JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Irano prezidentas trečiadienį pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose ir pagal kurio sąlygas Teheranas sutiko mainais į didelio masto ekonominę pagalbą praskiesti savo sodrintą uraną.

Kaip matyti iš D. Trumpo padėjėjo paskelbto vaizdo įrašo, JAV prezidentas susitarimo memorandumą pasirašė per Versalio rūmuose po G7 viršūnių susitikimo surengtą vakarienę žvakių šviesoje, pasirašant šį dokumentą jam plojo renginio šeimininkas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir kiti svečiai.

„Tik ką pasirašiau“, – išeidamas iš rūmų žurnalistams sakė D. Trumpas.

Valstybinė naujienų agentūra IRNA išplatino pranešimą, kuriame citavo Irano užsienio reikalų ministerijos atstovo Esmaeilo Baqaei žodžius, kad dokumentas „buvo galutinai patvirtintas prezidentų parašais“.

Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas, tarpininkavęs sudarant susitarimą, platformoje „X“ pareiškė, kad jis „įsigalios nedelsiant“.

Šiuo susitarimu siekiama užbaigti karą, kurį vasario 28 d. pradėjo Jungtinės Valstijos ir Izraelis, paskatindami Iraną surengti atsakomąjį smūgį ir visame regione paleisti raketų ir dronų salvę bei faktiškai užblokuoti Hormuzo sąsiaurį – pasaulio ekonomikai itin svarbų vandens kelią. JAV į tai atsakė įvesdamos Irano uostų blokadą.

„Pirmiausia Irano Islamo Respublika nedelsdama atvers Hormuzo sąsiaurį, o Jungtinės Amerikos Valstijos nedelsdamos panaikins jūrų blokadą“, – rašė Sh. Sharifas.

Pagal šį dokumentą Vašingtonas taip pat įsipareigoja nedelsiant atšaukti sankcijas naftai, kurios smarkiai kenkia Irano ekonomikai.

Be to, susitarime teigiama, kad, pasiekus galutinį susitarimą dėl Islamo Respublikos branduolinės programos, Jungtinės Valstijos taip pat padės suformuoti 300 mlrd. dolerių vertės atstatymo fondą, prie kurio prisidės regiono šalys.

Anksčiau buvo numatyta, kad susitarimą pasirašys Irano vyriausiasis derybininkas ir parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas bei JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as. Iranas pareiškė, kad kontaktinė pasirašymo ceremonija dabar nebėra reikalinga.

Tačiau Sh. Sharifas teigė, kad penktadienį Šveicarijoje vis tiek įvyks oficiali ceremonija ir prasidės techninės derybos.

„Didi pergalė“

Iranas tvirtino, kad šis susitarimas reiškia JAV „nesėkmę“.

„Žmonės jį pamatys ir patys nuspręs“, – po to, kai abi šalys paskelbė šio teksto turinį, trečiadienį vėlai vakare kalbėdamas per valstybinę televiziją teigė M. Ghalibafas.

Pabrėždama bet kokio susitarimo poveikį visam pasauliui, Kinija trečiadienį pareiškė, kad jos aukščiausiasis diplomatas Teheranui aiškiai nurodė, jog visoms šalims yra labai svarbu „iš tikrųjų įgyvendinti“ savo įsipareigojimus.

Tačiau D. Trumpo sprendimas nutraukti karą, kurio metu žuvo 13 JAV karių ir buvo išeikvotos didžiulės JAV šaudmenų atsargos, kai kuriems jo paties bendražygiams namuose sukėlė nerimą.

Šis susitarimas yra tik laikina sutartis, skirta suteikti laiko pradėti išsamias derybas dėl kur kas sudėtingesnio klausimo – ilgalaikės Irano siekių branduolinės energetikos srityje kontrolės, Vašingtonui jau seniai įtariant, kad šalis vykdo slaptą branduolinės bombos kūrimo programą.

Trečiadienį D. Trumpas pareiškė, kad yra pasirengęs „velniop subombarduoti“ Iraną, jei šis pažeistų susitarimą.

Tačiau JAV senatorius Billas Cassidy‘is iš paties D. Trumpo Respublikonų partijos susitarimo atžvilgiu buvo nusiteikęs itin kritiškai.

„Irano branduolinės ambicijos nebuvo pažabotos ir jie suprato, kad grasinimai Hormuzo sąsiauriui duoda rezultatų, – sakė jis. – Sankcijos bus panaikintos, bombardavimas liausis. Tai didžiausia užsienio politikos klaida per pastaruosius dešimtmečius.“

Teheranui palankaus Libano šiitų judėjimo „Hezbollah“ vadovas Naimas Qassemas trečiadienį šį susitarimą pavadino Irano „didžia pergale“.

Jis padėkojo Teheranui už tai, kad šis atkakliai reikalavo, jog paliaubos galiotų ir Libanui, kuris buvo įtrauktas į konfliktą, kai kovo 2 d. „Hezbollah“, rodydama paramą Iranui, paleido raketas į Izraelį.

Kitas etapas – derybos

Dabar prasideda du mėnesius truksiančios derybos, kurių pirmasis etapas – ilgai lauktas Hormuzo sąsiaurio atidarymas.

Pagal JAV pareigūnų paskelbtas susitarimo sąlygas Iranas įsipareigoja praskiesti savo sodrinto urano atsargas, galimai jas „praskiesdamas gamybos vietoje su (Jungtinių Tautų branduolinės saugos priežiūros institucijos) TATENA priežiūra“.

Tai padarius Iranui būtų suteikta platesnio masto ekonominė pagalba.

Tačiau vienas JAV pareigūnas teigė, kad Vašingtonas neprivalės prisidėti finansiškai.

Išaugus optimizmui dėl ilgalaikio taikos susitarimo Artimuosiuose Rytuose, naftos kainos pastarosiomis dienomis smarkiai nukrito, tačiau trečiadienį ši tendencija pasikeitė.

Vėl atsiradus neaiškumui dėl sutarties pasirašymo, kainos trumpam šoktelėjo penkiais procentais, tačiau vėliau tą pačią dieną stabilizavosi.

Libano frontas

Nors po susitarimo paskelbimo smurto mastas Libane sumažėjo, nuo to laiko Izraelio įvykdyti išpuoliai šalies pietuose, kaip praneša valstybinė žiniasklaida, nusinešė mažiausiai penkių žmonių gyvybes. Be to, pranešta apie trečiadienį vykusius izraeliečių reidus Pietų Libane.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad trečiadienį „per sprogstamojo drono smūgį Pietų Libane“ buvo sužeisti penki kariai, vienas iš jų – sunkiai. Tai buvo pirmas tokio pobūdžio pranešimas nuo tada, kai buvo pasirašytas JAV ir Irano susitarimas.

Izraelio kariuomenė taip pat pranešė, kad jos oro pajėgos neutralizavo „keletą raketų“, paleistų į pietų Libane veikiančius karius, tačiau apie aukas nepranešė.

ELTA, AFP inf.