Lietuvoje atostogų klausimą aiškiai reglamentuoja Darbo kodeksas: darbdavys privalo suteikti kasmetines atostogas, o bent viena jų dalis negali būti trumpesnė nei 10 dienų. Europoje vidutiniškai suteikiama 20–22 atostogų dienos, o ilgiausiomis atostogomis pasaulyje gali džiaugtis Jemeno ir Jungtinių Arabų Emyratų darbuotojai – net 46 dienomis.

Tačiau skaičiai ne viską pasako. Kelionių bendrovės „Expedia" jau 24-us metus atliekamas tyrimas „Vacation Deprivation" atskleidžia įdomų paradoksą: šalyse, kuriose atostogų santykinai daugiau – pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Vokietijoje – žmonės jaučia didesnį atostogų trūkumą nei ten, kur jos trumpesnės, tarkime, Japonijoje. Ir net jausdami šį trūkumą, darbuotojai visų atostogų neišnaudoja. Dažniausiai nurodoma priežastis – jaučiamas darbdavių spaudimas.

Ir sveikas protas, ir tyrimai patvirtina: atostogos teigiamai veikia psichikos sveikatą ir kognityvines funkcijas. Jos išstumia žmogų iš kognityvinio komforto zonos – smegenys pripranta prie monotonijos, todėl mažėja koncentracija ir minčių aštrumas. JAV Klivlando klinikos duomenimis atostogos taip pat nutraukia įprastą streso ciklą: smegenys pailsi, o naujos patirtys ir veiklos pakeitimas formuoja naujas neuronų jungtis.

Kartais tenka išgirsti: „Neisiu atostogų, nes nieko nesuplanavau“ arba „Grįžęs būnu dar labiau pavargęs“. Tačiau naujausi tyrimai, tarp jų 2025 metais Ines Nurja, Ilirjada Bendo atliktas tyrimas, rodo, kad atostogų efektas išlieka nuo 21 iki 43 dienų – priklausomai nuo to, kiek žmogus sugebėjo atsiriboti nuo darbo ir kaip sistemingai į jį sugrįžo.

Teigiamą požiūrį į pilnavertes atostogas vadovai pirmiausia formuoja savo pavyzdžiu – patys skirdami laiko ilgesniam poilsiui. Vadovams, kaip ir visiems, atsitraukimas būtinas. Bet jis duoda ir papildomos naudos organizacijai: pavaduojantys kolegos realiu laiku mokosi vadybinių darbų ir auga kaip specialistai ar būsimi vadovai. Tai kartu ir pasitikėjimo stiprinimas, ir savotiškas testas, kaip organizacija geba funkcionuoti be kertinių žmonių.

Svarbu ir tai, kiek vadovas geba „atsijungti“. Kartais užtenka paprasto susitarimo: netikrinsiu „Teams“ ir el. pašto, o jei nutiks kas nors kritiškai svarbaus – skambinkite. Tokia žinutė komandai suteikia pasitikėjimo, kad ir jie gali ramiai atsijungti nuo darbų.

Atskiro dėmesio verta ir vis populiarėjanti „darbostogų“ sąvoka – kai dirbama persikrausčius į kitą vietą ar šalį. Darbas nuotoliu gali sukurti poilsio iliuziją, tačiau nuovargio kartais susikaupia net daugiau nei dirbant įprastai. Todėl ir suteikiant darbostogas verta sutarti, kada žmogus iš tikrųjų atostogaus.

Iš tiesų, „supratinėjimo“ neturėtų reikėti – ilgesnės atostogos bent kartą per metus turėtų būti įprasta higiena. Vis dėlto yra aiškūs ženklai, kad poilsis būtinas: sekmadieninis nerimas, „užliejimo“ jausmas, kai atrodo, jog neįmanoma susitvarkyti su darbų sąrašu, sunkumai priimant sprendimus, emocinis disbalansas net paprastose situacijose, dėmesio stoka.

Dažna klaida prieš atostogas – bandymas atlikti visus įmanomus darbus, kad niekam nieko nepaliktum. Taip pervargstama dar labiau, didėja klaidų tikimybė, o darbai kolegas vis tiek pasiekia – tik netikėtais būdais. Kita klaida – baimė atsijungti nuo el. pašto ir darbinių žinučių. Kartais už jos slypi slaptas nerimas: o kas, jeigu paaiškės, kad darbai vyksta ir be manęs? Vadovo užduotis – šiuos nerimus įvardyti ir susitarti dėl atostogavimo tvarkos.

Stipriausi žmonės – tie, kurie geba pasirūpinti savimi – kad ilgainiui galėtų pasirūpinti kitais. O organizacijoms verta prisiminti: produktyvumo siekiančioje visuomenėje poilsio planavimas nėra išlaidos. Tai investicija, be kurios produktyvumas tiesiog neįmanomas.

Pranešimas spaudai.