Anot S. Bertašiaus, viena dažniausių pradedančiųjų klaidų – noras rezultatą pamatyti kuo greičiau. Jei pirmieji bėgimai praėjo lengvai, kitą kartą norisi nubėgti dar kilometru daugiau, padidinti tempą ar dažniau treniruotis. Tačiau profesionalus bėgikas pažymi, kad gera savijauta dar nereiškia, kad organizmas jau pasirengęs didesniam krūviui.

„Pradėjus bėgioti svarbu duoti organizmui laiko adaptuotis. Net jeigu po pirmųjų treniruočių jaučiatės gerai, raumenims, sausgyslėms ir sąnariams reikia kur kas daugiau laiko priprasti prie krūvio. Todėl pradžioje svarbiau ne didinti kilometrų skaičių, o treniruotis nuosekliai ir stebėti, kaip į krūvį reaguoja organizmas“, – sako S. Bertašius.

Anot jo, vienas pirmųjų dalykų, kuriuos pradėjus bėgioti reikėtų išmokti kontroliuoti, yra tempas. Pradedantieji neretai pradeda bėgti per greitai: nors iš pradžių gali atrodyti, kad tokį tempą išlaikyti nesunku, organizmas dar nebūtinai yra prie jo prisitaikęs. Todėl svarbu pasirinkti tokį greitį, kuris leistų bėgti neuždūstant ir tolygiai. Paprastas būdas tai įvertinti – pabandyti kalbėtis su šalia bėgančiu draugu. Jei pokalbį pavyksta palaikyti laisvai, tikėtina, kad pasirinktas tempas yra tinkamas, o jei kalbėti darosi sunku ar ima trūkti oro – verta sulėtinti.

Bėgant būtina stebėti pulsą. Jis padeda objektyviau įvertinti, kaip organizmas reaguoja į krūvį ir ar pasirinktas tempas nėra per didelis. Pulso ir savijautos stebėjimas kartu su „pokalbio testu“ leidžia geriau kontroliuoti intensyvumą ir išlaikyti jį tinkamą konkrečiam žmogui.

Skirtingai nei ūmios traumos, nemaža dalis bėgikams būdingų problemų vystosi palaipsniui. Iš pradžių tai gali būti nestiprus maudimas ar sustingimas toje pačioje vietoje, kuris po treniruotės praeina, tačiau ilgainiui diskomfortas ima kartotis ar stiprėti.

Viena dažnesnių bėgikų problemų – blauzdų skausmas, ypač jų vidinėje dalyje. Taip pat gali skaudėti kelius, jautresnė gali tapti Achilo sausgyslė, pėdos ar kulnai. Rečiau pasitaiko ir kaulų perkrovos pažeidimų, todėl užsitęsusio ar stiprėjančio skausmo nereikėtų ignoruoti. Šie simptomai nebūtinai pasireiškia tik bėgant – skausmą ar sustingimą galima pajusti ir ryte išlipus iš lovos ar atsistojus po ilgesnio sėdėjimo.

„Nereikėtų laukti, kol skausmas taps stiprus. Jei bėgant vis pradeda skaudėti tą pačią vietą, diskomfortas stiprėja arba dėl jo pradedame keisti bėgimo judesį, tai jau signalas sumažinti krūvį ir išsiaiškinti priežastį. Jokio skausmo tikrai nepavyks „išbėgioti“, – pažymi S. Bertašius.

Pranešimas spaudai.