Nevyriausybininkai prašo didinti finansavimą vaikų dienos centrams

Unsplash nuotr.

Vaikų dienos centrams susiduriant su lėšų stygiumi, nevyriausybinės organizacijos ragina sprendimų priėmėjus skubiai spręsti sektoriaus finansavimo krizę ir kitąmet padidinti jų finansavimą iki 16,3 mln. eurų.

Nevyriausybininkų teigimu, tai leistų kompensuoti finansavimo ir paslaugos teikimo kaštų atotrūkį bei pasirengti kitąmet planuojamam minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui.

„Darbo užmokestis sudaro pagrindines ir didžiausias vaikų dienos centrų išlaidas. Jei didėja MMA, iškart auga ir vaikų dienos centrų išlaidos. Veikla liko ta pati, paslaugų nesumažėjo, jos nepasikeitė, tačiau dėl valstybės priimtų sprendimų išaugo išlaidos“, – pranešime cituojama Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.

Pažymima, kad per pastaruosius penkerius metus MMA išaugo beveik 80 proc., o infliacija siekė apie 36–37 proc. Tuo metų vaikų dienos centrų finansavimas per tą patį laikotarpį augo vos 20 proc.

Šiuo metu 8 iš 10 centrų trūksta darbuotojų atlyginimams, o vidutinė socialinio darbuotojo alga į rankas pernai siekė 988 eurus per mėnesį. Visgi kai kuriuose vaikų dienos centruose socialinio darbuotojo ar socialinio pedagogo atlyginimas nesiekia nė 900 eurų į rankas.

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, vaikų dienos centrai prašo 2027 m. finansavimą didinti ne mažiau kaip 72 proc. – nuo 9,5 mln. eurų šiemet iki 16,3 mln. eurų.

„Tai leistų kompensuoti per pastaruosius metus susidariusį finansavimo atotrūkį nuo realių paslaugos teikimo kaštų bei 2027 m. planuojamą MMA augimą“, – teigė A. Adomavičienė.

Šis finansavimas būtų skiriamas daugiau nei 510 vaikų dienos centrų, veikiančių 58 savivaldybėse, kuriuose paslaugas gauna daugiau nei 14 tūkst. vaikų.

Nevyriausybinkai pažymi, kad nors vaikų dienos centruose socialinės paslaugos turėtų būti teikiamos vaikams iš įvairių šeimų, dėl lėšų stygiaus prioritetas teikiamas tik sunkumų patiriantiems ar itin sudėtingose situacijose esantiems vaikams iš pažeidžiamų šeimų.

Pasak jų, didžioji dalis vaikų dienos centrų dirba su specialių poreikių turinčiais vaikais, tačiau jiems nepakanka specialistų, taip pat nėra galimybių juos pritraukti ar pasiūlyti konkurencingą atlyginimą.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo duomenimis, 75 proc. vaikų dienos centrų neturi psichologo, kineziterapeuto, logopedo ar kito specialisto, tik 23 proc. turi vieną tokį specialistą, o daugiau nei vieną – pavieniai atvejai.

ELTA inf.

Išklausyti garso formatu







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 35 (2026)

    Savaitė - Nr.: 35 (2026)