Čia buvo vertinama, kaip Lietuva įgyvendina Asmenų su negalia teisių konvenciją – vieną svarbiausių dokumentų, užtikrinančių asmenų su negalia teises. Savo įžvalgas renginyje pristatė Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija (Komisija), veikianti prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos.

Pasak Komisijos pirmininkės Klementinos Gruzdienės, sesijos metu buvo pateikta stebėsenos ataskaita, parodžiusi, kad diskriminacija dėl negalios išlieka viena iš labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų formų. Pasak pirmininkės, nors per pastarajį dešimtmetį tam tikra pažanga yra pasiekta, iki konvencijos įgyvendinimo dar reikia pasistiebti, kadangi problemų yra išties daug.

Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komitetas susipažino su pagrindiniais iššūkiais, kuriuos patiria Lietuva. Komisija akcentavo, kad tinkamų sąlygų pritaikymas vis dar nėra tinkamai taikomas praktikoje tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose.

„Taip pat atkreiptas dėmesys, kad daugėja diskriminacijos atvejų žmonėms su negalia naudojantis šunimis pagalbininkais. Pažymėta, kad tokią diskriminaciją neretai lydi priekabiavimas. Informuota, kad žmonės su negalia susiduria su neapykantos kalba ir nusikaltimais, tačiau jų mastas kol kas nėra sistemingai fiksuojamas“, – pasakojo K. Gruzdienė.

Jungtinėse Tautose aptarta ir kita šalies problema – vis dar leidžiama riboti asmens laisvę dėl psichosocialinės ar intelekto negalios, įskaitant priverstinį hospitalizavimą be teismo sprendimo. Atkreiptas dėmesys į didėjantį prievartos priemonių taikymą psichiatrijos įstaigose, nepriklausomų smurto ir mirčių tyrimų trūkumą bei nepakankamą cheminių suvaržymo priemonių kontrolę.

Komisijos susirūpinimą kelia ir žmonių su negalia skurdo rizika. 2025 m. ji pasiekė 43,5 proc. – aukščiausią lygį per pastaruosius 20 metų. „Ypač ši problema opi moterims su negalia ir asmenims, turintiems didesnių pagalbos poreikių. Neįgalumo pensijos neužtikrina tinkamo gyvenimo lygio, trūksta bendruomeninių paslaugų, įperkamo ir prieinamo būsto, galimybių dalyvauti socialiniame ir kultūriniame gyvenime. Visa tai tik didina skurdo ir socialinės atskirties riziką“, – vardijo Komisija.

Komisija taip pat pristatė asmeninės pagalbos asmenims su negalia iššūkius. Pažymėta, kad nors asmeninė pagalba yra svarbi savarankiško gyvenimo priemonė, jos prieinamumą riboja griežti kriterijai, nepakankamas lankstumas ir skirtingas paslaugos teikimas savivaldybėse.

„Asmeninės pagalbos taip pat dažnai negali gauti deinstitucionalizacijos procese dalyvaujantys žmonės, nes paslaugos laikomos besidubliuojančiomis. Tad būtina užtikrinti visuotinę, individualiais poreikiais grįstą prieigą prie asmeninės pagalbos“, – teigė Komisija.

Trūksta pritaikymo

Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komiteto sesijoje buvo pristatyti pagrindiniai fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo iššūkiai. „Mūsų duomenys rodo, kad dauguma viešųjų pastatų, ypač kultūros ir švietimo įstaigų, bei tarpmiestinis transportas vis dar nėra pakankamai pritaikyti žmonėms su negalia. Taip pat trūksta prieinamumo reikalavimų įgyvendinimo kontrolės, o universalus dizainas nepakankamai integruojamas į specialistų rengimą“, – tvirtino Komisija.

Komisija atkreipė dėmesį ir į nepakankamą informacijos ir televizijos turinio prieinamumą, ypač, žmonėms su klausos negalia. „Informacija dažnai pateikiama neprieinamais formatais, trūksta informacijos lietuvių gestų kalba, o televizijos programų subtitrų ir vertimo į gestų kalbą prieinamumas bei kokybė nėra pakankami. Čia galima pastebėti, kad komerciniams transliuotojams netaikomi tokie patys prieinamumo reikalavimai kaip nacionaliniam transliuotojui“, – pažymėjo Komisija.

Taip pat renginyje pristatytos ir aptartos kitos svarbios asmenų su negalia teisių užtikrinimo sritys: deinstitucionalizacija, neveiksnumo instituto reforma, įtraukiojo švietimo iššūkiai, darbo ir užimtumo problemos, moterų su negalia teisės, saugumas ekstremalių situacijų metu.

Kaip sakė Komisijos pirmininkė K. Gruzdienė, Ženevoje vykusi sesija apėmė ne tik problemų pristatymą, bet ir dialogą su pilietinės visuomenės ir nepriklausomos stebėsenos atstovais bei valstybe.

„Kaip akcentavo daugelis sesijos dalyvių, matyti atotrūkis tarp teisės aktuose įtvirtintų nuostatų bei realių galimybių žmonėms su negalia pasinaudoti visomis teisėmis. Tad čia būtinas kompleksinis valstybės požiūris bei reformos, kurios leistų ne tik įvardyti problemas, bet ir jas realiai spręsti“, – teigė ji.

K. Gruzdienės pastebėjimu, spartesnį postūmį konkretesniems veiksmams turėtų suteikti Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komiteto rekomendacijos Lietuvai, kurios bus paskelbtos rugpjūčio 27 d.

Pranešimas spaudai.