Lėtojo maisto filosofija: gaminti teks 7-8 valandas

Lėtojo maisto filosofija: gaminti teks 7-8 valandas

Prieš kelerius metus Lietuvoje, o pasaulyje dar seniau ėmė sparčiai populiarėti lėtasis maistas (angl. slow food). Tai – atsvara greitojo maisto ir spartaus gyvenimo tempo kultūrai.


Vis labiau linkstame rinktis sveikas maisto ruošimo alternatyvas: gaminimą garuose, kepimo rankovėje, keptuve. Tačiau bene daugiausia vitaminų ir mineralų išlieka maiste, pagamintame lėtai ir žemoje temperatūroje.


Emilija ČEPULIONYTĖ


Argumentai „už“


Gaminti maistą 60–70 laipsnių temperatūroje 7–8 valandas – skamba neįtikėtinai, tačiau tokį gaminimo būdą vis dažniau propaguoja geriausių ir garsiausių restoranų šefai. Žemoje temperatūroje lėtai paruoštas maistas – ne tik skanus (sultingas ir be didelio kiekio pridėtinių riebalų), bet dar ir itin sveikas. Būtent ilgai žemoje temperatūroje ruošiamame maiste išlieka daugiausia naudingųjų medžiagų.


Tačiau lėtasis gaminimas žemoje temperatūroje turi ir daugiau pranašumų. Be to, kad sveika ir skanu, tai dar ir praktiška. Visi ingredientai ruošiami vienu metu, tereikia juos sudėti į troškinimo indą ir pašauti į orkaitę arba sudėti į lėtpuodį, nustatyti norimą programą ir laukti. Taigi jums nereikės budėti virtuvėje – viskas bus pagaminta be jūsų pastangų.


Taip pat svarbu, kad lėtai žemoje temperatūroje galima pagaminti ir tokią mėsą, kuri gaminama įprastu būdu ne visada pavyksta. Pavyzdžiui, orkaitėje įprastai iškepta aviena ar jautiena gali būti kieta ir tąsi, o iškepta lėtai ir žemoje temperatūroje bus minkšta ir sultinga.


Lėtojo maisto judėjimas


Prieš kelerius metus Lietuvoje, o pasaulyje dar seniau ėmė sparčiai populiarėti lėtasis maistas (angl. slow food). Tai – atsvara greitojo maisto ir spartaus gyvenimo tempo kultūrai. Lėtojo maisto judėjimo šalininkams svarbu išsaugoti maisto produktų įvairovę, skatinti išmokti išsirinkti tinkamus produktus, ragauti ir mėgautis tuo, ką valgai. Šis judėjimas pripažįsta tik natūralų maistą, užaugintą be cheminių medžiagų.

REKLAMA


Lėtojo maisto judėjimas kilo 1986 metais Italijoje, kai Milane buvo atidarytas pirmasis greitojo maisto restoranas. Ne tik todėl, kad taip buvo priešinamasi ilgiems tradiciniams italų šeimų pasisėdėjimams prie pietų stalo, bet ir dėl to, kad šis restoranas buvo atidarytas istoriniame pastate. Vietiniai kovotojai už skanų ir kokybišką maistą sukūrė net manifestą, kuriuo skatino boikotuoti greitojo maisto kultūrą, o 1989 metais buvo oficialiai įregistruotas pats Lėtojo maisto judėjimas. Prie jo ėmė jungtis ne tik italai, bet ir kitų šalių atstovai. Dabar skaičiuojama daugiau nei 100 tūkst. Lėtojo maisto judėjimo atstovų daugiau nei 150 valstybių.


Šis judėjimas taip pat rengia apdovanojimus už pastangas išsaugoti gamtos įvairovę, be to, kuriami lėtojo maisto miesteliai, kur itin rūpinamasi žmonių gyvenimo kokybe, nes tikima, jog lėtasis maistas ir neskubrus gyvenimo tempas gali mus išgelbėti, o štai sparti rutina, kuria gyvena dauguma iš mūsų, priešingai – žudo.


Lėtojo maisto filosofija: gaminti teks 7-8 valandas

Lėtasis maistas gaminamas specialiuose puoduose arba orkaitėje.


Lėtpuodžių įvairovė


Kad ruošti maistą būtų paprasta, sugalvota daugybė įrenginių ir įvairiausių prietaisų. Vieni iš tokių – lėtpuodžiai. Šių puodų įvairovė – gana didelė: skiriasi dizainas, talpa, funkcijos, tačiau esmė yra ta pati – gaminti maistą žemoje temperatūroje be papildomų pastangų. Tereikia sudėti į puodą norimus produktus, nustatyti laikmatį ir laukti.


Lėtpuodyje galima išvirti puikią košę, sriubą, troškinį ar net pagaminti desertą. Be to, galima jį statyti tiesiai ant pietų stalo ir per stiklinį dangtį stebėti, kaip ruošiamas maistas. Dar vienas pranašumas tas, kad toks puodas užima mažai vietos, tad jį patogu vežtis, tarkime, į sodybą ir naudoti net ten, kur nėra orkaitės ar viryklės. Lėtpuodžiai nėra kuo nors ypatingi, juos naudoti – nesudėtinga. Visi jie tinkami ne tik maistui gaminti, bet ir šilumai išlaikyti, o tai patogu, jeigu norite, kad pietūs išliktų šilti, kol namo sugrįš visi šeimos nariai.


Jei nenorite įsigyti papildomų rakandų, ruošti maistą lėtai žemoje temperatūroje galite ir orkaitėje – šiuolaikiniai įrenginiai tam puikiai pritaikyti. Kai kurie iš jų išsijungia automatiškai po nustatyto laiko, be to, turi šilumos išlaikymo funkciją, tad paruoštas maistas greitai neatvės. Tiesa, jeigu lėtai gaminsite žemos temperatūros orkaitėje, svarbu turėti tam tinkamą indą, uždengiamą dangčiu. Jei dangčio neturite, ruošiamą maistą galima uždengti folija, tačiau tai – ne taip patogu.

REKLAMA


Patarimai eksperimentuojantiesiems


• Kuo šviežesnės daržovės ir mėsa, tuo geriau. Taigi prieš pirkdami įsitikinkite, kad pasirinkote tinkamus produktus. Be to, lėtojo maisto filosofijos šalininkai kviečia rinktis tą maistą, kuris auga mūsų regione. Manoma, kad būtent šalia mūsų augantį maistą mes ne tik geriau virškiname – iš jo galime įsisavinti daugiausia vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų.
• Rinkitės tinkamą mėsą. Jeigu gaminsite liesą mėsą, ji gali būti sausa ir prėska. Lėtajam gaminimui labiau tinka riebesnė mėsa ar mėsa su kauliukais, pavyzdžiui, kiaulienos mentė, jaučių šonkauliai, ėriukų blauzdos. Tačiau jeigu labai norite lėtai troškinti kiaulienos nugarinę ar vištų krūtinėles, ir tai galite daryti. Tiesa, reikėtų pagalvoti apie padažą, kuriuo vėliau apšlakstysite mėsą. Taip pat, kad iškepta neriebi mėsa būtų sultinga, galima ją susmulkinti, sumaišyti su padažu ir trumpai patroškinti.
• Jeigu mėsa itin riebi, dalį riebalų reikėtų pašalinti prieš gaminimą, pavyzdžiui, nupjauti kartu su oda.
• Kad mėsa būtų ypač sultinga, rekomenduojama ją trumpai apkepti keptuvėje ir tik tada troškinti. Jeigu norite storesnės plutelės, prieš kepdami mėsą pavoliokite miltuose.
• Gamindami maistą nekilnokite dangčio be reikalo ir nemaišykite šaukštu produktų – leiskite lėtai troškintis. Kitaip gaminimas užtruks, o norimo rezultato galima ir nepasiekti.
• Žemoje temperatūroje lėtai troškinta mėsa puikiai tinka su šviežiomis daržovėmis ir įvairiausiais žalumynais. Be to, tokią mėsą galima naudoti mėsainiams ruošti.
• Lėtai reikia ne tik gaminti, bet ir valgyti. Kuo geriau sukramtysite maistą, tuo lengviau jūsų organizmas jį suvirškins. Ir, žinoma, nepersivalgykite.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"