Atminkite: gardusis kuminas – tai ne kmynas

Atminkite: gardusis kuminas – tai ne kmynas

Kuminai (kairėje ir apčioje) labai panašūs į kmynus (dešinėje).


Kuminus tikrai žino tie, kurie mėgsta plovą. Juk tai bene pagrindinis plovo prieskonis. Azijos šalyse kuminas vadinamas prieskonių karaliumi, be to, ir visame pasaulyje tai bene vienas populiariausių prieskoninių augalų. Mes, europiečiai, dažnai jį painiojame su mums geriau žinomu kmynu.


Panašumas – tik išorinis


Nemalti kuminai išvaizda tikrai primena kmynus, nors jų aromatas yra kitoks – stipresnis, su riešutų prieskoniu. Dėl painiavos kaltas ne tik išorinis panašumas, bet ir vertimai. Įvairiose šalyse kuminai įvairiai vadinami: romėniškaisiais kmynais, čamanais, kamunais, kominais, zatromis, zaromis, ziromis ir pan.


Kuminai kilę iš Indijos, Egipto ir rytinių Viduržemio jūros pakrančių. Manoma, kad egiptiečiai jų vartojo jau prieš 5 000 metų. Senovės Romos ir Graikijos gyventojai šiuos augalus naudojo kaip gydomąją priemonę. Kuminai buvo populiarūs visoje Romos imperijoje, jie minimi antikos filosofų ir botanikų veikaluose. Europoje kuminai pasirodė IX amžiuje, vėliau ispanų dėka apie juos sužinojo ir amerikiečiai. Ypač populiarūs kuminai buvo Maltoje ir Ispanijoje. Maltos salyne yra netgi mažytė Komino salelė, beveik visa apžėlusi geltonais kuminų laukais.

REKLAMA


Labai įdomi kuminų simbolikos kaita. Senovėje jie simbolizavo godumą, pyktį ir nesugyvenamą charakterį, o jau viduramžiais tapo sąžiningumo, ištikimybės simboliu. Europoje netgi atsirado su šiuo prieskoniu susijusi vestuvių tradicija: jaunieji per visą vestuvių ceremoniją turėjo nešiotis kuminų sėklyčių. Manyta, kad tik tuomet jų šeimos gyvenimas bus ilgas ir laimingas.


Atminkite: gardusis kuminas – tai ne kmynas

Plovas be kumino - ne tikras plovas.


Kmyniniai kuminai – savi, o juodieji – egzotika


Geriausiai žinomos dvi kuminų rūšys, nors eterinio aliejaus gausa skiriasi net tos pačios rūšies, tik skirtingose šalyse užauginti kuminai.


Lietuvoje populiariausi ir dažniausiai auginami kmyniniai kuminai (Cuminum cyminum). Šių augalų sėklos jau nėra egzotika ir mūsų sėklų parduotuvėse. O štai juodųjų kuminų (C. nigrum), natūraliai paplitusių Irane ir Kašmyre, daugelyje Vakarų Europos šalių galima rasti tik rytietiškais produktais prekiaujančiose parduotuvėse. Šios rūšies kuminai geriausiai žinomi Šiaurės Indijoje, Irane ir Pakistane.

Auginame savo darže


Kuminas – tai dvimetis žolinis augalas, tačiau dažniau auginamas kaip vienmetis. Auginimo sąlygos mažai kuo skiriasi nuo daugelio kitų prieskoninių žolelių auginimo, tad užsiauginti kuminų – visai paprasta.


Tiesa, tai šiltamėgiai augalai, todėl dalį sėklų galima sėti po priedangomis balandžio pabaigoje, o į atvirą gruntą – gegužės pradžioje. Vis dėlto pasėjus lauke rekomenduojama lysvę pridengti agroplėvele – juk visi žinome, jog nuo šalnų nesame apsaugoti iki pat gegužės pabaigos.
Kuminai mėgsta lengvą, derlingą, beveik neutralaus rūgštingumo žemę. Jei dirva rūgšti, ją reikia kalkinti. Šie augalai nepakenčia sunkios molingos dirvos. Geras kuminų priešsėlis – ankštinės kultūros, bulvės, kukurūzai, pomidorai, agurkai. Negerai kuminus sėti ten, kur augo salierinių šeimos augalai.

REKLAMA


Sėklos sėjamos 2–3 cm gylyje tarp eilučių paliekant apie 40 cm. Po plėvele daigeliai pasirodo maždaug po 10–12, lauke – po 14–16 dienų. Palyginti su kitais salieriniais augalais, kuminai yra lepesni, tačiau dygsta paprastai labai „draugiškai“, gerai vystosi ir retai serga. Jų priežiūra yra nesudėtinga: pakanka ravėti ir purenti dirvą. Tarp augalų turėtų būti 7–10 cm tarpai.


Kuminai sėklas subrandina rugpjūčio pabaigoje–rugsėjį. Peraugę augalai jas labai greitai išbarsto, todėl negalima delsti – derlių būtina nuimti laiku. Sėklos džiovinamos uždaroje gerai vėdinamoje patalpoje. Jei nuimant derlių buvo drėgna, lijo, sėklas galima džiovinti maždaug 30–40 °C temperatūros džiovykloje. Jas reikėtų berti ne storesniu nei 5 cm sluoksniu ir dažnai vartyti. Kuminų sėklos laikomos sausai, geriausia – medžiaginiuose maišeliuose.


Taigi užsiauginę kuminų savo darže turėsite ir puikių prieskonių patiekalams, ir gerų vaistų nuo daugelio ligų.


Atminkite: gardusis kuminas – tai ne kmynas

Juodieji kuminai.


Į vaistinėlę


* Kuminų sėklose yra 2–5 proc. eterinio aliejaus, baltymų, kalcio, fosforo, magnio, vitaminų C, B1, B2, B3 ir A, timolio, dipenteno, kuminaldehido bei kitų medžiagų.
* Kuminai palankiai veikia nervų sistemą, teikia žvalumo, malšina skausmą, gerina inkstų veiklą, skatina šlapimo skyrimąsi, stiprina regėjimą, žadina apetitą, padeda varginant skrandžio ir žarnyno ligoms, viduriavimui, diegliams, meteorizmui, valo kvėpavimo takus.
* Gydo žaizdas. Dar Avicena siūlė su vašku ir alyvuogių aliejumi sumaišytų kuminų sėklų dėti ant pūlinių. Maltais kuminais, ištrintais su medumi, jis rekomendavo tepti žaizdas.
* Gydomoji kuminų arbata lengvai varo šlapimą, naikina bakterijas, mažina aukštą kūno temperatūrą. Šaukštelį kuminų užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite 10 min. Kuminus lygiomis dalimis galima maišyti su pankolių ir kalendrų sėklomis – tuomet poveikis būna dar stipresnis.


Į virtuvę


* Kuminų dedama į daugelį rytietiškų prieskonių – karį, „garam masalą“ ir kitus mišinius.
* Kuminų beriama į uzbekišką plovą, sriubas, mėsos troškinius, žuvų, vištienos, avienos, ryžių ir daržovių patiekalus, keptas bulves.
* Indai jaunų šviežių kuminų lapelių deda į salotas ir sriubas.
* Prancūzijoje kuminų beriama į tradicinę duoną, varškę, sūrį.
* Vokietijoje kuminų dedama į raugintus kopūstus, marinatus, dešras, miunsterį.
* Danai kuminais gardina gaudos sūrį.
* Kulinarai teigia, kad geriau pirkti ne kuminų miltelių, o sėklų ir jas sumalti – skonis ir aromatas bus stipresni.
* Kuminus rekomenduojama kelias minutes pakepinti tuščioje keptuvėje storu dugnu arba su sviestu ir svogūnais, kad sustiprėtų aromatas.


Parengta pagal žurnalą "Savaitė"








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)





Daugiau >>