Atrodo, kokia čia liga – tik paprasčiausia sloga. Tačiau užklupusi ji kartais taip išvargina, kad nežinome, ko griebtis. Vildamiesi, kad pavyks įveikti slogą greičiau nei per 7 dienas, imamės keisčiausių dalykų. O tada, bėgę nuo vilko, užšokame ant meškos...

Dalia VALENTIENĖ

Slogų būna įvairių. Tiksliau – jas sukelia skirtingos priežastys. Baigėsi žiema, vos spėjome išsivaduoti iš slogų, kurias sukėlė virusai ir alergija šalčiui, o štai jau pavasaris vėl grasina šienlige, kurios kaltininkai – pradedantys žydėti augalai ir sprogstantys medžių pumpurai.

Sloga būna ūminė ir lėtinė. „Ūminė sloga – tai nosies gleivinės uždegimas, kurį sukelia virusai. Dažniausiai pasireiškia sušalus ar perkaitus, kai būna susilpnėjęs organizmo imunitetas. Šia liga galima užsikrėsti nuo sloguojančio žmogaus lašeliniu būdu per orą (kosint, čiaudint) ar tiesioginio sąlyčio metu (per apkrėstus daiktus, sveikinantis, bučiuojantis). Ligai būdingas sezoniškumas. Ūminė sloga skirstoma į tris stadijas. Pirmoji vadinama sausąja ir trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų. Tada būna vandeningų išskyrų stadija, jos metu organizmas, gamindamas sekretą, stengiasi pašalinti iš nosies virusus. Trečioji – tirštesnių, pūlingų išskyrų stadija. Tuomet „išvalomi“ leukocitai ir kitos žuvusios ląstelės. Tačiau neretai šios stadijos persipina. Vienu metu gali atsirasti ir peršėjimas, ir nosies užgulimas, ir ašarojimas“, – aiškina LOR klinikos gydytojas dr. Svajūnas Balseris.

Kaip gydyti paprastą slogą?

Grįžote vakare namo po darbų ir pajutote pirmuosius ligos požymius – krečia šaltis, kutena nosį ir ima čiaudulys. Greičiausiai sulaukėte neprašyto svečio – ūminio rinito, kurį sukėlė virusas.

„Ūminio rinito atveju nėra specifinio gydymo būdo. Tinka visi įprasto peršalimo gydymo būdai: gulėjimas lovoje, skysčių gėrimas, kojų kaitinimas, nosies plovimas ir lašeliai. Sloguojant būtina vartoti daug skysčių, plauti nosį, t. y. neleisti sekretui užsistovėti. Šios procedūros padeda sumažinti nosies užgulimą. Tačiau pagrindinis vaistas nuo slogos – poilsis. Reikia leisti organizmui atsipūsti, nes virusas veikia ne tik mūsų nosies gleivinę, bet ir visą organizmą. Tai ypač svarbu tiems, kuriems sloga linkusi užsitęsti ir komplikuotis“, – sako S. Balseris.

Jei nenorite, kad sloga įsisiautėtų, imkitės dar keleto gudrybių. Kelią slogai pabandykite užkirsti masažuodami su nosimi susijusius biologiškai aktyvius taškus mažiausiai po minutę 3 kartus per dieną prieš laikrodžio rodyklę:

• tarp antakių, virš nosies šaknies. Dviem pirštais – rodomuoju ir nykščiu – sužnybkite odą, palaikykite ir paleiskite;

• ant nosies sparnelių;

• ant skruostų, centimetru žemiau apatinių akiduobių kaulų;

• ant plaštakos tarp nykščio ir rodomojo piršto. Sužnybkite dviem pirštais iš abiejų pusių, suradę skausmingą tašką.

Slogos komplikacijos

„Po 7–10 dienų nuo ligos pradžios, jeigu vis dar kankina sloga, galima įtarti ūminį povirusinį rinosinusitą. Statistiškai apie 2 proc. šios ligos atvejų 10–14 slogavimo dieną pereina į bakterinį rinosinusitą, kai jau reikalinga otorinolaringologo konsultacija ir antibiotikai, nes simptomai ne mažėja, o stiprėja – didėja galvos ir veido skausmai, nosies užgulimas, sekretas darosi tirštas, pūlingas, žalios spalvos, jį sunkiai sekasi išpūsti. Jei sloga užklumpa labai dažnai ar trunka ilgai, diagnozė gali būti dar kitokia. Neatmetama, kad susirgote lėtine sloga. Ji gali būti įvairių formų – vazomotorinė, alerginė, medikamentinė, hormoninė ir kt. Kad tai būtų nustatyta, reikia kreiptis į gydytoją otorinolaringologą. Jis pateiks tolesnio medikamentinio ar chirurginio gydymo būdus ir alternatyvas“,– teigia pašnekovas.

* Sinusitas. Jeigu sloga komplikavosi sinusitu, jis apie save praneša skausmu ir temperatūra, siekiančia iki 38 laipsnių. Sinusitas – tai vienos arba abiejų pusių prienosinių ančių uždegimas. Susirgus sinusitu atsiranda pūlingų išskyrų iš nosies, kamuoja galvos skausmas (sustiprėja pasilenkus). Sinusitu neretai susergama ir dėl tam tikrų anatomijos ypatumų: kreivos nosies pertvaros, padidėjusios nosies kriauklės, kai kurie žmonės tiesiog turi polinkį sirgti šia liga.

* Haimoritas. Pirmieji ligos požymiai – užgulusi viena nosies šnervė, gleivingos ar pūlingos išskyros, susilpnėjusi ar visai išnykusi uoslė, išsipūtimo pojūtis žando ar kaktos srityje, skausmas spaudžiant viršutinio žandikaulio ar kaktinio ančio srityje, lenkiant galvą. Kai kada vargina dantų skausmas, gali patinti pažeisto ančio srityje. Pakyla temperatūra. Haimoritas dažniausiai prasideda peršalus, sergant gripu, skarlatina ir kitomis infekcinėmis ligomis. Jis gali būti neišgydytos slogos, sinusito ar vadinamosios rinoinfekcijos komplikacija. Haimoritas gali išsivystyti netgi smarkiai sumušus nosį, po gausaus vėmimo, panardžius. Haimorito priežastis gali būti ir odontologinė. Vadinamasis odontogeninis haimoritas išsivysto tuomet, kai 5–8 viršutinių dantų šaknys yra labai prigludusios prie prienosinių ančių dugno ar kai danties kanalas blogai užplombuotas. Haimoritą gali sukelti grybeliai. Tuomet iš nosies gali skirtis juodos arba baltos varškės pavidalo išskyros. Grybeliai į ančius taip pat dažniausiai patenka nesveikų dantų kanalais.

Ko daryti negalima? Jei sloga užsitęsė ir įtariate sinusitą ar haimoritą, namuose šildyti nosies druska, bulvėmis, kiaušiniais ar kitais būdais nerekomenduojama, nes pūliai gali ne į išorę eiti, o rasti plyšį kauluose ir patekti į smegenis, akiduobes.

Kaip apsisaugoti nuo kitokių slogų?

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių vargina šienligė. Alergija žiedadulkėms ima kamuoti jau kovo pabaigoje, balandį, kai pradeda žydėti kai kurie medžiai. Į nosies gleivinę patekusios žiedadulkės alergiškiems žmonėms iš karto sukelia slogą. Kad išsiaiškintumėte, kokiam alergenui esate jautrūs, teks apsilankyti pas gydytoją.

Tačiau yra ir tokių, kurie prasidėjus pavasariui lengviau atsikvėps. Juos visą šaltąjį sezoną kankinusi alergijos šalčiui sukelta sloga, atšilus orams, pagaliau nurims. Žiemą tokių žmonių nosies gleivinė jautriai reaguoja į šaltį ir temperatūros svyravimus. Vos išėjus į lauką iš šiltos patalpos jiems pradeda varvėti nosis. Šalčiui alergiškiems žmonėms slogos išvengti padėtų dažnesni pasivaikščiojimai lauke, grūdinimasis.

Pavasarį pasveiks ir tie, kuriems sloga atsirado dėl išsausėjusio šildomų patalpų oro. Varginant slogai dėl šių priežasčių reikėtų dažniau drėkinti patalpas.
Ko daryti negalima? Jeigu įtariate alerginę slogą, nenaudokite augalų eterinių aliejų. Esant virusinei slogai jie teigimai veikia gleivinę ir slopina uždegimą, tačiau alergiškiems žmonėms eteriniai aliejai gali sukelti dar didesnę alergiją. Alerginei slogai gydyti netinka ir nosies kraujagysles sutraukiantys lašai. Išeitis galėtų būti tokiu pat sutraukiamuoju poveikiu pasižymintys geriamieji vaistai. Juos galima vartoti ilgiau ir prie jų nepriprantama.

Slogos gydymo klaidos

• Dažnai žmonės netinkamai lašina vaistus į nosį. Jei lašinsite tik užvertę galvą, lašai pateks į nosiaryklę, juos nurysite ir jokio poveikio nesulauksite. Galvą reikia užversti ir pasukti į šoną. Vaistai lašinami į apatinę nosies dalį.

• Nosies kraujagysles sutraukiančių lašų ar purškalų negalima naudoti ilgiau nei 3–4 dienas, antraip išsivysto priklausomybė – vadinamasis medikamentinis rinitas, lėtinė sloga, dėl ko ilgainiui gali sutrikti uoslė ar galite jos visai netekti. Norint atsikratyti šios priklausomybės tenka gydytis apie mėnesį, o kartais gali padėti tik operacija.

• Negalima vienu metu pūsti abiejų šnervių, pirma reikia išpūsti vieną šnervę, po to – kitą.

Kada eiti pas gydytoją?

Daugeliu atvejų slogą galime išsigydyti patys. Tačiau jei pastebėjote šiuos simptomus, skubėkite pas gydytoją:

• nosies užgulimas trunka ilgiau negu savaitę ir iš nosies pasirodė pūlingų išskyrų;

• sergant sloga pradėjo skaudėti ausį ar pablogėjo klausa;

• ėmė skaudėti galvą ir atsirado spaudimo pojūtis kaktos srityje;

• vargina aukštesnė nei 38 laipsnių kūno temperatūra;

• atsirado koordinacijos sutrikimų, svaigsta galva;

• daugiau nei 2 dienas yra sutrikusi uoslė.

Parengta pagal žurnalą „Savaitė" (2016 m. Nr. 15)