Apsiginklavęs infraraudonųjų spindulių termometru, austrų menininkas Jonas Griessleris matuoja karštį viename iš Vienos centre esančių kiemelių.

Po to, kai jo sukurti meno kūriniai nudažė juodą asfaltą ryškiomis spalvomis, žemės paviršiaus temperatūra sumažėjo nuo 31 iki 20 laipsnių Celsijaus.

Europai leipstant nuo praėjusią savaitę prasidėjusios naujos karščio bangos, muziejus, kuriame eksponuojama privati velionės Austrijos milijardierės Heidi Horten kolekcija, pristatė projektą, kuriame dera kūrybiškumas, mokslas ir miestų planavimas.

„Vaikiški tonai atspindi lengvabūdiškumą ir nenuoseklumą, su kuriuo mūsų visuomenė sprendžia (klimato kaitos) problemą“, – naujienų agentūrai AFP sakė 25-erių J. Griessleris iš meno kolektyvo „Holla Hoop“.

Mokslininkai teigia, kad intensyvesnės, ilgesnės ir dažnesnės karščio bangos yra tiesioginė klimato kaitos pasekmė, todėl Europos miestai bando keisti teritorijų planavimą.

Daugelis renkasi daugiau žalumos ir šviesesnius atspalvius, kurie atspindi saulės spindulius, vengiant šilumą sulaikančių tamsių medžiagų.

„Norėjome šiek tiek pagerinti“ lankytojų apsilankymo kokybę ir „didinti informuotumą“, – sakė muziejaus kuratorė Veronique Abpurg, džiaugdamasi, kad „ši vizualiai maloni paletė vilioja“ turistus.

Kiekvienas spalvotas paviršius žymi metus, tačiau kiekviename iš jų yra mažų taškelių. Kiekvienas taškelis reiškia milijardą tonų išmetamo CO2, o taškelių skaičius kiekviename paviršiuje atitinka tais metais visame pasaulyje į aplinką išmestą CO2 kiekį.

Galima matyti, kaip nuo 1960 m. iki 2000 m. didėjo dėl žmogaus veiklos išmetamų teršalų kiekis.

„Langeliai pamažu užsipildo“, – apgailestavo grafičio menininkas.

„Pradžioje taškų yra vos devyni, o pabaigoje jų yra tris kartus daugiau“, – paaiškino jis.

„Tai dalis prisitaikymo prie karščio bangų miestuose mozaikos“, – sakė iniciatyvą remiantis Vienos medicinos universiteto aplinkos sveikatos specialistas Hansas-Peteris Hutteris.

Žemesnė asfalto temperatūra reiškia, kad aplink kiemą esančius pastatus reikės mažiau vėsinti, todėl bus mažiau naudojami oro kondicionieriai, paaiškino H. Hutteris.

„Turime veiksmingiau informuoti žmones (klimato kaitos) tema, kad jie neprarastų vilties“ ir į prisitaikymo priemones žiūrėtų kaip į smagų užsiėmimą, pridūrė jis.

ELTA, AFP inf.