Kaip išsirinkti batus? Svarbiausia – ne grožis

Kaip išsirinkti batus? Svarbiausia – ne grožis


Stiliaus žinovai teigia, kad formuojant įvaizdį svarbią vietą užima batai. Tačiau šiame straipsnyje kalbėsime ne apie tai. Batai turi būti patogūs lengvam žingsniui ir nepridaryti žalos kojoms bei laikysenai. Kaip išsirinkti tinkamą avalynę kiekvienai dienai? Kokie batai labiausiai žaloja mūsų pėdas?


Dalia VALENTIENĖ


Pasak Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojo ortopedo traumatologo Donato Juškos, dažniausiai kojas susigadiname jaunystėje, todėl batus kasdieniam avėjimui atidžiai rinktis derėtų dar tada, kai pėdos sveikos. „Jaunystėje avime avalynę, kokia tik patinka, kokia tuo metu madinga. O „tos mados“ ne visada tinka sveikatai. Pavyzdžiui, batai, kurių aukštas kulnas, plonas padas, sukelia apkrovą pėdai ne ten, kur reikia, o metams bėgant vystosi pėdos deformacija, išilginė ar skersinė plokščiapėdystė, iškrypsta pėdos didžiojo piršto sąnarys, žmogus pradeda jausti pėdose skausmą. Išvada tokia: tai, kokius batus avime jaunystėje, atsilieps senatvėje. Vieni padarinius pajunta anksčiau, kiti – vėliau“, – tikina gydytojas.

REKLAMA


Kai kurie žmonės elgiasi keistai: negaili pinigų batams, kuriuos apsiauna vos kelerius kartus per šventes, o kasdienei avalynei būna šykštūs, nusiperka pigią ir „kankina“ kojas.


Su įvairiomis problemomis dėl netinkamai pasirinktos avalynės, mediko teigimu, dažniau susiduria moterys. „Vyrams problemų dėl netinkamų batų kyla rečiau. Paprastai dėl nepatogių batų pėdas susigadina dešimt moterų ir tik du vyrai, maždaug toks santykis. Tai lemia ir anatominė struktūra, ir hormoniniai pokyčiai, kurie moterims prasideda anksčiau nei vyrams. Prasidėjus menopauzei, kaulai silpnėja, dėl šios priežasties nemažai moterų suserga osteoporoze, silpnesni tampa ir raiščiai, taip pat keičiasi jungiamojo audinio, plantarinių fascijų struktūra, pėdos plokštėja.


Be to, moterys per gyvenimą avi daug įvairesnę avalynę. Pėdų skausmai dėl netinkamos avalynės paprastai atsiranda po 40-ies, o netrukus pastebimi ir pirmieji deformacijos pokyčiai. Po 50–60 metų deformacijos pokyčiai jau būna dideli: ir pirštas ant piršto užlipęs, ir didžiojo piršto sąnarys iššokęs, dažna moteris normalios avalynės vyresniame amžiuje net nebegali avėti. Žinoma, įtakos turi ir genetika“, – pasakoja gydytojas ortopedas traumatologas D. Juška.

REKLAMA


Su aukštakulniais – ne kasdien


Vieną, kitą kartą ypatinga proga apsiavus batelius, kad ir labai aukšta pakulne, nieko bloga nenutiks, tačiau, jeigu tokius batus avėsime kasdien ir į darbą, ir į miestą, ilgainiui galime pasigailėti. Gydytojas ortopedas pataria vengti batų ir batelių aukšta pakulne. Aukštakulniai verčia įsitempti visą pėdą, taip pat ir blauzdą, o tai nepalanku veninei apykaitai, dėl to gali išsivystyti venų varikozė. Net jei aukštakulniai batai iš tiesų patogūs, jų kulnas neturėtų būti pernelyg aukštas. Avalynės aukštu kulnu nešiojimas ilgą laiką sukelia pėdos deformacijas, gali vystytis ir įvairių stuburo pakitimų. Avint nepatogią avalynę, pakinta stuburo slankstelių padėtis.


„Aukšta batų pakulnė pakelia kulną, todėl visa padikaulio apkrova tenka pirštų sąnariams. Kūno svoris, kuris turėtų pasiskirstyti per pėdą, tenka pirštukams. Be to, neretai avalynė dar ir siaurėja į priekį, tad sąnariai ne tik apkraunami, bet dar ir spaudžiami iš šonų. Visas krūvis tenka priekinei, distalinei pėdos daliai. Didžiausia blogybė, su kuria ilgainiui susiduriama, yra didžiojo piršto sąnario deformacija“, – sako gydytojas.


Ortopedo teigimu, tinkamiausias moteriškų kasdienių batų pakulnės aukštis turėtų būti 2–4, daugiausia 5 cm. Tada vaikščiojimas nevargins ir nesukels negalavimų.


Avalynė visiškai be kulno taip pat nėra tinkama. Tokie batai, šlepetės ar vadinamosios balerinos pernelyg įtempia Achilo sausgyslę, didelę apkrovą patiria ir dvigalvis blauzdos raumuo.



Dirželiai turi atlikti savo funkciją


Prasidėjus vasarai, dažniau renkamės atviras basutes, kartais net tokias, kurių viršuje vos keli dirželiai. Pasak gydytojo, nederėtų manyti, kad dirželiai – tik dėl vaizdo, jie turėtų pakankamai prilaikyti visą pėdos skliautą. „Basutės su dirželiais tinkamos tada, kai dirželiai gerai apveržia ir laiko pėdas. Kartais būna, kad dirželis apveržia tik nykštį ir jį kreipia ne ten, kur reikia. Žinoma, būna įvairiausios avalynės, su įvairiais dirželiais, reikia žiūrėti kiekvienu atveju atskirai, ar tokie batai tinkami avėti kasdien. Vis dėlto neretai avalynė, kurios dirželiai apima tik vieną ar kelis pirštus, sukelia pėdų deformaciją. Avint tokias basutes, diskomforto galima ir nepajusti, bet ilgainiui atsiranda padarinių“, – įspėja ortopedas traumatologas.


Smailianosiai – ne geriausias pasirinkimas


Smailianosiai batai pirštus spaudžia ne tik tiems, kurių pėda plati. Dažnai avint tokius batus, bet kokios pėdos savininkui gali atsirasti nuospaudų, deformuotis didžiojo piršto sąnarys.


„Smailianosiai batai paprastai suspaudžia pirštus, o apatinė pėdos dalis plokštėja. Tada gali atsirasti problemų, susijusių su plokščiapėdyste. Jeigu tokius batus moteris apsiaus tik vieną vakarą per kelis mėnesius, eidama į kokią nors šventę, tai, žinoma, nieko bloga neatsitiks, bet dažnai avint tokius batus gali kilti problemų. Suspausti pirštai pradeda vienas ant kito lipti, deformuojasi skersinis skliautas, ilgainiui pėdoje juntami dideli skausmai. Kai kurios pacientės skundžiasi, kad dega padas. Taip nutinka todėl, kad nuolat dirginant padikaulių tarpus atsiranda vadinamosios neuromos, kurias sukelia patinęs nervas, esantis tarp pėdų kaulų. Neuroma atsiranda kaip suspausto nervo dirginimo rezultatas“, – dėsto gydytojas D. Juška.

REKLAMA


Plonas ar storas padas?


Avalynės padai, pašnekovo teigimu, turėtų būti minkšti ir lankstūs, nei per stori, nei per ploni. Pėdoms kur kas patogesni yra batai minkštu ir lanksčiu padu nei kietu. „Vaikščioti kietais paviršiais apsiavus plonapadžius batus nėra sveika. Plonu padu vaikštome tarsi basi. Basiems sveika vaikščioti per smėlį, žolę, o kietais paviršiais nėra gerai, taip pat ir avint batus plonais lygiais padais. Tinkamiausi padai – lankstūs su suformuotais skliautais, kurie leidžia pėdoms į pagrindą remtis visa plokštuma“, – pataria medikas.


Svarbi ir avalynės medžiaga


Šiais laikais avalynė yra gaminama iš odos, jos pakaitalų ir sintetinių medžiagų. Batai, pasiūti iš nekvėpuojančios sintetinės medžiagos, labai greitai pridaro bėdų: pėdos prakaituoja, atsiranda nuospaudų, įtrūksta tarpupirščiai. Netikra oda prilimpa prie kojų, jas apspaudžia ir neleidžia laisvai judėti. Kartais avalynės pardavėjai tikina, kad batai yra pagaminti iš geros odos, kuri prasitampys, prisitaikys prie kojų ir viskas bus gerai. Tačiau taip nenutinka, nes dažniausiai odinis būna tik batų viršus, o viduje panaudota sintetinė medžiaga. Štai dėl to ilgiau pavaikščiojus atrodo, kad pėdos tarsi dega, ir norisi tokius batus kuo greičiau nusiauti.


„Neretai problemų sukelia guminiai batai, ypač tada, kai žmogui ilgai tenka dirbti su tokia avalyne drėgnoje aplinkoje. Tokiuose batuose kojoms būnant ilgai, prasideda sąnarių uždegimai, atsiranda pėdų skausmai. Žmogus ne iš karto supranta, kas vyksta, nes iš pažiūros pėdos atrodo normalios. Darbo avalynė turėtų būti kiek įmanoma patogesnė. Į prastesnės kokybės ar guminius batus galima įsidėti specialius įdėklus, kurie suformuoja pėdoms tinkamesnį padą. Be abejo, kvėpuojanti odinė avalynė yra geriausias variantas, bet ne visada įmanoma su tokia dirbti, todėl darbo avalynę reikėtų patiems patobulinti, nes joje kojos išbūna visą dieną. Taip pat derėtų leisti pėdoms pailsėti – nors trumpam nusiauti batus“, – pataria gydytojas.

REKLAMA


Patobulinti batus ar pasirūpinti specialia avalyne gydytojas ortopedas traumatologas rekomenduoja ir esant skirtingam kojų ilgiui. „Jeigu skirtumas yra mažesnis nei 1 cm, žmogus paprastai to nejaučia. Esant didesniam skirtumui, į kulną paprastai dedamas šiek tiek aukštesnis įdėklas. Pasitaiko ir kitokių bėdų. Būna, kad žmogaus stuburas yra labai iškrypęs, tada jis vaikšto persikreipęs, o su metais kreipiasi ir dubuo, tokiais atvejais rekomenduojama avėti ortopedinę avalynę“, – atkreipia dėmesį Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas D. Juška.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)