralinių medžiagų mes gauname su maistu. Todėl įprastomis sąlygomis kasdien rinkdamiesi mineralinį vandenį, kaip pagrindinį skysčių šaltinį, galime sutrikdyti mineralinių medžiagų pusiausvyrą organizme. Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimai, tinimai, padidėjusi akmenų formavimosi rizika ir dar daugybė negalavimų gali būti sukelti, atrodytų, tik mums padėti turinčio mineralinio vandens.

Gerti mineralinio vandens, ypač didelės mineralizacijos, rekomenduojama, kai žmogus daug prakaituoja dėl karšto oro ar fizinio aktyvumo, viduriuoja ar vemia, vartoja šlapimą varančius vaistus ir taip netenka ne tik skysčių, bet ir mineralų. Įprastomis sąlygomis patariama rinktis ne didesnės nei vidutinės mineralizacijos, geriausia – mažos mineralizacijos natūralų mineralinį vandenį.

Mineralų nauda ir pavojai

Natris, kalis, chloras, magnis, fluoras ir kalcis – pagrindiniai mineralai, esantys natūraliame mineraliniame vandenyje.

* Natris sulaiko skysčius organizme, dėl to gali padidėti kraujospūdis, atsirasti tinimų. Todėl žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ar inkstų ligomis, rekomenduojama vartoti mineralinį vandenį, kuriame natrio koncentracija – mažesnė nei 20 mg/l.

* Kalis – makroelementas, labai svarbus širdies raumenų veiklai. Dažniausiai jo netenkama vartojant šlapimą varančius vaistus, gausiai prakaituojant, vemiant, viduriuojant. Kalio stygius, kaip ir perteklius, yra labai pavojingas širdies veiklai ir gali lemti netgi staigią mirtį. Todėl dėl su maistu ar kitaip gaunamo kalio būtina pasitarti su gydančiu gydytoju. Net ir rinkdamiesi mineralinį vandenį atkreipkite į tai dėmesį.

* Chloras – labai svarbus virškinimui, vandens apykaitai organizme. Paprastai, kaip ir natrio, chloro gauname vartodami sūdytus produktus ar patiekalus. Daugiau chloro reikia netekus skysčių prakaituojant, viduriuojant, vemiant ar vartojant šlapimą varančius vaistus, todėl tokiu atveju rekomenduojama rinktis mineralinį vandenį, kuriame chloro koncentracija – didesnė nei 200 mg/l.

* Magnis – ypač svarbus širdies ir raumenų veiklai. Trūkstant magnio organizme gali pasireikšti mėšlungis ar įvairūs tirpimai, širdies ritmo sutrikimai. Dažniausiai jo stinga, kai sergama inkstų, virškinamojo trakto ligomis ar vartojama tam tikrų vaistų (pvz., varančių šlapimą). Todėl nustačius, kad organizmui trūksta magnio, rekomenduojama vartoti ne tik papildus, bet ir mineralinį vandenį, kuriame magnio koncentracija – didesnė nei 50 mg/l.

* Fluoro stygius gali lemti dantų ėduonį, o dėl jo pertekliaus gali ant dantų atsirasti geltonų dėmių, taip pat galimi kaulų ir sąnarių pokyčiai. Didžiausia rizika suvartoti per daug fluoro gresia Šiaurės Vakarų Lietuvos gyventojams, geriantiems vandenį iš čiaupo. Todėl jiems ypač nerekomenduojama papildomai vartoti mineralinio vandens, kuriame fluoro koncentracija viršija 1 mg/l. Priešingai, tiems, kurių organizme stinga fluoro, patariama rinktis mineralinį vandenį, kuriame fluoro koncentracija – didesnė kaip 1 mg/l.

* Kalcis – labai svarbus makroelementas, nuo kurio tiesiogiai priklauso kaulų būklė, skydliaukės, raumenų bei širdies veikla. Todėl nustačius, kad organizme trūksta kalcio, kartu su papildais galima vartoti mineralinį vandenį, kuriame kalcio koncentracija – didesnė nei 150 mg/l.

* Geležis – mikroelementas, kurio stygius pasireiškia mažakraujyste. Tokiu atveju patariama rinktis mineralinį vandenį, kuriame dvivalentės geležies yra daugiau nei 1 mg/l.

* Sulfatai – virškinimui svarbūs junginiai. Todėl sutrikus virškinimui, neatsirandant sotumo pojūčiui net ir suvalgius įprastą kiekį maisto, rekomenduojama rinktis mineralinį vandenį, kuriame sulfatų koncentracija viršija 200 mg/l.

* Bikarbonatai – be sulfatams būdingų ypatybių, mažina ir skrandžio sulčių rūgštingumą. Todėl esant virškinimo sutrikimų ir padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui galima rinktis mineralinį vandenį, kuriame bikarbonatų koncentracija – didesnė kaip 600 mg/l.

Mineralinis vanduo – ne panacėja

Taigi renkantis mineralinį vandenį būtina pasidomėti, koks yra jame esančių mineralinių medžiagų poveikis ir kokią įtaką jos gali turėti jūsų sveikatai. Jei sergate lėtinėmis ar ūminėmis ligomis, būtinai informuokite savo gydytoją apie tai, kokį mineralinį vandenį vartojate (dar geriau – ruošiatės vartoti) ir kiek jo išgeriate per dieną. Gali būti, kad medikas patars jums pasirinkti visai kitokios sudėties vandenį.

Beje, E. Cikanavičiūtė pabrėžia, jog mineralinis vanduo negali būti pagrindinė gydomoji priemonė ir pagrindinis mineralų šaltinis, nustačius jų stygių (ir mažakraujystės, ir
kitų ligų atvejais). „Nors mineralinis vanduo yra vertingas dėl jame esančių ištirpusių mineralinių medžiagų, pagrindinė gydomoji priemonė toks vanduo niekada nebuvo ir iš principo negali būti“, – teigia medikė.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ