„Tiesiog neįmanoma iškasti tokį tunelį, apie tai nežinant Baltarusijos sienos apsaugos pareigūnams“, – Latvijos radijui sakė tarnybos vadovas Guntis Pujatas, turėdamas omenyje praėjusią savaitę aptiktą slaptą perėją po dabar jau stipriai saugoma Europos Sąjungos išorine siena tarp Baltarusijos ir Latvijos.

G. Pujato duomenimis, įėjimas į tunelį Baltarusijos pusėje buvo 10 metrų nuo sienos ir užmaskuotas medžiais bei krūmais. Pats tunelis buvo 80 cm aukščio ir pločio bei mažiausiai 30 metrų ilgio. Jo statybai buvo iškasti 28 kubiniai metrai žemės. Be to, buvo įrengtos masyvios atraminės konstrukcijos ir uždėta faneros danga.

„Statybos darbai buvo gana didelės apimties. Todėl atsakingos institucijos neabejotinai apie tai žinojo“, – kalbėjo Latvijos sienos apsaugos tarnybos vadovas. Jis darė prielaidą, kad tunelio kasimo darbai Baltarusijos pusėje būdavo stebimi ir stabdomi, vos tik priartėdavo Latvijos pasienio patruliai. Pasak G. Pujato, stebėtojai tam tikriausiai naudojo technines priemones, pavyzdžiui, termovizorines kameras.

Latvija, kaip ir Lietuva bei Lenkija, ne kartą kaltino autoritariškai valdomą Baltarusiją organizuotai gabenant migrantus iš krizių regionų prie ES išorinės sienos. Šalių vyriausybės į tai reagavo stiprindamos sienos apsaugą ir statydamos pasienio tvorą, kurią migrantai iki šiol dažniausiai bandydavo įveikti savadarbėmis kopėčiomis arba panaudodami metalo žirkles. Tačiau pastaruoju metu pasienio pareigūnai vis dažniau aptinka požeminių slaptų takų.

G. Pujato duomenimis, iki šiol Latvijoje rasti du tuneliai. Sienos apsaugos vadovas pripažino, kad jų gali daugėti.

„Sakyčiau, kad laukiame kito tunelio. Yra pranešimų, kad jau kasama. Tai tik laiko klausimas“, – kalbėjo jis.

ELTA inf.