Prieš 100 metų
GELEŽINKELIO KATASTROFA

1917 m. gruodžio 12 d. Pietryčių Prancūzijoje, Alpėse, Sen Mišel de Morjeno vietovėje, įvyko baisi geležinkelio katastrofa. Apie tūkstantį iš Pirmojo pasaulinio karo fronto Kalėdų atostogų grįžtančių prancūzų karių vežęs traukinys nuokalnėje dėl netinkamos stabdžių sistemos tapo nevaldomas, pasiekė didelį greitį leisdamasis į upės slėnį ir galiausiai nulėkė nuo bėgių. Traukinys buvo perpildytas, o pneumatinių stabdžių sistema įrengta tik dalyje vagonų. Toks sąstatas lygumoje veikiausiai būtų sėkmingai pasiekęs tikslą, bet jis visiškai netiko kalnuotai vietovei. Nelaimė įvyko staigiame geležinkelio trasos posūkyje, kuriame maksimalus leidžiamas greitis buvo 40 km/val. Traukinys į posūkį įlėkė 102 km/val. greičiu, ir vagonai ėmė virsti žemyn. Dalis vagonų užlėkė vienas ant kito. Kilo gaisras, ėmė sproginėti kai kuriuose vagonuose buvę šaudmenys ir granatos. Žuvo apie 700 žmonių, dar beveik 200 buvo sužeisti. Tai didžiausia XX a. geležinkelio katastrofa.

Prieš 130 metų
GIMĖ JERONIMAS PLEČKAITIS

1887 m. gruodžio 10 d. Keturvalakiuose (Vilkaviškio r.) gimė vienas skandalingiausių Lietuvos politikų Jeronimas Plečkaitis. Mokyklą baigė Vilkaviškyje, įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją. 1906 m. rengė darbininkų streikus, buvo suimtas, įkalintas. Atliko tarnybą Rusijos kariuomenėje. Baigė mokytojų kursus, Pirmojo pasaulinio karo metais mokytojavo. Nepriklausomybės kovų metu vėl rengė streikus, 1919–1920 m. nuo Lietuvos valdžios slapstėsi Vokietijoje. 1920–1927 m. buvo Seimo narys, priklausė Socialdemokratų frakcijai.

Po 1926 m. gruodžio perversmo ragino nuverti Antano Smetonos režimą ginklu, 1927-aisiais su bendražygiais, pramintais plečkaitininkais, nesėkmingai rengė sukilimą Tauragėje ir Alytuje. Pabėgo į Vokietiją, vėliau – į Lenkiją, buvo remiamas šios šalies žvalgybos. Lydoje buvo suburtas lenkų remiamas plečkaitininkų karinis dalinys (74 žmonės), likviduotas 1929 m. J. Plečkaitį ir jo bendražygius Lenkija naudojo propagandinei kovai su Lietuva. 1929-aisiais J. Plečkaitis buvo suimtas Vokietijoje ir nuteistas kalėti už ginklų kontrabandą. Nuo 1932 m. gyveno Lenkijos okupuotame Vilniuje. 1940-ųjų pradžioje Lietuvos valdžios buvo suimtas, beje, ir sovietų okupantai jo nepaleido. Nacių okupacijos metais J. Plečkaitis dirbo vertėju Vilniaus miesto savivaldybėje. Sugrįžus sovietams, buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą. Į Lietuvą grįžo 1955-aisiais. Mirė 1963 m. spalio 29 d. Pilviškiuose (Vilkaviškio r.).

Prieš 100 metų
PASKELBTA KRYMO LIAUDIES RESPUBLIKA

1917 m. gruodžio 9 d. Krymo totorių suvažiavimas paskelbė Krymo Liaudies Respubliką. Krymo totoriai, kurių tėvynę XVIII a. užkariavo ir prisijungė Rusija, seniai puoselėjo svajonę atgauti nepriklausomybę. Po Spalio perversmo (1917 m.) Rusijoje Krymo totoriai subūrė pusiasalyje didelę koaliciją, palaikomą daugelio ten gyvenančių ukrainiečių, graikų, žydų, armėnų ir kitų tautybių (taip pat ir dalies rusų) atstovų. Buvo formuojamos valstybės institucijos, kariniai daliniai. Deja, 1918 m. dar tik besikuriančios Krymo Liaudies Respublikos daliniai pralaimėjo kovą su bolševikais. Krymo totorių lyderis Nomanas Čelebidžichanas pateko į bolševikų belaisvę ir be teismo buvo nužudytas Sevastopolyje, o jo kūnas išmestas į Juodąją jūrą.

1937 m. gruodžio 13 d. Japonijos kariuomenė Kinijoje užėmė Nankino miestą ir pradėjo didžiules į nelaisvę paimtų kinų karių ir civilių skerdynes. Tai buvo vienas baisiausių karo nusikaltimų. Jo prologu tapo dar Nankino prieigose dviejų japonų karininkų surengtos varžybos, kuris iš jų kardu greičiau nužudys šimtą žmonių. Šis įvykis buvo išsamiai aprašytas Japonijos spaudoje siekiant „pakelti kovinę dvasią“. Užėmę miestą, japonai surengė neregėtas skerdynes. Vieni belaisviai buvo nukirsdinami, kiti – sušaudomi, nuduriami ar užkasami gyvi. Buvo žudomi ir civiliai, įskaitant vaikus. Apie 20 tūkst. moterų ir mergaičių buvo išprievartautos. Aukų kūnai buvo niekinami, į moterų lyties organus kišami buteliai, lazdos, durtuvai. Ši kruvina orgija truko pusantro mėnesio.

Miestas buvo sudegintas. Pavyko išsaugoti tik Nankine buvusių europiečių, vadovaujamų vokiečio Jono Rabės, sukurtą saugumo zoną. Ją japonai terorizavo daug mažiau. Čia prieglobstį rado ne tik patys europiečiai, bet ir apie 200 tūkst. kinų. Iš viso Nankine, įvairiais duomenimis, buvo nužudyta nuo 40 tūkst. iki 300 tūkst. žmonių. Didesnius skaičius dažniausiai pateikia kinai, kur kas mažesnius – japonai. Nustatyti tikslų aukų skaičių neįmanoma: dalis aukų kūnų buvo sumesta į Jangdzės upę ar sudeginta. 1995-aisiais Japonijos ministras pirmininkas pirmą kartą atsiprašė už savo šalies karių veiksmus karo metais.

Prieš 30 metų
MIRĖ JAŠA HEIFECAS

1987 m. gruodžio 10 d. Los Andžele (Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Kalifornijos valstijoje) mirė vienas garsiausių visų laikų smuikininkų Jaša Heifecas. Jis gimė 1901 m. vasario 2 d. Vilniuje žydų šeimoje. Jašos tėvas grojo smuiku teatre ir ėmė mokyti sūnų muzikuoti, kai šiam buvo treji. Sulaukęs šešerių, Jaša koncerte Kaune puikiai atliko Felikso Mendelsono koncertą smuikui ir išgarsėjo kaip mažasis genijus. Dešimties jis įstojo į Sankt Peterburgo konservatoriją, netrukus ėmė gastroliuoti po pasaulį.

Daugiausia koncertavo Vokietijoje, Šveicarijoje, JAV. 1917 m. pirmą kartą viešėdamas Amerikoje, griežė Niujorke, garsiajame „Carnegie Hall“, ir sulaukė publikos ovacijų. 1925-aisiais tapo JAV piliečiu. Gastroliavo dešimtyse pasaulio šalių. 1953 m. gastrolių Izraelyje metu smuikininką užpuolė ir sužeidė žydų ekstremistas. Radikalui nepatiko, kad maestro grojo vokiečio Richardo Štrauso kūrinius. Po šio incidento muzikantas nesirodė Izraelyje 17 metų. Pripažintas geriausiu XX a. pasaulio smuikininku, J. Heifecas mirė sulaukęs 86-erių. Nuo 2001 m. Vilniuje rengiami tarptautiniai J. Heifeco smuikininkų konkursai.

Parengė Manvydas VITKŪNAS