Didžiajai daliai gyventojų nesiseka kurti finansinio stabilumo: kokios to priežastys?

Didžiajai daliai gyventojų nesiseka kurti finansinio stabilumo: kokios to priežastys?


Net 63 proc. – tiek apklausoje dalyvavusių gyventojų teigia, nesugebantys išlaikyti stabilios finansinės padėties. Remiantis tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ atliktu gyventojų nuomonės tyrimu, pagrindinės to priežastys – prastos pinigų valdymo žinios: kasdienio biudžeto, taupymo plano neturėjimas, spontaniškas išlaidavimas ir nežinojimas, kaip efektyviai įdarbinti pinigus.


Finansų priežiūrai skiria per mažai dėmesio


Atliktos apklausos duomenimis, kaip dažniausiai daromas klaidas, trukdančias kurti finansinį stabilumą, respondentai įvardijo taupymo plano nesilaikymą ir neturėjimą taupymo tikslo (24 proc.) bei neapgalvotą išlaidavimą ir kasdienių išlaidų nekontroliavimą (16 proc.).


„Atsakymai nėra itin džiuginantys, bet iš kitos pusės, galima įžvelgti ir šviesiąją pusę. Tik 5 proc. apklaustųjų pagrindinę finansinių sunkumų priežastį įvardijo nesugebėjimą tvarkytis su turimomis skolomis. Tai rodo, kad atsakingo skolinimosi švietimas duoda rezultatus ir žmonės vis labiau apgalvotai ima paskolas. Neturėjimas finansinio plano ir spontaniškas išlaidavimas yra kur kas greičiau išsprendžiamos problemos, prie kurių reikia tik prisėsti ir įsivertinus situaciją, priimti atitinkamus sprendimus, pakoreguosiančius finansinę rutiną“, - teigia „Paskolų klubo“ klientų aptarnavimo vadovė Edita Makarevičė.

REKLAMA


Siekiant finansinio stabilumo, kasdienių išlaidų, mėnesio biudžeto planavimas, sumos taupymui nusistatymas turėtų tapti pagrindiniais pinigų valdymo žingsniais. Tačiau, anot pašnekovės, norint lengviau pereiti prie šiek tiek griežtesnės piniginės rutinos, patartina ieškoti ir kitų būdų, kaip pasilengvinti kasdienybę, susimažinant įmanomas išlaidas – pavyzdžiui, turint paskolą, apgalvoti galimybę ją refinansuoti ir taip susimažinti mėnesio įmokas, galbūt peržiūrėti savo naudojamas paslaugas, kaip įvairios mokamos prenumeratos, televizijos kanalai, ir laikinai atsisakyti tų, kurios šiuo metu retai naudojamos, kol stabilizuosis finansinė padėtis.


Finansinė padėtis nebloga, bet nežino, kaip dar ją pagerinti


Iš apklausoje dalyvavusių gyventojų galima išskirti dar vieną kategoriją – teigiantys, kad piniginių problemų neturi (28 proc.), tačiau kaip silpnąją asmeninių finansų vietą įvardija finansinio rezervo neturėjimą nenumatytiems atvejams, kaip sveikatos problemos, atleidimas iš darbo ir pan. arba norą, bet nežinojimą kur ir kaip investuoti (12 proc.).

REKLAMA


Taip pat tarp pažymėjusių, kad finansinį stabilumą kurti sekasi sunkiai, net 71 proc. savo pinigų niekur neinvestuoja, o dažniausią to priežastį vėlgi įvardina žinių trūkumą, kaip veikia investavimas ar kur galėtų tai daryti (81 proc.).


„Kaip patys respondentai įvardina, svarbiausia, noras situaciją keisti yra, tačiau, akivaizdu, kad pagrindinė problema yra žinių stygius. Kalbant apie investavimą, žmonės dažnai tai įsivaizduoja, kaip itin sudėtingą ir didelių pajamų reikalaujantį procesą. Investicinių produktų yra įvairių, norint pradėti tikrai nereikia triženklių sumų, žvalgytis nekilnojamo turto ar akcijų. Pavyzdžiui, tarpusavio skolinimo platformose žmonės gali pradėti investuoti į kitų žmonių paskolas, pavyzdžiui, skirdami vos 10 eurų ir tik labiau susipažinę su šia sritimi, palaipsniui didinti sumas ir patys spręsti, kokios rizikos ir grąžos pasiūlymai jiems priimtini“, - pasakoja „Paskolų klubo“ atstovė.


Skirtingos žmonių grupės – skirtingos finansų valdymo problemos


Apklausos duomenimis, priežastis, kad pagrindinės problemos yra biudžeto plano nesilaikymas, nurodė asmenys, kurių šeimą sudaro daugiau nei du žmonės, kur, iš tiesų, planavimas yra itin svarbus, o ypač turint vaikų, tiksliai paskirstytas biudžetas kiekvieno reikmėms galėtų įnešti stabilumo į finansinę padėtį.



Finansinio rezervo neturėjimą, kaip pagrindinę savo klaidą finansuose, įvardijo daugiausia 20-34 m. amžiaus apklausos dalyviai (36 proc.). Iš paminėjusių respondentų, kad visai savo pinigų neinvestuoja – didžioji dalis yra moterys (53 proc.), kurių nežinančių kaip investuoti ar manančių, kad investavimas yra per daug rizikingas, taip pat daugiau nei vyrų.


„Iš apklausos matyti, kad su sunkumais tiek asmeninių finansų planavime, tiek investavime, dažniau susiduria moterys bei jaunesnio amžiaus žmonės. Tačiau problemos ne visada slypi pajamų dydyje, neretai didžiausia kliūtimi tampa mūsų pačių nusiteikimas – aš nesuprantu, aš nesugebėsiu. Tereikia noro išmokti, o įgavus žinių pavyks ir sklandžiau planuoti savo išlaidas, ir išmokti investuoti, nelaukiant, kol uždirbsiu daugiau, juolab, kai informacijos nereikia ieškoti toli, o be to įvairios investavimo platformos rengia mokymus apie investavimą, jo naudą ir rizikas, neturintiems žinių, bet norintiems pradėti investuoti“, - komentuoja E. Makarevičė.