2100 metais Lietuvoje jau bus tikra Afrika

2100 metais Lietuvoje jau bus tikra Afrika

Lietuva patiria vis daugiau stiprių sausrų. Vilniuje vidutinė maksimali ir vidutinė minimali oro temperatūra iki 2100 m. gali pakilti 4 ar net 7 laipsniais!


Balandžio 2 d. Lietuvai smogė karščio banga, kai temperatūra pakilo iki 23 laipsnių. O po kelių dienų termometro stulpelis rodė vos kelis laipsnius virš nulio. Kaip keičiasi klimatas? Kodėl vis dažniau užplūsta alinančio karščio bangos ir kur „pradingsta“ lietus, kai, regis, lietaus debesys jau kabo virš galvos? „Mes patys teršiame aplinką, niokojame gamtą ir nesusimąstome apie padarinius“, – sako klimatologė Audronė Galvonaitė ir patikina, kad besaikis vartojimas prišaukia daug rimtų bėdų.


Orai vis labiau šyla


1961 m. pirmą kartą paminėta Pasaulinė meteorologijos diena. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, mūsų šalyje veikia 16 meteorologijos stočių, kurios buvo įkurtos daugiau nei prieš 100 metų. Viena seniausių – Klaipėdoje iki šiol veikianti stotis – buvo įkurta 1830-aisiais. Meteorologijos stotys fiksuoja kasmetę šalies oro temperatūrą, kritulių kiekį, ir meteorologai, remdamiesi surinktais duomenimis, skelbia orų prognozes. Ir kaipgi keičiasi orai?


Pasak klimatologės A. Galvonaitės, orai nenumaldomai kaista. Temperatūros kilimas fiksuojamas jau nuo praėjusio amžiaus. O pastarąjį šimtmetį tiesiog muša rekordus. „2014-ieji buvo šilčiausi, tačiau, regis, šie metai pralenks praėjusius“, – teigia A. Galvonaitė.


Per pastaruosius 45 metus Lietuvoje karščio bangų (kai temperatūra pakyla iki daugiau kaip 30 laipsnių) padaugėjo du kartus. Tai rodo, kad klimato kraštutinumų daugėja. Lietuva patiria vis daugiau stiprių sausrų. Vilniuje vidutinė maksimali ir vidutinė minimali oro temperatūra iki 2100 m. gali pakilti 4 ar net 7 laipsniais!

REKLAMA


„Ateityje nemalonių gamtos išdaigų – kaitrų, sausrų, šiltų žiemų, neįprastų temperatūros šuolių, kai vieną dieną – 18 laipsnių šilumos, o kitą – jau daugiau nei 30, potvynių, uraganų ir pan. – tik daugės, – tvirtina klimatologė. – Nuo jų niekur nepabėgsime. Klimatas šyla vis sparčiau. Tad neįprasti karščiai, šalčiai, audros, liūtys visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, bus vis stipresni ir užklups vis dažniau.“


Kodėl keičiasi klimatas?


Žemės istorijoje klimatas keitėsi dėl natūralių geologinių procesų – atmosferos sudėties pokyčių, Saulės aktyvumo ciklų, ugnikalnių išsiveržimų ir pan. Tačiau pastaruosius šimtmečius fiksuojamus klimato pokyčius sukelia žmonių veikla. Prasidėjus industrializacijai ėmė kisti atmosferos cheminė sudėtis, todėl sustiprėjo šiltnamio efektas Žemės atmosferoje.


A. Galvonaitė pagrįstai piktinasi žmonių neatsakingumu. Pasak pašnekovės, šiandien mes tiek daug norime – patogumų, vis naujų daiktų, – kad, regis, jau nė neapžiojame. Perkame įvairius daiktus ir, vos panaudoję, metame lauk. Nes reklama siūlo įmantresnių, naujesnių.


Arba štai trys vienos šeimos asmenys jau niekaip netelpa viename automobilyje! Į darbus ar mokymo įstaigas rieda skirtingomis mašinomis. Gamta intensyviai niokojama, teršiama, atmosferoje kaupiasi dujos, kurias išmeta transporto priemonės, gamyklos ir fabrikai. Susiduriame su šiltnamio efektu.

REKLAMA


Kas gi tai? Tai toks procesas, kai atmosferos sugeriama infraraudonoji spinduliuotė šildo planetą. Taigi atmosferoje susikaupusios antropogeninės dujos praleidžia Saulės spindulius, tačiau sulaiko šilumą, sklindančią nuo Žemės paviršiaus.


Įprastomis sąlygomis ši šiluma iškeliauja į kosmosą. Tačiau dėl agresyvios žmonių veiklos – miškų kirtimo, intensyvios žemės ūkio, pramonės plėtros – sutrinka deguonies ir anglies dioksido pusiausvyra atmosferoje, keičiasi Žemės albedas, į atmosferą išmetama vis daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.


„Todėl ir juntame klimato kaitos padarinius: suintensyvėjusias sausras, kritulių kiekio pokyčius, vienur – potvynius, kitur – išdžiūvusius vandenis“, – teigia A. Galvonaitė. Kaip žinoma, tokie gamtos „žaidimai“ – tropiniai ciklonai, viesulai, liūtys, speigai, karščio bangos ir atoslūgiai – jau priskiriami ekstremaliems reiškiniams.


Kokios žiemos tikėtis?


Pasak klimatologų, ateityje vis dažniau jusime karščio bangų (kai maksimali oro temperatūra bus lygi 30 laipsnių ar aukštesnė). Prognozuojama, kad 2061–2100 m. tokių karštymečių bus 7 dienomis daugiau negu 1971–2000 m. Daugiausia karštų dienų tikėtina sulaukti liepą. Žinoma, pajūryje karščio pliūpsniai bus retesni. Na, o šalčiai ateityje aplankys vis rečiau.


Prognozuojama, kad XXI a. pabaigoje šalti periodai (kai minimali oro temperatūra sieks apie 15 laipsnių žemiau nulio) užklups tik sausio ir vasario mėnesiais. O tolimesnėje ateityje, 2061–2100 m., jie truks... vos porą dienų per metus. A. Galvonaitė teigia, esą klimatas yra tai, ko tikimės, orai – tai, ką gauname ar ko nusipelnėme.


„Iš tiesų ilgalaikės orų prognozės – utopija! – tikina pašnekovė. – Netgi trumpalaikės orų prognozės gali būti „iškreiptos“. Juk neįmanoma numatyti, kur ir kada išsiverš ugnikalnis, kils didelis gaisras ar užsidegs pievos. Sinoptikas negali numatyti tokių dalykų. O jie, kaip žinoma, lemia orus.“
Vis dėlto kokios ateinančios žiemos galime tikėtis? Lapkritį–sausį oro temperatūra bus artima nuliui, sniego veikiausiai nebus. Nors, pasak klimatologės, prognozuoti žiemos orus dar per anksti.



2100 metais Lietuvoje jau bus tikra Afrika

Klimatologė A. Galvonaitė piktinasi žmonių neatsakingumu.


Gamtos išdaigos tik prasideda


Klimatologės teigimu, ligi šiol užfiksuota šilčiausia žiema buvo 2008 m. – sniego nebuvo, lijo ir žydėjo našlaitės. Beje, šiltų žiemų „sezonas“ pastebimas jau nuo 2000-ųjų. Ir ši tendencija išlieka.
„Išsibalansavę“ orai sukelia įvairių grėsmių. Kokių?


Klimatologė tvirtina, kad ateityje sulauksime ne pačių maloniausių gamtos staigmenų – įvairių piktų, įtūžusių, perkaitusių gyvių rasis pačiose netikėčiausiose vietose. Jiems darysis per karšta, todėl jie ropos, šliauš ar kitaip judės link ten, kur ras vandens ir maisto. Taigi, regis, šios vasaros „pokštas“, kai Gedimino kalno papėdėje jaunuoliui įgėlė angis, tik didžiojo gamtos „šou“ pradžia.


Orų žemėlapis


Pastarųjų metų vidutinė metinė oro temperatūra mūsų šalies teritorijoje – 6–8 laipsniai. Šilčiausias Lietuvoje – liepos mėnuo (vidutinė temperatūra – apie 20 laipsnių, aukščiausia – daugiau kaip 30), šalčiausias – sausis, kai vidutinė temperatūra – apie –3 laipsnius, o žemiausia (itin žvarbiomis dienomis) – netgi daugiau kaip –30 laipsnių.


Daugiausia kritulių iškrinta balandžio–spalio mėnesiais. Daugiausia saulės spindulių sulaukiame gegužę–rugpjūtį (dažniausiai saulė šypsosi prie jūros). Mažiausiai saulėtų dienų – lapkričio–sausio mėnesiais. Tuomet pučia stipriausi vėjai (3–5 m/s, pajūryje – net 5–6 m/s).


Kartais vėjo gūsiai sustiprėja net iki 15 m/s ir daugiau. Šylant klimatui uraganiniai vėjai gali gąsdinti vis dažniau.
Vidutiniškai 41–105 dienas per metus Lietuvą gaubia rūkai. Daugiausia jų – Žemaičių aukštumoje, mažiausiai – Rytų Lietuvoje. Dažniausiai rūkai tvyro spalio–gruodžio mėnesiais, rečiausiai – gegužę–liepą. Pajūryje rūkas įprastai būna pavasario pradžioje.


Daugiau galvokime


Pašnekovės teigimu, ir mažais darbais galime prisidėti prie planetos išsaugojimo. Susimąstykime, ar tikrai būtina į darbą važiuoti automobiliu? Juolab jei kelio – vos pora kilometrų. Kažin ar stoviniuodami automobilių spūstyse į darbą atvyksime greičiau negu kulniuodami pėsčiomis?


Paprasta? Užtat kiekvienas, taip elgdamasis, į atmosferą išmetamo anglies dioksido kiekį sumažintų net dviem kilogramais! Smulkmena? Bet... didelė! Juk automobiliais rieda milijardai Žemės gyventojų. Taigi tuos milijardus padauginę iš dviejų gautume įspūdingą skaičių.


„Per daug vartojame, – pasipiktinimo neslepia pašnekovė. – Tapome vienkartiniais naudotojais – perkame dažnai ir visko, maža to, reikia ar nereikia. Panaudojame, išmetame, vėl perkame. Televizorių, telefonų, įvairių vaizdo ir garso aparatūrų, skaičiavimo technikos ir t. t. Neseniai mačiau dokumentinį filmą apie aukštųjų technologijų įrangos šiukšlynus. Pasirodo, tos atliekos išplukdomos į gražiausias Afrikos oazes. Ir tuose milžiniškuose atliekų kalnuose, kuriuos aplenkia paukščiai, kuičiasi žaizdoti niekieno vaikai... Jų tėvai jau išmirę nuo oro taršos. O beglobės atžalos bando išgyventi. Tikras siaubo filmas!“

REKLAMA


Kaip oro permainos veikia organizmą?


* Karščio bangos. Kai oro temperatūra staiga pakyla, išsiplečia kraujagyslės, sumažėja kraujospūdis. Todėl vidaus organams ir smegenims ima stigti deguonies. Kepenys išskiria mažiau hormonų ir lėčiau šalina iš organizmo kenksmingas medžiagas. Todėl jaučiamės pavargę, nedarbingi ir mieguisti. Įsivyravę karšti orai gali sukelti galvos skausmą, migrenos priepuolį, sutrikdyti širdies ritmą. Taip pat nuo karščio gali tinti rankos ir kojos. Medikai teigia, o statistika patvirtina, kad per didelius karščius mirtingumas padidėja net 20–25 proc.


* Staiga atvėsęs oras. Tokios oro permainos silpnina imuninę sistemą, prišaukia peršalimo ligas – sinusitą, slogą, bronchitą. Gali pakilti kraujospūdis, padidėja insulto ar infarkto tikimybė. Taip pat maudžia sąnarius, senus randus, skauda galvą.


* Audros. Prieš audrą oras būna tarsi įelektrintas. Būtent todėl smarkiau plaka širdis, padažnėja pulsas. Gali kilti stiprūs galvos skausmai, o keičiantis hormonų pusiausvyrai – kisti nuotaika, t. y. užklupti apatija, apnikti liūdesys.


* Staiga sumažėjęs oro slėgis. Nukritus slėgiui, stinga energijos, sunku susikaupti – sumažėja kraujospūdis. Gali mausti seniai sugijusius kaulus ir žaizdų randus, kamuoti reumatiniai skausmai.


* Stiprus vėjas. Kaip žinoma, mūsų organizmas reaguoja į įvairius oro pokyčius. Į vėją – taip pat. Dėl stipraus vėjo organizmas gamina daugiau adrenalino, pakyla kraujospūdis, padažnėja pulsas. Oro permainoms jautriems žmonėms gali kilti migrenos ar astmos priepuolis, sutrikti kraujotaka, įsiskaudėti kaulus.


Parengta pagal žurnalą „Savaitė“