Pensijos dydis – sumokėtų įmokų atspindys. Kiek dar truks atlyginimų pasiutpolkė? Po kalinio pabėgimo – griežtesnis priežiūros apynasris. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 40-ojoje šių metų „Savaitėje“.

Pensijos dydis – sumokėtų įmokų atspindys

„Sodros“ duomenimis, šių metų liepos mėnesį vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą sudarė 365 eurus, o tokio stažo neturinčių asmenų buvo beveik du kartus mažesnė – 192,6 euro. Analogiški rodikliai 2018 m. buvo tokie: 328,4 ir 178,8 euro.

Dr. Antanas Petrauskas, socialinių problemų analitikas

Ir senatvės, ir netekto darbingumo pensija yra asmens indėlio į Valstybinio socialinio draudimo sistemą įvertinimas. Pensijų socialinio draudimo stažo sąsaja su pensijų socialinio draudimo įmokų mokėjimu ir pensijų socialinio draudimo išmokų – senatvės ar netekto darbingumo pensijos – gavimu suponuoja asmens teisę gauti atitinkamo dydžio pensijų socialinio draudimo išmoką. Na, o jos dydis negali nepriklausyti nuo į „Sodros“ biudžetą sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų. Šių įmokų dydžiai – teisinis pagrindas diferencijuoti ir asmenims skiriamų pensijų socialinio draudimo išmokų dydžius.

Daugiau apie tai – rubrikoje „Aktualu“.

Kiek truks atlyginimų pasiutpolkė?

Šiemet atlyginimai Lietuvoje sparčiai augo – pokytį pajuto dauguma šalies dirbančiųjų. Kilo tiek bazinis darbo užmokestis, tiek bendros grynosios pajamos. Tiesa, artimiausiais metais atlyginimų augimas gali būti nuosaikesnis.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Kaip rodo kompanijos „Baltic Salary Survey“ reprezentacinio tyrimo, kurio metu buvo išanalizuoti 200 tūkst. dirbančiųjų atlygio pokyčiai Baltijos šalyse, duomenys, šiais metais padidėjo 75 proc. lietuvių bazinis darbo užmokestis ir 86 proc. lietuvių grynosios pajamos. Bazinis darbo užmokestis išaugo vidutiniškai 7,4 proc., o grynosios pajamos – 9,9 proc.

Latvijoje grynosios pajamos padidėjo 9,2 proc., Estijoje – 9,4 proc. Tiesa, Estijoje sparčiau nei Lietuvoje kilo bazinis darbo užmokestis.
Mėnesinis atlyginimas (neatskaičius mokesčių) Klaipėdoje išaugo 8,4 proc. (iki 1 205 eurų), Kaune – 6,9 proc. (iki 1 329 eurų), Vilniuje – 7,8 proc. (iki 1 818 eurų). Darbo užmokestis labiausiai kilo finansų (11 proc.), pardavimo (10,2 proc.), mažmeninės prekybos ir gamybos (po 10 proc.) sektoriuose. Vidutiniškai 17 proc. lietuvių atlyginimo pakėlimo sulaukė daugiau nei kartą per metus. Teigiama, kad tam didelę įtaką turėjo ir mokesčių reforma.

„Daugelis įmonių yra nusistačiusios konkrečią datą, kada kasmet peržiūrimi atlyginimai, bet dėl mokesčių pokyčių dalis įmonių turėjo atlikti papildomą atlyginimų peržiūrą“, – aiškina Povilas Blusius, „Baltic Salary Survey“ atlygio konsultantas.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Lietuvoje“.

Po kalinio pabėgimo – griežtesnis priežiūros apynasris

Mūsų visuomenė gali kiek lengviau atsikvėpti. Po Lietuvoje didelio atgarsio sulaukusio incidento, kai Kaune iš darbo vietos pabėgo teisėsaugą savo žiaurumu pribloškęs kalinys, Teisingumo ministerija pažadėjo griežtesnę laisvėje dirbančių nuteistųjų priežiūrą.

Audronė FILIMANAVIČIENĖ

Prieš kelias savaites Lietuvą akimirksniu apskriejo visuomenę pribloškusi istorija – Kaune, iš statybvietės Laisvės alėjoje, paspruko esą tik už vagystę nuteistas kalinys. Kaip įprasta, apie tai Policijos departamentas pranešė gana lakoniškai. Pranešime buvo teigiama, kad rugsėjo 13 d. apie 13.20 val. iš statybvietės Laisvės alėjoje pasišalino be sargybos priežiūros dirbęs nuteistasis už vagystę, atliekantis bausmę Pravieniškių pataisos namuose.

Netrukus paaiškėjo, kad vogčiomis įkvėpti daugiau laisvės panoro kaunietis Andrius Kalasiūnas, nuteistas ne tik už vagystę, bet ir už pasikėsinimą nužudyti jauną merginą, nusprendusią jį palikti. Už žiaurų savo buvusios merginos kankinimą ir neteisėtą jos laisvės atėmimą 2016 metų lapkritį Kauno apygardos teismas jam skyrė 9 metų laisvės atėmimo bausmę.

Apie šį nusikaltimą žiniasklaida informavo prieš 5 metus. Kaip viskas pasikeitė darbar? Apie tai – rubrikoje „Problema“.