Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 20 metų


TRAGEDIJA AUSTRIJOJE


1999 m. vasario 23 d. Austrijos kalnų slidinėjimo kurorte Galtiure (Tirolio žemėje) įvyko tragedija – ant beveik 900 gyventojų turinčio miestelio, kuriame kasmet atostogauja tūkstančiai turistų, nuslinko milžiniška sniego lavina. Iki tol kelias paras labai smarkiai snigo, po to ėmė pūsti stiprus ir žvarbus šiaurės vakarų vėjas. Didžiulė sniego masė kuriam laikui sustingo, vėliau atitrūko nuo kalno šlaito ir didesniu nei 400 km/h greičiu nuslinko ant miestelio.


Per mažiau nei 3 min. žuvo 31 žmogus, buvo daug sužeistųjų, dešimtys pastatų sugriauti. Tragedijos dieną itin smarkiai snigo, o užvirtusi sniego masė buvo itin kieta. Tai labai apsunkino austrų ir vokiečių gelbėtojų darbą. Tyrimo metu paaiškėjo apmaudi tiesa: miestelio gyventojai buvo gavę netinkamas specialistų rekomendacijas dėl pastatų atsparumo sniego lavinoms reikalavimų. Kaip ir daugelyje kitų Alpių kalnų gyvenviečių, Galtiure buvo išskirtos zonos, kuriose keliami skirtingi statybos reikalavimai.


Raudonojoje zonoje, kur lavinų pavojus – itin didelis, statyba draudžiama. Geltonojoje zonoje pastatai turi būti statomi pagal specialius reikalavimus, kad lengviau atlaikytų lavinų smūgius bei užgriuvusios sniego ir ledo masės svorį. Žalioji zona laikoma saugia, čia pastatams nekeliami išskirtiniai reikalavimai. Deja, Galtiure specialistai apsiriko nustatydami zonas – daugelis pastatų sugriuvo ir žmonių žuvo būtent žaliojoje zonoje.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 100 metų


ĮKURTAS DIDŽIOJO KANJONO NACIONALINIS PARKAS


1919 m. vasario 26 d. Didžiajame kanjone (Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Arizonos valstijoje) įkurtas nacionalinis parkas. Vienu iš didžiųjų planetos gamtos stebuklų laikomas Didysis kanjonas driekiasi išilgai Kolorado upės 446 km. Kanjono plotis – nuo 6 iki 29 km (viršuje; dugne daug kur tesiekia kelis šimtus metrų). Gylis kai kur siekia net 1 800 m. Šiame kanjone tūkstančius metų lankydavosi Amerikos indėnai. Iš europiečių jį 1540 m. atrado ispanų karių būrys. Milžiniškas įstabaus grožio kanjonas, susiformavęs per milijonus metų, garsėja sausu ir karštu klimatu. Šis žmonių beveik nepaliestas gamtos kampelis JAV prezidento Teodoro Ruzvelto įsaku 1909 m. buvo paskelbtas valstybės saugomu gamtos paminklu, o po dešimtmečio čia buvo įkurtas nacionalinis parkas. Didysis kanjonas tapo tikra turistų Meka. Dabar Didžiojo kanjono nacionalinį parką – vieną iš UNESCO pasaulio paveldo objektų – kasmet aplanko daugiau nei 4 mln. žmonių.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 140 metų


IŠRASTAS SACHARINAS


1879 m. vasario 27 d. vokiečių chemikas Konstantinas Falbergas, dirbęs amerikiečių profesoriaus Iros Remseno laboratorijoje Džono Hopkinso universitete (Baltimorėje, Jungtinių Amerikos Valstijų Merilando valstijoje), eksperimento metu susintetino vandenyje tirpų, 300–500 kartų už cukrų saldesnį saldiklį. Jis buvo pavadintas sacharinu. K. Falbergas patentavo išrastą medžiagą ir 1885 m. pradėjo masinę jos gamybą. Sacharinas išpopuliarėjo maisto pramonėje kaip nekaloringas gėrimų saldiklis, taip pat jo imta dėti į karių maisto davinius ir kitus produktus. XX a. 7-ajame dešimtmetyje pasirodė teiginių, esą sacharinas sukelia vėžį, Kanadoje net uždrausta naudoti šią medžiagą. Vėliau mokslininkai įrodė, kad nedideliais kiekiais naudojamas sacharinas nėra žalingas žmogaus organizmui.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 190 metų


GIMĖ LEVIS ŠTRAUSAS


1829 m. vasario 26 d. Butenheime (Vokietijos Bavarijos žemėje) gimė verslininkas, džinsų išradėjas Lėbas (vėliau – Levis) Štrausas. Berniukas iš žydų šeimos anksti neteko tėvo. Būdamas šešiolikos, kartu su mama ir dviem seserimis persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, kur jau gyveno du vyresnieji broliai. Atvykęs į Ameriką, vaikinas pasikeitė žydišką vardą į labiau amerikietišką. Kurį laiką dirbo komivojažieriumi (klajojančiu prekiautoju), prekiavo siūlais, adatomis, žirklėmis. 1849 m. kartu su broliais išvyko į Kaliforniją, kur kaip tik prasidėjo aukso karštligė.


Čia Levis atvežė burėms siūti skirto tvirto audinio, labai tikusio ir aukso ieškotojų palapinėms. Be to, užsakė pasiūti keletą porų kelnių iš burių audinio. Kelnės buvo labai tvirtos, ir Levis jas sėkmingai pardavė. Netrukus jis pradėjo prekiauti patvariomis kelnėmis ir švarkais. Ši apranga išpopuliarėjo tarp aukso ieškotojų. Per pirmuosius metus Levis pardavė 21 tūkst. drabužių. Vėliau jis pradėjo siūti džinsus iš minkštesnio prancūziško audinio. Milijonieriumi tapęs L. Štrausas visą gyvenimą liko viengungis ir neturėjo vaikų. Mirė San Fransiske 1902 m. rugsėjo 26 d., sulaukęs 73-ejų. Velionio verslą perėmė giminaičiai.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 100 metų


ĮKURTAS LITBELAS


1919 m. vasario 27 d. Sovietų Rusijos bolševikų vadovybės inspiruoti Lietuvos ir Baltarusijos bolševikų vadovai pabandė sukurti naują valstybinį darinį ir bent formaliai sujungė Lietuvą su Baltarusija į vieną sovietų respubliką – Litbelą. Vladimiro Lenino valdoma Sovietų Rusija siekė bet kokia kaina sukurti Lietuvos Sovietų Respubliką, ir 1918 m. pabaigoje buvo suformuota vadinamoji Lietuvos laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė, vadovaujama Vinco Mickevičiaus-Kapsuko.


Gruodžio 16 d. buvo paskelbta apie Lietuvos Tarybų Respublikos įkūrimą, bet didžioji dalis Lietuvos visuomenės nepalaikė bolševikų ir rėmė Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. paskelbtą Lietuvos Respubliką. Marionetinė V. Mickevičiaus-Kapsuko vyriausybė rezidavo bolševikų kontroliuotame Daugpilyje, o 1919 m. sausio 5 d. persikėlė į bolševikų užimtą Vilnių. Nuo Gedimino pilies bokšte plazdėjusios trispalvės bolševikai nuplėšė geltoną ir žalią juostas ir paliko tik raudoną. Visgi jauna Lietuvos kariuomenė sėkmingai sustabdė bolševikų puolimą ir palaipsniui pradėjo juos stumti iš šalies teritorijos. Vasario 27 d. Maskvos nurodymu buvo įkurta Lietuvos ir Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika (sutrumpintai – Litbelas), jos dalimi tapo ir 1919 m. sausio 1 d. Smolenske paskelbta Baltarusijos Sovietų Respublika.


Litbelo sostine tapo Vilnius. Balandį lenkams užėmus Vilnių, Litbelo valdžia persikėlė į Minską. Šį miestą rugpjūčio 8-ąją taip pat užėmė Lenkijos kariuomenė, o dar liepos 19 d. Litbelo liaudies komisarų taryba įgaliojimus perdavė Minsko gubernijos revoliuciniam kariniam komisariatui. Taip marionetinės respublikos gyvavimas baigėsi.