Petras Rutė – įdomus ir savitas XX–XXI amžių sandūros Lietuvos savamokslis tapytojas, respublikinių liaudies meno parodų, konkursų dalyvis. P. Rutė nutapė per 2000 paveikslų, surengė per 20 autorinių parodų. Nuo 1991 m. tautodailininkų sąjungos narys. 1993 m. už paveikslų ciklą „Viską nusineša laikas“ jam paskirta žymaus dailininko Adomo Varno premija, 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. 2011 m. tautodailininko paveikslų įsigijo Lietuvos dailės muziejus.

Originalioje P. Rutės kūryboje iškyla filosofiniai pasaulio apmąstymo vaizdai. Menininko paveiksluose atsispindi žmogaus būties mįslė, vidinis jo prieštaringumas, dviveidiškumas. Svarbią vietą menininko kūryboje užima lietuvių tautos mitologija, krikščioniškoji religija, rytietiški motyvai. Praeities kultūrų ženklai ir simboliai, šventųjų paveikslai atskleidžia nepertraukiamą ryšį su žeme, giliausius dvasinius išgyvenimus. Sukurti grožio ir minties kupini darbai byloja apie jautrų ir talentingą kūrėją.

P. Rutė gimė Dirgalio kaime, Darbėnų valsčiuje, Kretingos apskrityje. 1954-1959 m. studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo VRM savaitraštyje „Liaudies sargyboje“, vėliau administracinį darbą. Gimtosios kalbos studijos, tautos istorija, jos archeologija ir etninis paveldas, aukštos moralinės vertybės formavo P. Rutės asmenybę, pasaulėvaizdį. Kūrybinė jo prigimtis, estetiniai, bendražmogiškosios būties idealai, vidiniai pergyvenimai atsiskleidė poezijoje, prozoje, kurią jis rašė visą gyvenimą.

P. Rutė tapyti pradėjo išėjęs į pensiją. Tapyba jam tapo pagrindine kūrybos erdve, jo vidiniu atsivėrimu, dvasios iškrova. Paveikslams minčių jis sėmėsi iš giliausių savo sielos gelmių, nuojautų, atskleisdamas žmogaus ir pasaulio sudėtingumą bei didybę. Dalininkas kūrė pavienius paveikslus, jų diptikus, triptikus, kartais mintį plėtodamas sudėtingos struktūros kompozicijose, sudarytose iš septynių, devynių ir daugiau darbų. Menininko vidinio pasaulio vaizdai kūriniuose susidėlioja į subjektyvius simbolius, fantastinių vizijų išraišką, paslaptingą visumą. Abstrakčiuose, viena spalva nutapytuose kompozicijų plokštumose dominuoja stilizuoto piešinio, apibendrinto silueto žmonių, gyvūnų ir paukščių figūros, jų veidai, kūnų dalių fragmentai. P. Rutė intuityviai rinkosi spalvas, derino jų atspalvius, tonus, paryškindamas svarbesnes figūras, pabrėždamas jų siluetų kontūrus, detales, aureoles, atskirus ženklus, elementus.

Jo tapyboje savitai transformuotos figūros, apibendrintos spalvų plokštumos kuria išraiškingos plastikos, monumentalų, dekoratyvų plokštuminį vaizdą. Kompozicijose stebima figūrų priešprieša, jų neramus tarpusavio pokalbis, kuris perteikia agresyvius santykius, bylojančius apie gėrio ir blogio kovą. Po brutalia žmogaus ar žvėries pabaisos išraiška ir forma slepiasi kasdienio gyvenimo konfliktai ir neteisybė, baimės, tradicinės ir šiuolaikinės kultūros susidūrimai, amžinas žmogaus minčių ir kosmoso judėjimas.

P. Rutės kūriniai išsiskiria apibendrinto vaizdo struktūra, simbolika, gyvybingumu bei kūrybingumu. Jo tapyba atspindi intelektualią, modernią savamokslių liaudies menininkų tapybą, jos ieškojimus ir įvairovę.

Paroda veiks iki spalio 24 dienos.

Pranešimas spaudai.