U. von der Leyen: Rusija kelia tiesioginę grėsmę pasaulio tvarkai

U. von der Leyen: Rusija kelia tiesioginę grėsmę pasaulio tvarkai


Vykstant deryboms Tokijuje, aukščiausi Europos pareigūnai ketvirtadienį perspėjo, kad Rusija kelia „didžiausią tiesioginę grėsmę“ pasaulio tvarkai, ir paragino Kiniją atlikti konstruktyvesnį vaidmenį tarptautinėje arenoje.


Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis atvyko į Japoniją derybų, per kurias buvo kalbama apie Rusijos invaziją į Ukrainą ir didėjantį susirūpinimą dėl Kinijos vaidmens Azijoje ir plačiau.


Rusija „šiandien kelia tiesioginę grėsmę pasaulio tvarkai dėl barbariško karo Ukrainoje ir jos nerimą keliančio susitarimo su Kinija“, – po derybų su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida sakė U. von der Leyen. Kasmetinis viršūnių susitikimas vyksta didžiajai tarptautinės bendruomenės daliai raginant spausti Maskvą dėl Ukrainos. „Rusijos invazija į Ukrainą yra ne tik Europos reikalas, bet ir iš esmės supurtė tarptautinę tvarką, įskaitant Aziją. To negalima toleruoti“, – sakė F. Kishida, kurio vyriausybė prisidėjo prie griežtų sankcijų Maskvai, įskaitant ir energetiką.

REKLAMA


Darbotvarkėje taip pat atsidūrė vis labiau raumenis demonstruojančio Pekino laikysena Azijoje, Europos Sąjunga siekia didinti savo vaidmenį priešpriešoje su Kinija. „Mūsų bendradarbiavimas Ukrainoje yra labai svarbus Europai, bet jis svarbus ir Indijos, ir Ramiojo vandenyno regionui, taip pat norime stiprinti konsultacijas dėl vis labiau įsitvirtinančios Kinijos, – sakė Ch. Michelis. – Kinija turi ginti daugiašalę sistemą, naudingą jos vystymuisi“.


U. von der Leyen sakė, kad ES ir Japonija stiprina bendradarbiavimą, taip pat ir pradėdamos skaitmeninę partnerystę, kurioje didžiausias dėmesys bus skiriamas konkurencingumui ir saugumui. Ji sakė, kad abi šalys taip pat dirbs dėl tiekimo grandinių, kurias sutrikdė pandemija ir karas Ukrainoje, tačiau jos taip pat nerimauja dėl Kinijos vaidmens gaminant lustus. „Yra medžiagų ir technologijų, kurios tapo būtinos mūsų ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui, puslaidininkiai. Mums reikia galimybės pasikliauti patikimomis tiekimo grandinėmis“, – sakė ji.

REKLAMA


Japonija ir ES siekia sustiprinti ryšius, 2019 m. sudariusios reikšmingą prekybos susitarimą, o Tokijas nukrypo nuo ankstesnio diplomatinio kurso ir užėmė tvirtą poziciją Ukrainos atžvilgiu. Šalis paskelbė sankcijas Rusijos įmonėms ir pareigūnams, siuntė humanitarinę ir finansinę pagalbą Ukrainai ir prisidėjo prie G7 įsipareigojimo palaipsniui atsisakyti Rusijos naftos arba ją uždrausti. Vis dėlto Japonija nesutinka taikyti priemones dujoms, nes yra priklausoma nuo energijos importo.


Ch. Michelis sakė, kad abi šalys aptarė „būdus, kaip sustiprinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje“, pažymėjęs, jog Japonija yra vienintelė Azijos šalis, konkrečiai minima ES 2030 m. saugumo ir gynybos plane.


U. von der Leyen paragino bendradarbiauti ir regiono infrastruktūros srityje – tai buvo jos užuomina į Pekiną, siekiantį sutvirtinti aljansus regione ir už jo ribų per projektus, kurie kartais kritikuojami kaip skolų spąstai. „Investicijų poreikiai didžiuliai, o galimybės ribotos. Labai dažnai už jas reikia mokėti tokią kainą, kokios neturėtų mokėti nė viena šalis, kai tuo kėsinamasi į jų suverenitetą“, – sakė ji.