Pasitraukiantys lietūs ir vis stipriau šildanti saulė dažnai reiškia ne tik išvykas į gamtą ar prie jūros, bet ir padidėjusį tautiečių norą fizine veikla užsiimti po atviru dangumi. Kol miestų gatvėse vis daugėja aktyviai laisvalaikį leidžiančių žmonių, specialistai perspėja, kad fiziniam krūviui, ypač gryname ore, būtina tinkamai pasiruošti.

Sportas gryname ore naudingas ne tik dėl fizinės savijautos gerinimo, tačiau ir dėl jo metu „prirenkamo“ vitamino D, gerėjančios nuotaikos, motyvacijos, sako Kauno sporto klubo „Gym Hub“ asmeninė trenerė Einora Mazurkevičiūtė.

„Svarbiausia nepamiršti, kad organizmui vis tiek reikia bent šiokio tokio prisitaikymo. Pirmiausia rekomenduočiau nepervertinti savo galimybių. Atšilus orams daugelis pradeda intensyviai bėgioti ar minti dviratį, nors kūnas dar nėra tam pasiruošęs. Krūvį vertėtų didinti palaipsniui – pradėti nuo lengvesnių treniruočių, vaikščiojimo, mobilumo ar ištvermės pratimų“, – tikina ji.

Staigus fizinio krūvio pokytis žmogaus kūnui gali būti didelis iššūkis, ypač, jei šaltaisiais metų laikais judėjimo buvo mažai. Kai organizmas ilgesnį laiką gauna maža fizinį krūvį, sumažėja raumenų ištvermė, silpsta stabilizuojantys raumenys, sąnariai tampa mažiau prisitaikę prie apkrovos. Jei žmogus be jokio papildomo paruošimo pradeda intensyviai bėgioti, važinėti dviračiu ar sportuoti kasdien, dažnai atsiranda įvairūs skausmai ar netgi traumos.

„Pavyzdžiui, bėgimas yra gana ištvermingas sportas – kiekvienas žingsnis apkrauna sąnarius ir stuburą. Jei kūnas tam nėra paruoštas, rizika traumoms labai stipriai išauga. Tas pats ir su dviračiu – galbūt tai atrodo lengvesnė fizinė veikla, tačiau ilgos distancijos be tinkamo pasiruošimo gali apkrauti kelius ar apatinę nugaros dalį“, – dalinasi E. Mazurkevičiūtė.

Trenerė priduria, kad visuomet rekomenduoja pradėti nuo mažesnio intensyvumo ir trumpesnės trukmės treniruočių. Pavyzdžiui, norint pradėti bėgioti, pirmas savaites vertėtų derinti ėjimą su lengvu bėgimu. Taip kūnas palaipsniui pripras prie krūvio, sustiprės raumenys ir mažės traumų tikimybė.

Pasiruošti – ne tik fiziškai

Anot E. Mazurkevičiūtės, prieš pradedant sportuoti gryname ore svarbu pasiruošti ne tik fiziškai, bet ir pasirūpinti bendru komfortu bei saugumu. Jos teigimu, žmonės apie tai dažnai pamiršta, kadangi atrodo, jog pakanka tiesiog išeiti į lauką ir pradėti judėti.

„Labai svarbus tinkamas poilsis, miegas. Jei organizmas pavargęs, treniruotės efektyvumas mažėja. Kartais žmonės atšilus orams pradeda labai intensyviai sportuoti, nors jų dienotvarkė jau ir taip labai apkrauta, todėl kūnas tiesiog nespėja atsistatyti. Vėlgi – taip kyla traumų rizika“, – sako pašnekovė.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į mitybą. Sportuojant lauke, ypač šiltu oru, organizmas sunaudoja daugiau energijos ir skysčių, todėl rekomenduojama neiti sportuoti visiškai nevalgius.

„Tačiau svarbu ir nepersivalgyti. Prieš treniruotę reikalingas lengvas, subalansuotas maistas. Kad turėtumėte daugiau energijos, rinkitės maistą, kuriame būtų kiek daugiau angliavandenių. Ir, žinoma, po ranka visuomet turėkite gertuvę ar vandens buteliuką. Tai, ko gero, svarbiausias aspektas“, – pataria trenerė.

Be to, svarbi ir apranga. Lauke sąlygos nuolat keičiasi – gali būti karšta, vėjuota ar slidu. Netinkama avalynė dažnai tampa kelių ar čiurnų skausmo priežastimi, tuo tarpu aprangos pasirinkimas svarbus tuo, jog kūnas galėtų lengviau reguliuoti temperatūrą.

„Galiausiai, labai svarbus ir psichologinis nusiteikimas. Nereikėtų savęs spausti iš karto pasiekti maksimalų rezultatą ar lyginti save su kitais. Sportą vertinkite kaip rūpinimąsi savimi, o ne trumpalaikį projektą – kai sportuojate dėl geros savijautos, motyvacija dažnai išlieka gerokai ilgiau. Beje, rekomenduočiau iš anksto suplanuoti rutiną – pasirinkti laiką, vietą, treniruočių dažnį. Tuomet sportas taps natūralia jūsų dienos dalimi, o ne spontanišku sprendimu, kuris greitai pasimiršta“, – reziumuoja E. Mazurkevičiūtė.

Pranešimas spaudai.