Prezidentė Dalia Grybauskaitė „Maisto banko" sandėlyje davė startą jau 22 kartą vykdomai maisto rinkimo akcijai vargingiausiai gyvenantiems žmonėms.

Šalies vadovė kartu su savanoriais supakavo pirmuosius ilgai negendančio maisto paketus ir pakvietė šalies žmones nelikti abejingus bei dosniai dalytis su tais, kurie gyvena nepritekliuje. Jau daugiau nei trečdalis šalies žmonių yra aukoję „Maisto banko" akcijoms.

„Kiekvieną rudenį ir pavasarį per šalį nusirita „Maisto banko" inicijuota gerumo banga. Šios dienos tampa visuotine dalijimosi švente daugeliui iš mūsų. Žmonės neleidžia šalia esantiesiems nei skursti, nei badauti ir aukoja tiems, kam to labiausiai reikia", - teigė šalies vadovė.

Pasak Prezidentės, sutelktos visuomenės, savanorių, verslo įmonių pastangos jau dabar svariai prisideda sprendžiant socialines problemas šalyje.

Siekdama dar labiau plėstis ir augti, tapti labiau prieinama bei aprūpinti kuo daugiau skurdžiai gyvenančių šeimų, organizacija „Maisto bankas" prisijungė prie Prezidentės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą".

Lietuvoje kas penktas žmogus yra ties skurdo riba. Kad šalies žmonėms ne tas pats, kaip gyvena skurstančios šeimos, geriausiai įrodo akcijos rezultatai. Vien pernai per „Maisto banką" surinkta rekordinė parama - daugiau kaip 6 000 tonų maisto. Šiuo maistu suteikta parama 270 tūkstančių žmonių. Viena didžiausių nevyriausybinių organizacijų "Maisto bankas" turi ir plačiausią savanorių tinklą - akcijų metu jiems talkina per 8 000 savanorių.

„Maisto banko" akcija Lietuvos miestuose vyks spalio 21-22 dienomis. Norintys prisidėti prie akcijos galės aukoti ilgai negendančių maisto produktų visose didžiosiose šalies parduotuvėse. Paaukotas maistas bus išdalytas vargingiau gyvenančioms šeimoms, pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų organizacijoms, vaikų ir senelių globos namams, labdaros valgykloms, nuo priklausomybių besigydančių asmenų centrams, nakvynės namams.

Naujausi Europos Komisijos Eurostat tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų nepriteklius po truputį mažėja. 2015 metais kas septintas Lietuvos gyventojas (14,3 proc.) neįstengė bent kas antrą dieną pavalgyti mėsos, paukštienos, žuvies ar augalinių baltymų (2013 m. tokių buvo 19,2 proc.). Nepriteklius mąžta ir dėl Lietuvos visuomenės, aukojančios maisto produktų „Maisto banko" akcijose.

M. Ambrazo (ELTA) nuotr.

Spalio 17-ąją - Tarptautinę kovos su skurdu dieną - nevyriausybinės organizacijos primena, kad, šalies gyventojų vertinimu, didžiausia grėsmė mūsų valstybei - nesprendžiamos socialinės problemos. Tokią nuomonę išsakė daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų Pilietinės visuomenės instituto užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai" atliktoje reprezentatyvioje gyventojų apklausoje.

Trečdalis (33 proc.) respondentų nurodo, kad pagrindinė grėsmė visuomenės saugumui yra emigracija ir visuomenės senėjimas, o ketvirtadalis (26 proc.) nerimauja dėl pajamų nelygybės ir socialinės atskirties. Šios grėsmės Lietuvos gyventojams aktualesnės nei „neprognozuojamos Rusijos" grėsmė (kurią kaip didžiausią grėsmę įvardija 15 proc. respondentų), tarptautinis terorizmas (13 proc.) ar „nevaldoma pabėgėlių krizė" (9 proc.).

Pajamų nelygybės ir socialinės atskirties grėsmę šiek tiek labiau sureikšmina vyresnio amžiaus ir žemesnio išsilavinimo, žemesnių (apie 201-300 Eur šeimos nariui) pajamų grupės atstovai. Emigraciją ir visuomenės senėjimą dažniau nei patys jauniausieji ar vyriausieji paminėjo 26-55 metų respondentai, aukštesnių pajamų grupės atstovai, rajonų centrų gyventojai.

Dėl emigracijos bei visuomenės senėjimo procesų vyrai ir moterys rūpinasi panašiai (po 32-34 proc. atsakymų), tačiau moterys labiau nerimauja dėl socialinės atskirties ir pajamų nelygybės (vyrai - 22 proc., moterys - 29 proc.).

„Toks skirtumas turi objektyvų pagrindą. Viena vertus, moterys Lietuvoje vidutiniškai uždirba mažiau nei vyrai. Kita vertus, dėl žymiai trumpesnės vidutinės vyrų gyvenimo trukmės (apie 10 metų), jos dažnai senatvėje lieka vienišos su maža pensija, o tai padidina tikimybę joms patekti į skurdą ir socialinę atskirtį". - teigia VU Filosofijos fakulteto dėstytojas ir Tinklo ekspertas prof. dr. Boguslavas Gruževskis.

„Tai, kad žmonės įvardina skurdą ir socialinę atskirtį kaip tokią svarbią problemą, tik patvirtina, kokie dideli yra skurdo ir pajamų nelygybės mastai Lietuvoje. Raginame naujai išrinktus politikus nepamiršti rinkimų pažadų ir skurdo mažinimui skirti deramą dėmesį, įtraukiant nevyriausybines organizacijas į sprendimų priėmimą bei įgyvendinimą," - teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.

B. Gruževskio nuomone, Europos Sąjungoje (ES) naudojami santykiniai skurdo rodikliai neparodo tikros gyvenimo lygio situacijos Lietuvoje. „Jeigu Lietuvai pritaikytume jau ilgą laiką krizių purtomos Graikijos gyvenimo lygio standartus (2015 m. vidutinis darbo užmokestis neto buvo 1004 EUR, vidutinės vienišo asmens disponuojamos metinės pajamos - daugiau kaip 15 tūkst. eurų), tai pasirodytų, kad mūsų šalyje žemiau skurdo ribos gyvena apie 80 proc. gyventojų", - teigia prof. dr. B. Gruževskis.

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas kartu su Pilietinės visuomenės institutu atkreipia dėmesį, kad skurdo rizikos mastai Lietuvoje jau daugybę metų išlieka tarp aukščiausių Europos Sąjungoje. Organizacijos ragina valstybės institucijas bei politines partijas skirti daugiau dėmesio sprendžiant nelygybės ir skurdo mažinimo klausimus, kurie šiuo metu, deja, vis dar yra politinės darbotvarkės paraštėse. Po 25 nepriklausomybės metų matome, kad neskiriant tinkamo dėmesio skurdo ir socialinės atskirties problemų sprendimui, apribojame ir visuomenės pilietinės brandos procesus, ir ekonominės raidos perspektyvas: tokį aukštą emigracijos lygį pirmiausia ir skatina žemi atlyginimai bei bendras žemas gyvenimo lygis atskirose gyventojų grupėse. Didelė emigracija mažina darbo jėgos pasiūlą ir įmonės vis labiau jaučia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, kas atitinkamai apriboja jų galimybes plėtoti gamybą, investuoti ar tobulinti gamybos procesus.

Parengta pagal ELTA inf.