Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 120 metų


MIRĖ OSTAS FON BISMARKAS


1898 m. liepos 30 d., sulaukęs 83-ejų, Frydrichsruho dvare (netoli Hamburgo) mirė vienas žymiausių XIX a. Europos politikų, pirmasis Vokietijos imperijos kancleris Otas fon Bismarkas. Jis gimė 1815 m. balandžio 1 d.Šėnhauzene (Saksonijos-Anhalto žemėje, rytinėje Vokietijos dalyje) dvarininkų šeimoje. Studijavo Getingene ir Berlyne, vėliau sėkmingai kopė politinės karjeros laiptais. 1847 m. vedė aristokratę Johaną fon Putkamer, susilaukė trijų vaikų. Johana buvo atsidavusi žmona ir išmintinga moteris, labai prisidėjusi prie svaiginančios savo vyro karjeros. 1862-1873 m. O.fon Bismarkas buvo Prūsijos ministras pirmininkas. Šiuo laikotarpiu Prūsija išplėtė savo valdas, laimėjusi karus su Danija ir Austrija, taip pat ėmė steigti kolonijas įvairiose pasaulio vietose (Afrikoje, Ramiojo vandenyno salose). 1870-aisiais kilo Prūsijos ir Prancūzijos karas, pasibaigęs vokiečių pergale. Versalio rūmuose Prūsijos karalius Vilhelmas I buvo paskelbtas Vokietijos imperatoriumi, o O.fon Bismarkas tapo pirmuoju imperijos kacleriu (iki 1890 m.). O.fon Bismarkas – tikra vokiečių tautos legenda, bene labiausiai gerbiamas vokiečių politikas.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 70 metų


XIV VASAROS OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS


1948 m. liepos 29 d. Londone, dalyvaujant Didžiosios Britanijos karaliui Jurgiui VI, atidarytos XIV vasaros olimpinės žaidynės. Jos surengtos po 12 metų pertraukos. Prieš tai, 1936-aisiais, olimpiada vyko Berlyne, o 1940 m. Helsinkyje ir 1944 m. Londone turėjusios vykti olimpinės žaidynės buvo atšauktos dėl Antrojo pasaulinio karo. 1948-aisiais žaidynės vadintos spartietiškomis – Londone dar dauguma pastatų nebuvo atstatyta po bombardavimų, o būtent olimpiadai nebuvo iškilęs nė vienas naujas objektas. Žaidynėse dalyvavo 4099 sportininkai (3714 vyrų ir 385 moterys), atstovavę 59 šalims. Olimpiadoje buvo uždrausta dalyvauti Vokietijai ir Japonijai – karo kaltininkėms. Lietuva tuo metu buvo okupuota, o Sovietų Sąjunga olimpiadoje nedalyvavo. Daugiausia medalių laimėjo Jungtinės Amerikos Valstijos (84), toliau pirmajame penketuke buvo Švedija (44), Prancūzija (29), Vengrija ir Italija (po 27). Tikra sensacija tapo olandų lengvaatletė Fransina Elsjė Blankers-Kun – ji, būdama nėščia, pelnė keturis aukso medalius.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 160 metų


ATRASTAS VIKTORIJOS EŽERAS


1858 m. liepos 30 d. anglų keliautojas Džonas Haningas Spikas Rytų Afrikoje atrado didžiausią šiame žemyne ežerą. Tuometės Anglijos karalienės garbei jis buvo pavadintas Viktorijos vardu. Šis vandens telkinys – antras pagal dydį gėlavandenis ežeras pasaulyje (po Šiaurės Amerikoje esančio Aukštutinio ežero). Jo plotas (68 tūkst. kv. km.) – kiek didesnis už Lietuvos teritoriją. Vietos gyventojai milžinišką ežerą vadino Nyanza (Ežeras). Ežero kranto linija – daugiau nei 7 tūkst. km., didžiausias gylis – 80 m. Viktorija priklauso trims valstybėms – Tanzanijai (apie pusę), Ugandai ir Kenijai. Ežere yra daug salų, vienoje jų – 450 kv. km dydžio Rubonde – veikia žvėrių (dramblių, raganosių, žirafų ir kt.) gausa garsėjantis nacionalinis parkas. Ežere gyvena daugiau nei 200 rūšių žuvų, daug krokodilų. Į Viktoriją įtekantis Kageros užė laikoma Nilo pradžia, o iš ežero ištekantis Viktorijos Nilas – tikrojo Nilo dalimi.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 200 metų


GIMĖ EMILĖ BRONTĖ


1818 m. liepos 30 d. Torntone (šiaurinėje Anglijos dalyje) airių kilmės anglikonų kunigo Patriko Brontės ir Marijos Branvel šeimoje gimė Emilė Brontė – vidurinė iš trijų seserų rašytojų Brončių. Ji buvo penkta iš šešių vaikų. Mama mirė, kai Emilei buvo treji. Didesnė dalis Emilės gyvenimo prabėgo Havorto kaime. Kurį laiką ji su vyresnėmis seserimis mokėsi mokykloje, skirtoje neturtingų šeimų vaikams. Kilus epidemijai, dvi vyresnės seserys mirė, ir tai labai įsirėžė į šešiametės Emilės atmintį, vėliau atsispindėjo kūryboje. Emilė buvo itin artima su taip pat rašytoja tapusia jauniausia seserimi Ane, o vyriausioji iš seserų rašytojų Šarlotė labiau bendravo su broliu, taip pat literatu Patriku Branveliu. Emilė buvo trumpam išvykusi padirbėti guvernante Briuselyje, taip pat kelis mėnesius dirbo mokytoje Anglijoje. Ji rašė palankių kritikų atsiliepimų sulaukusius eilėraščius, bet labiausiai ją išgarsino romanas „Vėtrų kalnas“, sulaukęs ne vienos ekranizacijos. E.Brontė mirė nuo tuberkuliozės vos 30-ies 1848 m. gruodžio 19 d.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 240 metų


ATIDARYTA „LA SCALA“


1778 m. rugpjūčio 3 d. Milane (Italijoje) atidarytas žymusis „La Scalos“ operos teatras. Tai bene garsiausias teatras pasaulyje, jo scenoje svajoja pasirodyti daugelis atlikėjų. Pastatas iškilo 1776-1778 m. pagal architekto Džiuzepės Pjermarinio projektą. Teatrui parinkta neįprasta vieta – čia buvo nugriauta Santa Maria alla Scala bažnyčia, davusi vardą ir teatrui. Jo mecenatais tapo 90 turtingiausių miestiečių, paaukojusių naujam kultūros židiniui milijoną lirų. Teatro atidarymas ir pirmoji premjera įvyko 1778 m. rugpjūčio 3 d., pastačius Antonijaus Saljerio operą „Atpažintoji Europa“. Jau pirmojo apsilankymo metu „La Scala“ klausytojams atskleidė nuostabiausią savo savybę – puikią akustiką. Visgi teatras ilgą laiką buvo naudojamas ne vien aukštojo meno spektakliams rodyti, , bet ir turtingų miestiečių pokyliams rengti. Tais laikais einantieji į teatrą buvo įspėjami užsidėti kuo didesnes skrybėles, nes nuo gausių sietynų varvėjo žvakių vaškas. Iki pat XVII a. pabaigos „La Scalos“ repertuaro pagrindą sudarė melodramos, marionečių teatro trupių pasirodymai. Tik XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje teatras įgavo pasaulinę aukštojo meno šventovės šlovę. Per Antrąjį pasaulinį karą teatras buvo sugriautas, bet jau 1946 m. „La Scala“ atidaryta pagal pirminį projektą ir yra viena svarbiausių pasaulyje kultūros šventovių. Joje dainavo ir lietuvių atlikėjai – Vaclovas Daunoras, Violeta Urmanavičiūtė-Urmana.