Baltieji rūmai biudžete numatė milijonus dolerių paramos nacionalistinėms partijoms Europoje, įgyvendindami Nacionalinėje saugumo strategijoje išsikeltus tikslus.

Gruodį Vašingtono paskelbtoje strategijoje pažerta kritikos Europai: kalbama apie demokratijos ir žodžio laisvės nuosmukį ir raginama imtis taisomųjų veiksmų. JAV prezidento administracijos dokumente vardijamos tokios problemos kaip migracijos politika, „laisvo žodžio cenzūra ir politinės opozicijos slopinimas, gimstamumo mažėjimas ir nacionalinės tapatybės bei pasitikėjimo savimi praradimas“.

Šie tikslai virto konkrečia iniciatyva pirmadienį, JAV Valstybės departamentui pristačius 5 mln. JAV dolerių vertės finansavimo programą, skirtą „stiprinti ir plėtoti demokratijos atsparumą, teisinę valstybę, žodžio ir spaudos laisvę bei žmogaus teisių gynimą Europoje“, skelbiama departamento interneto svetainėje.

Paramos gavėjai turėtų „spręsti nacionalinio suvereniteto, migracijos, cenzūros ir teisinių kovų iššūkius, laikydamiesi bendros politinės filosofijos, teisės ir mūsų bendro Vakarų civilizacijos paveldo“, teigiama departamento pareiškime.

Žurnalistai paklausė Vokietijos kanclerio, ar jis laiko šią iniciatyvą tinkama priemone siekti visuomeninių interesų, ar politiniu kišimusi.

„Mes nesikišame į JAV rinkimus; visada to laikėmės. Analogiškai, aš nenoriu, kad JAV valdžia ar su ja susijusios institucijos kištųsi į rinkimus Vokietijoje“, – sakė F. Merzas, kurį cituoja „Politico“.

Apie šią Baltųjų rūmų iniciatyvą, pasak „Politico“, pirmasis pranešė britų dienraštis „The Financial Times“, trečiadienį pažymėdamas, kad pagal ją atskiriems pareiškėjams gali būti skirta iki 3 mln. dolerių. Pasak dienraščio, pareiškėjų ideologija turi atitikti vadinamąjį MAGA („Padarykime Ameriką vėl didžią“, angl. Make America Great Again) judėjimą, jie turi siekti kovoti su „cenzūra“ bei gilinti „civilizacinius saitus“ su JAV.

Nors kvietime teikti paraiškas politinės partijos nėra aiškiai nurodytos kaip potencialios paramos gavėjos, F. Merzas pabrėžė, kad finansinė parama iš užsienio politiniams veikėjams Vokietijoje yra neteisėta.

„Vokietijoje finansuoti politines partijas iš užsienio yra neteisėta. Ir darau prielaidą, kad – ypač – mūsų draugai visame pasaulyje taip pat laikysis šių teisinių normų, kurias nustatėme Vokietijoje“, – pabrėžė kancleris.

Atsakydamas į „Politico“ prašymą pakomentuoti F. Merzo pastabas ir tai, ar programa galėtų remti pilietinės visuomenės organizacijas, susijusias su kraštutinės dešinės partijomis Europoje kaip „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), JAV Valstybės departamento atstovas pabrėžė, kad D. Trumpo administracija „toliau lieka įsipareigojusi ginti demokratiją ir žmogaus teises visame pasaulyje, įskaitant Europą“.

„Mūsų programa Europoje siekia remti mūsų sąjungininkus Europoje, ginant minėtas teises ir principus, taip pat jų civilizacinį pasitikėjimą savimi ir suverenumą nuo tų, kurie siekia juos pakenkti“, – leidiniui sakė jis.

Praėjusiais metais paskelbtoje Nacionalinio saugumo strategijoje Baltieji rūmai džiaugėsi „augančia patriotiškų Europos partijų įtaka“, o vėliau JAV prezidento administracija šią tezę stiprino viešais pareiškimais ir užkulisiniais ryšiais su tais pačiais judėjimais.

„Politico“ anksčiau rašė, kad D. Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus 2025 m., AfD entuziastingai džiaugėsi, kai jai paramą išsakė milijardierius verslininkas ir D. Trumpo rėmėjas Elonas Muskas. Partija taip pat džiūgavo, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance'as užsipuolė Europos Sąjungą 2025 m. Miuncheno saugumo konferencijos metu. Tačiau vėliau, reaguodami į kintančias visuomenės nuotaikas, AfD lyderiai pradėjo patyliukais nuo JAV prezidento ir jo MAGA judėjimo atsiriboti. Partijos lyderiai ragino parlamento narius savo ryšių su judėjimo nariais atvirai ir viešai nedemonstruoti.

Apklausos rodo, kad dauguma vokiečių nepritaria kovo mėnesį surengtiems smūgiams Iranui, o požiūris į JAV artėja prie rekordiškai žemo lygio: tik 15 proc. vokiečių laiko JAV patikima partnere. Vokiečių nuomonė apie JAV prezidentą stipriai suprastėjo ir šiam pareiškus norą kontroliuoti Grenlandiją bei nusprendus suimti ir pagrobti Venesuelos prezidentą Nicolą Maduro.

ELTA inf.