Gausus ir saldus vynuogių derlius

Gausus ir saldus vynuogių derlius


Pastarosios dvi vasaros, nešykštėjusios saulės spindulių, buvo itin palankios vynuogėms derėti. Jų augintojai tuo džiaugiasi ir savo soduose išbando vis naujesnes vynuogių veisles. Sparčiai auga ir vynuogių augintojų gretos.


Meilė Taraškevičienė

Dėl skonio nesiginčijama

Kad šiltos vasaros tikrai skatina žmones bandyti auginti vynuoges, patvirtina ir Lietuvos vynuogininkų asociacijos vadovas Steponas Puipa. Jis teigia, kad ant vynuogių degustacijai skirto stalo kasmet atsiduria vis daugiau mūsų šalyje auginamų veislių uogų. Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sode šių uogų prisiragauti buvo galima jau ketvirtą kartą. Tradicija tapusiame renginyje vynuogių augintojų atvežtas pačias gražiausias išsirpusias kekes atvykę į Botanikos sodą vertina tiek profesionalai, tiek mėgėjai.


Mūšyje dėl geriausio skonio šiemet kovėsi net 160 veislių vynuogės. Pasak S. Puipos, pernai degustacijai į Kairėnus buvo atvežta 20 veislių mažiau. Paklaustas, ar įmanoma žmogui išragauti ir įvertinti daugiau kaip 100 veislių uogas, pašnekovas tvirtino, kad skonio receptoriai jau atbunka paragavus 20 veislių vynuogių. „Tada visų vynuogių skonis supanašėja, uogos tampa dviejų skonių: arba rūgščios, arba saldžios“, – teigia asociacijos vadovas, kartu ir vynuogių augintojas.


Populiarėja vyninės veislės

Maždaug prieš 10–15 metų žmonės Lietuvoje daugiausia augino desertines vynuoges. Šių veislių kekės didelės, uogos stambios. Tačiau pastaruoju metu tendencijos keičiasi – kaip ir daugelyje šalių, Lietuvoje baigiama pereiti prie vyninių veislių. S. Puipos tvirtinimu, desertinių veislių vynuogynai sudaro vos 5–6 proc. visų auginamų vynuogių.

REKLAMA


Lietuva priskiriama prie šiaurės kraštų, todėl čia dėl klimato sąlygų negali būti auginamos populiarių ir plačiausiai pasaulyje paplitusių prancūziškų vynuogių veislių vynuogės, pavyzdžiui, ‘Cabernet sauvignonʼ. Tai atsparūs ligoms, karščiams ir sausrai vynmedžiai, jie derlingi, tačiau mūsų klimato sąlygos joms per žiaurios – šios veislės vynuogės neištveria šalčių. Tačiau kitos prancūziškos kilmės veislės: ‘Leon Millotʼ, ‘Marechal Fochʼ – kuo puikiausiai auga ir pas mus. Prancūzijoje iš šių vynuogių pagaminamas skanus vynas, gerai jis pavyksta ir mūsų vyndariams.


‘Leon Millotʼ – vidutinio ankstyvumo, augus ir derlingas hibridas. Jo kekės vidutinės ar mažos, tankios. Uogos mažos, apvalios, tamsiai mėlynos, odelė plona, cukringumas 20–22 proc. Nuo ligų ‘Leon Millotʼ veislės vynuogių nebūtina purkšti, nors netikrajai miltligei jos nevisiškai atsparios. Užtat jos ištveria iki 28 °С šaltį. Iš šio hibrido uogų pavyksta gauti aukštos kokybės, geros struktūros ir malonaus aromato vyną. Šalčiui ir ligoms atsparūs ir ‘Marechal Fochʼ vyninės veislės vynmedžiai. Jų kekės vidutinės, uogos mažos, mėlynos. Gerai auga smėlingose dirvose. Tinka jaunam vynui gaminti.


„Mūsų vynuogių augintojai neturi bėdų dėl ligų, todėl nereikia naudoti cheminių preparatų, – sako S. Puipa ir pabrėžia, kad lietuvių pagamintas vynas yra gana ekologiškas, dėl to Europoje vertinamas. – Tačiau lietuviai negali prekiauti savo gamybos vynu, nes tai uždrausta. Vyną šalies vynuogių augintojai gamina tik savo reikmėms, dalijasi, degustuoja tarpusavyje.“

REKLAMA


Pagamintas su meile

Degustacijoms iš smalsumo ir įdomumo vyndariai keletą vyno butelių perka parduotuvėje. Paprastai degustacijos daromos akluoju būdu, todėl niekaip neįmanoma suprasti, kuris vynas yra pirktinis, o kuris – pagamintas namuose. S. Puipos teigimu, iš prekybos centro pirktas vynas buvo nekaip įvertintas. „Tuo metu mūsų vyndarių su meile pagamintam vynui atiteko geriausios vietos, – sako pašnekovas. – Nedideliu kiekiu gaminamas vynas visada būna geresnis už vyną, gaminamą pramoniniu būdu. Jei turėtume galimybę gaminti daugiau, vyno kokybė pablogėtų. Taip jau yra.“


Vyninių veislių yra šimtai, o gal ir tūkstančiai, bet jos mūsų klimato sąlygomis netinka. Iš daugiau kaip 100 veislių, pasak S. Puipos, liko tik 56 veislės. Visos kitos buvo išbrokuotos kaip netinkamos auginti Lietuvoje. Asociacijos nariai pirmieji gauna informaciją apie tai, kurių veislių neverta auginti. „Mūsų asociacijos vienas iš tikslų – savo nariams patarti, kokios vynmedžių veislės mūsų klimato sąlygomis yra tinkamiausios ir iš kurių galima pagaminti aukštos kokybės vyną, – dėsto asociacijos vadovas. – Lietuviai jau išmoko auginti vynuoges, atrado patikimiausias, atspariausias. Šiuo metu tarp populiariausių vyninių veislių yra ‘Regentʼ, jau minėtos ‘Marechal Fochʼ ir ‘Leon Millotʼ. Tai vynuogių veislės, iš kurių padaromas kokybiškas vynas.“


Pelningiausia – spausti sultis

Desertinėms vynuogėms reikia daugiau priežiūros, be to, šių uogų poreikis nėra didelis, jos pernoksta, todėl tenka laikyti šaldytuve. Tuo metu iš vyninių veislių uogų galima išsispausti skanių bei vertingų sulčių. „Kelerius metus asociacija bendrauja su Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto darbuotojais, jų klausinėjame, ką Lietuvoje su vynuogėmis verčiau daryti, – pasakoja S. Puipa. – Tyrėjų nuomone, labiausiai apsimoka gaminti vynuogių sultis, finansiškai taip pat naudinga prekiauti desertinių veislių uogomis ir galiausiai tik trečioje vietoje atsidūrė vyno gamyba, kaip daugiausia rizikos veiksnių turinti veikla dėl nepalankios teisinės bazės. Jei galvotume apie verslą ir pajamas, pelningiausia būtų gaminti vynuogių sultis.“


Paklaustas, kokios vynuogės asmeniškai labiausiai patinka, S. Puipa šiek tiek pasvarstęs sakė, kad ‘Bristol muscatʼ, ‘Galantʼ, ‘Garantʼ, ‘Muscat Bleuʼ. Pasak pašnekovo, tai viena iš Vokietijos Freiburgo instituto išvestų vynuogių veislių, kurių dauguma tinkamos auginti ir mūsų klimato sąlygomis. Lietuviai vis dažniau renkasi vokiškas veisles, nes jos pakenčia mūsų klimato sąlygas. Tačiau rizikuojama nusprendus įsigyti amerikietiškų veislių. Kataloguose rašoma, kad „amerikietės“ gali ištverti ir 40 °С šaltį, tačiau pas mus, kur vyrauja jūrinis klimatas, jos neatlaiko ir -25 °С. Taigi panašu, kad veislių anotacijose pateikta informacija neatitinka tikrovės.