Pinigai ir draugystė – du dalykai, kuriuos suderinti sunku. Nors dauguma žmonių mielai skolina įvairias sumas draugams ar šeimos nariams, tai gali turėti netikėtų pasekmių. Skolindami pinigus mes dažnai rizikuojame prarasti pasitikėjimą ar net pačius santykius. Nesvarbu, ar tai būtų maža suma, ar didelis įsipareigojimas, pinigai gali tapti įtampos ir nesusipratimų šaltiniu. Šiame straipsnyje plačiau aptarsime, kodėl draugystė ir skolos retai dera tarpusavyje. Be to, duosime patarimų, kaip išvengti skaudžių klaidų, galinčių sugriauti net seniai užmegztus santykius.

Partnerių turinys

Kodėl draugystė ir pinigai sunkiai suderinami?

Esame įpratę, kad draugystė remiasi tarpusavio pasitikėjimu ir lygybe. Tai būtinos sąlygos santykiams, lemiančios, kad įvairūs sprendimai yra priimami iš solidarumo, o ne pareigos. Kita vertus, skola yra laikoma teisiniu ir moraliniu įsipareigojimu, kurio nesilaikymas turi pasekmių. Kai šie du požiūriai susikerta tarpusavyje, santykiai ima „braškėti“, nes vienas draugas tampa kreditoriumi, o kitas – skolininku. Taigi, išnyksta viena iš svarbiausių draugystės sąlygų – lygybė. Besiskolinantis žmogus automatiškai patenka į „žemesnę“ poziciją, nes tampa priklausomu nuo kito malonės. Skolintojas, net jei to nenori, įgauna kontrolės pojūtį. Tai keičia visą draugystės dinamiką.

Koją draugystei taip pat gali pakišti skirtingi lūkesčiai. Pavyzdžiui, skolininkas gali galvoti, kad draugas yra supratingas, todėl pinigų grąžinimo palauks ilgiau nei buvo tartasi. O draugas-kreditorius gali akcentuoti pagarbą iš bičiulio, kuri paskatins jį pinigus grąžinti laiku. Skirtingi lūkesčiai dažnai tampa konfliktų šaltiniu, nes abu žmonės gali pradėti dvejoti dėl draugystės stiprumo ir tikrumo. Kuris iš jų teisus – kiekvienas asmuo atsakytų savaip.

Kaip skola keičia santykius?

Kaip jau aptarėme anksčiau, vos tik atsiranda skola, santykiai natūraliai praranda lygiateisiškumą. Trumpai tariant, vienas iš draugų tampa skolininku, kuris turi pareigą, o kitas – kreditoriumi, kuris pasitiki ir laukia. Net jei skolinama suma nedidelė, atsiranda neformali hierarchija, galinti sukelti nepatogumų abiems pusėms. Pavyzdžiui, draugas, paskolinęs pinigus, gali nuolat stebėti bičiulį ir galvoti: „kodėl jis leidžia pinigus vakarėliams, bet man vis dar negrąžino skolos?“. O štai skolininkas nuolat jaučiasi „prižiūrimas“ arba „teisiamas“, todėl atsiranda tarpusavio įtampa. Įsiskolinęs asmuo taip pat gali jausti gėdą, kad nesugeba susitvarkyti su pinigais. Net jei paskolinęs bičiulis supratingas, vidinė kaltė dažnai pasireiškia per susitikimų vengimą, nenuoširdų bendravimą ir pan.

Jei skola nėra grąžinama laiku, gali būti pasiektas santykių lūžis. Draugystėje įsivyrauja abejonės – jeigu asmuo nevykdo tokio paprasto pažado, ar juo apskritai galima pasitikėti? Tuomet skolintojas gali jaustis neįvertintas ir išnaudotas, o skolininkas – nusikaltęs. Deja, net po pinigų grąžinimo santykiai gali būti nebe tokie artimi, nes lieka tam tikros nuoskaudos. Žinoma, pasitaiko situacijų, kai vienas draugas pinigų apskritai negrąžina, todėl santykiai išyra visam laikui. Kelias tokias situacijas aptarsime šiek tiek žemiau.

Keli pavyzdžiai iš interneto platybių

Internete galima rasti įvairių istorijų, įrodančių, kad pinigų skolinimas gali sugriauti draugystes. Pavyzdžiui, „Reddit“ forume vienas vaikinas pasakoja, kad neteko geriausio draugo, su kuriuo bendravo nuo 8 klasės, nes jis negrąžino skolos. Kiti žmonės dalijasi panašiomis istorijomis – kai kurie, prašydami jiems priklausančių pinigų, net sulaukdavo grasinimų. Dar vienas asmuo papasakojo apie draugą, kuriam paskolino tam tikrą pinigų sumą automobiliui susitvarkyti. Tačiau, užuot grąžinęs skolą, skolininkas nusipirko naują telefoną ir savo pirkiniu ėmė girtis socialiniuose tinkluose. Paskolos davėjui tai buvo toks didelis įžeidimas, kad draugystė nutrūko.

Kaip išvengti konfliktų, kai kalba pasisuka apie pinigus?

Tam, kad draugystė nenukentėtų, kai kalba pasisuka apie pinigus, svarbiausia – aiškumas, sąžiningumas ir atviras bendravimas. Štai keli patarimai:
Aptarkite aiškias sąlygas. Jei vis dėlto nusprendėte paskolinti draugui pinigų, nustatykite tikslią grąžinimo datą ar net galimas palūkanas. Geriausia, kad viską užfiksuotumėte raštu, jog vėliau nekiltų interpretacijų. Tai taip pat padės tuo atveju, jeigu draugas nuspręs apsimesti, kad pinigų jam apskritai neskolinote.

Skolinkite tik tiek, kiek nebijote prarasti. Kaip jau įrodė anksčiau minėtos istorijos, kartais mus apgauna net artimiausi žmonės. Taigi rekomenduojama skolinti tik tiek pinigų, kiek nebijotumėte prarasti. Jeigu padėdami draugui atiduosite visas savo santaupas – pinigų neskolinkite.

Kalbėkite atvirai. Jeigu pinigų skolinti negalite, geriau pasakykite nuoširdų „ne“, vietoj to, kad sutiktumėte prieš savo valią. Iš pradžių tai gali būti skaudu ir nemalonu, tačiau tikras draugas turėtų suprasti.

Ieškokite alternatyvių pagalbos būdų. Vietoj pinigų draugams galite padėti kitais būdais – padovanoti maisto, kartu apmokėti sąskaitą, pasiūlyti laikiną darbą ir pan. Tai gali sukelti mažiau įtampos santykiuose nei skola.

Būkite pasirengę deryboms. Jeigu draugas susiduria su finansiniais sunkumais, galbūt galėtumėte susitarti dėl lankstesnių grąžinimo sąlygų, kad pinigus atgautumėte be papildomos įtampos santykiuose.

Tačiau, net imantis įvairių atsargumo priemonių, pasitaiko situacijų, kai pinigų patiems susigrąžinti nepavyksta. Jei su skolininku nesusikalbate gražiuoju, metas kreiptis į profesionalius tarpininkus, pvz., „ESKOLOS“. Visų pirma, įsiskolinusiam asmeniui tai prideda papildomo psichologinio spaudimo. Be to, profesionalūs tarpininkai gali lengviau rasti geriausią įmanomą būdą pinigams atgauti. Taigi, jei patiems susitarti nepavyksta, ilgai neatidėliokite ir kreipkitės pagalbos.