Nemylimi kaimynai – pelės kraustosi į namus

Nemylimi kaimynai – pelės kraustosi į namus

Prieš žiemą pelės ieško šiltesnio būsto.


Rudens vėsa ir maisto stygius peles verčia ieškotis prieglaudos, tad ja dažniausiai tampa mūsų būstas. Įsivyravus nakties tylai ir miegui pradėjus lipinti akis, pasigirsta krebždesys ar nemalonūs graužimo garsai. Po namus šmirinėjančios pelės neleidžia ilsėtis, gadina daiktus ir teršia. Viso to neteks patirti, jei, pasak specialistų, kelią graužikams į namus užkirsite iš anksto.


Meilė Taraškevičienė


Randa net menkiausią plyšelį

Vasarą gamtoje praleidusios miškinės, lauko ar naminės pelės jau rugsėjį suskumba dairytis stogo virš galvos. Šie metai, pasak jau 15 metų kenkėjų kontrole užsiimančios įmonės „Pelias“ direktoriaus Dariaus Čepulio, neišsiskiria nei pelių gausa, nei jų noru greičiau susirasti žiemai namus. Gal daugiau jų, besiveržiančių į namus, buvo rugsėjo viduryje, prieš gausių kritulių maratoną.


Maisto ir sode, ir darže – vis dar didelis pasirinkimas: morkos, burokėliai, obuoliai ar riešutai – viskas tinka apetitu nesiskundžiantiems graužikams. Vis dėlto nereikėtų laukti, kol pelės nuspręs masiškai patraukti į namus, – imkitės apsaugos priemonių nedelsdami.

REKLAMA


Graužikai mėgsta netvarką, vietas, kur nesilaikoma sanitarijos ir higienos reikalavimų, nuolat randa maisto ir netrūksta vandens, todėl nenorintieji jų kaimynystės privalo susitvarkyti. Jei lauke šeriate augintinius, pasirūpinkite, kad neliktų peles viliojančių maisto likučių. Mat priartėjusioms prie namų pelėms galimybių patekti į vidų padaugėja. Jos įsidrąsina rausti urvus prie pamatų ar kitose vietose, pažeidžia namo izoliaciją, padaro vadinamuosius šalčio tiltus. Vos tik pastebėję pelių padarytus urvus, užpilkite juos žvyru ar skalda. Individualių namų, sodo namelių gyventojams ekspertai pataria pirmiausiai sandarinti visus įmanomus graužikų patekimo į namus kelius. Sienos, grindys, langai ir netgi pastogės turi būti sandarios – pelės tarsi alpinistės be didelio vargo gali keliauti stogvamzdžiais, grublėtomis sienomis. Sandarinti plyšius galima betonu, metalinėmis detalėmis ar kitomis panašiomis priemonėmis, kurių graužikai negalėtų įveikti.

REKLAMA


Plyšius sienose patikimiau sandarinti tinko mišiniu, kad aštriadantės neprasigraužtų ertmių iš naujo. Ventiliacijos angas sienose reikėtų uždengti metaliniais tinkleliais, kurių akutės dydis būtų ne didesnis kaip 5 x 5 mm, o tarpus tarp durų, garažo vartų ir jų staktų reikėtų sumažinti iki 5–7 mm, kad graužikai negalėtų pralįsti ir patekti į pastato vidų. Per plyšius, kurių tarpai didesni nei 7 mm, jau gali pralįsti nedidelės pelės.


Vertėtų daugiau dėmesio skirti rūsių priežiūrai. Juk neretai būtent čia slypi problemos priežastys. Kai susidaro palankios sąlygos, graužikai būtinai įsikurs rūsyje ir per vandentiekio šachtas ar nesandarias vietas tarp grindų ims keliauti į gyventojų namus.


Neįsileisti net į kiemą

Labai svarbu laikytis prevencijos priemonių ir laiku sutrukdyti pelėms patekti į kiemo zoną. Sulaikyti graužikus padeda cheminė kontrolė. Pasak D. Čepulio, efektyviausia peles vilioti specialiomis dėžutėmis su masalu, vadinamaisiais vyliaus nameliais ar stotelėmis.


Deratizacinės vyliaus stotelės – jauko dėžutės – skirtos įvairių rūšių nuodams žiurkėms ir pelėms sudėti apsaugojant paukščius, naminius gyvūnus ir ypač vaikus nuo apsinuodijimo. Šias dėžutes lengva valyti, nes jos pagamintos iš aukštos kokybės polipropileno, tinka naudoti patalpose ir išorėje, su spynelė ir rakteliu.


Vyliaus stotelės statomos kas 8–12 m šalia sienų, narvų, tarp dėžių, sukrautų malkų ar tvoros, t. y. ten, kur dažniausiai graužikai šmirinėja. Dėžutės nuodams gaminamos Europoje, jomis prekiaujama ir veterinarijos vaistinėse.
Vyliaus stotelėse jaukas apsaugotas nuo drėgmės. „Graužikai į pastatus bėga ieškodami maisto ir šilumos, o vyliaus nameliuose visa tai ir randa, – sako D. Čepulis. – Priėdusios jauko pelės kelionė baigiasi geriausiu atveju prie namo pamato sienos. Vyliaus namelius gali išdėstyti patys gyventojai, už juos tai padaryti gali ir profesionalai.“



Specialistai įspėja, kad jauko paėdę graužikai iš karto nenugaišta. Gali praeiti 3–7 dienos nuo pirmojo vyliaus suėdimo iki graužiko nugaišimo, todėl reikia nuolat stebėti vyliaus kiekį dėžutėse ir papildyti jį, kai suėdamas.
Lauke galima statyti ir gyvagaudžius spąstus. Pelės, radusios maisto lauke, nebesiverš jo ieškoti į uždaras patalpas.


Nemylimi kaimynai – pelės kraustosi į namus

Katės ne visuomet namus gelbsti nuo pelių.


Katinai pelių nebegaudo?


Jei vis dėlto kieme nepasisekė sulaikyti pelių ir jos apsigyveno name, teks imtis kitų priemonių. Kad namuose turite įnamių, greitai suprasite iš jau minėtų juodų graužikų darbelių. Tokiu atveju pirmiausia reikėtų apžiūrėti, iš kur ir kaip nekviesti svečiai į namus pateko. Atrastas landas vertėtų tuoj pat sandarinti. Aišku, tai nepadės išnaikinti viduje jau esančių graužikų, tačiau naujų gyventojų bent kurį laiką nedaugės.


Nustatę, kokie gyventojai – žiurkės ar pelės – į pastatą susikraustė, išdėliokite mechaninius arba lipnius spąstus. Vieną kartą per dieną arba dažniau reikėtų patikrinti spąstus. Sugautus nugaišusius graužikus patariama sudėti į sandarų maišelį ir išmesti į atliekų konteinerį. Tai svarbu padaryti todėl, kad nugaišęs graužikas neužkrėstų kitų gyvūnų ir nebūtų platinamos įvairios graužikų pernešamos ligos – leptospirozė, jersiniozė, salmoneliozė, trichineliozė, listeriozė ir kt.
Pastato viduje naudoti nuodingus jaukus nepatariama, nes panaudojus juos neprofesionaliai kyla grėsmė apsinuodyti naminiams gyvūnams, be to, graužikui nugaišus ir pradėjus irti jo kūneliui, pastate labai ilgai juntamas nemalonus kvapas. Jei nuspręstumėte naudoti cheminius preparatus, D. Čepulis perspėja staigaus poveikio nesitikėti – preparatas neišvys graužikų iš namų, o lėtai veiks kaip nuodai: „Kokią chemiją nuo graužikų pirktumėte, pats veikimo principas yra tas pats – graužikas nugaišta per 3–5 dienas.“


Pasak D. Čepulio, preparatų užėdęs graužikas iš urvelių lenda lauk, nes pradeda dusti, jį troškina, todėl verčia eiti ieškoti vandens. Yra tikimybė, kad jis išeis iš namų ir nudvės lauke, bet ar jis prieis iki išėjimo – tai tik spėlionės. Visi pelėms nuodyti skirti preparatai turi mumifikuojamųjų savybių – nudvėsęs graužikas po truputį džiūsta, todėl gana ilgai laikosi nemalonus kvapas. Pavyzdžiui, jei 500 g žiurkė nudvės kur nors sienos apšiltinimo sluoksnyje, dvokas laikysis tol, kol kūnas iki galo nesuirs.
Pašnekovas priduria, kad vienas iš problemos sprendimo būdų galėtų būti namuose laikomas gyvūnas, tačiau tai tikrai nėra panacėja. „Bet koks gyvūnas namuose – šuo ar katė – turi naudos, tačiau ji ne itin efektyvi.

REKLAMA


Antra vertus, jei šunį laikote lauke, žiurkės kaip tik mėgsta įsikurti po voljeru, nes jos čia randa maisto likučių. O naminiai katinai, šeriami dirbtiniu pašaru, pelių gaudyti nesiteikia. Taigi augintiniai vargu ar užkirs kelią graužikų invazijai“, – pažymi D. Čepulis.


Jeigu su pelių antpuoliu namų šeimininkai nesusitvarko patys, gali pagalbos kreiptis į profesionalus, kurie pasidalys patarimais apie spąstų naudojimą bei patalpų apsaugą. Prireikus kenkėjų kontrolės specialistai atliks profesionalų graužikų naikinimą – deratizaciją. Tai priemonių kompleksas, apimantis graužikų stebėjimą, atbaidymą, naikinimą specialiais metodais ir priemonėmis.


„Dezinfos“ patarimai, kaip išvengti pelių


• Laikykite maistą graužikų nepasiekiamoje vietoje. Buitinės atliekos turi būti sandariai uždarytos, nuolat šalinamos.
• Sandarinkite net menkiausius plyšelius namo sienose, ties durimis bei langų rėmais, ventiliacijos angas uždenkite tinkleliais. Sandarinti plyšius galima betonu, metalinėmis detalėmis ar kitomis panašiomis priemonėmis, kurių graužikai negalėtų įveikti. Reikia gerai apžiūrėti ir praustuvus, tualetus, ventiliavimo, šildymo bei elektros instaliacijos sistemas. Rekomenduojama ventiliacijos angas uždengti tinkleliais iš vidaus ir išorės.
• Kurkite netinkamas gyvenimo sąlygas graužikams ir lauke: kas 10 dienų pjaukite žolę, šalinkite vijoklius. Šiltąjį sezoną graužikai gyvena ir maisto ieško lauke, todėl labai svarbu nesudaryti sąlygų ne tik namų patalpose, bet ir aplink jas.
• Pastatų išorėje išdėliokite specialias vyliaus dėžutes, kuriose paliekamas paruoštas jaukas, arba gyvagaudžius spąstus. Pelės, žiurkės, radusios maisto lauke, jo ieškoti nebesiverš į patalpas. Šios priemonės gana veiksmingos, bet jų imtis reikėtų tik tada, kai aplinką įvertina ekspertai, kurie gali užtikrinti, kad spąstai ar dėžutės yra eksploatuojamos saugiai. Tinkamas priemonių naudojimas itin svarbus, jei namuose yra augintinių ar vaikų.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)



Daugiau >>