Dobilai – ir puošmena, ir trąša, ir arbata

Dobilai – ir puošmena, ir trąša, ir arbata

Dažniausiai sutinkami ir auginami raudonieji dobilai (Trifolium pratense), trumpaamžiai, auga apie 2 metus.



Kokie dar augalai tokie universalūs kaip dobilai? Tai ir žaliosios trąšos, ir bičių traukos vieta, ir svarbi vejos ar gėlyno dalis. Dobiliukai gražiai žydi, skaniai kvepia, vėdina ir azotu aprūpina dirvą, užpildo siaurus vejos tarpus. Ant šio patrauklaus pagrindo minkšta vaikščioti, jį paprasta šienauti…


Eglė VALUŠYTĖ


Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto direktorius doc. dr. Evaldas Klimas teigia, kad dobilai – unikalios žolės, nes priklauso ankštinių, arba pupinių, šeimai. Pasak mokslininko, šios šeimos augalai skiriasi nuo visų kitų augalų tuo, kad jie vieninteliai ant savo šaknų turi bakterijų, gebančių fiksuoti biologinį azotą iš oro ir jį kaupti.


Apie 70 proc. atmosferos sudaro azotas. Jis labai svarbus visiems augalams, bet jo iš oro visi kiti augalai negeba įsisavinti, tad juos reikia tręšti. Dobilai azotu ne tik apsirūpina patys, bet ir jo palieka dirvoje. Dėl šios ypatybės, specialisto teigimu, visi ankštiniai augalai yra labai geras priešsėlis visiems kitiems augalams. Tik ankštinių šeimai priešsėlis neturi reikšmės.


Dobilai gerina dirvos struktūrą, didina humuso kiekį. Vešlūs dobilai nustelbia piktžoles, sumažina piktžolėtumą ir per dirvožemį plintančių ligų pavojų. Pašnekovas pabrėžia, kad auginant šiuos augalus žymiai pagerėja dirvožemis, taip didinamas ekologiškumas. Pasak E. Klimo, dabar net valstybinė programa numato privalomus ūkininkų laukuose auginamų ankštinių augalų kiekius, kad dirvožemio kokybė būtų geresnė ir humuso kiekis nemažėtų.

REKLAMA


Per pastaruosius 25 metus dėl vienpusiškos augalininkystės, ankštinių augalų trūkumo sėjomainose humuso kiekis Lietuvos dirvožemyje sumažėjo trečdaliu. Anksčiau jo buvo daugiau kaip 3 proc., o dabar kai kur nesiekia nė 2 proc. Mokslininkas pabrėžia, kad tai – labai blogas reiškinys. Padėtį taiso ir dobilai.

Mūsų šalyje labiausiai paplitusios dobilų rūšys


* Dažniausiai sutinkami ir auginami raudonieji dobilai (Trifolium pratense), trumpaamžiai, auga apie 2 metus.
* Taip pat populiarūs baltieji dobilai (Trifolium repens), auga ilgiau, jeigu pakanka drėgmės, – apie 5–6 metus.
* Rausvieji dobilai (Trifolium hybridum) pakenčia drėgnesnes augavietes, auga ilgiau.
* Įdomūs ir dekoratyvūs yra purpuriniai, arba inkarnatiniai dobilai (Trifolium incarnatum), auga apie 2 metus, žiedai primena žvakutes.
* Kaip žaliosios trąšos naudojami persiniai dobilai (Trifolium resupinatum), vienmečiai, žiedeliai – švelnios alyvinės spalvos, smulkūs, labai kvapnūs.


Dobilai – ir puošmena, ir trąša, ir arbata

Baltieji dobilai (Trifolium repens), auga ilgiau, jeigu pakanka drėgmės, – apie 5–6 metus.


Kaip dobilus galima panaudoti sode?


* Ankštinės žolės yra medingi augalai, t. y. iš jų bitės renka nektarą. Taigi jeigu sodininkas laiko bites, joms nektaringi dobilai bus puiki ganykla ir užtikrins darbo vietą. Daržui ši ypatybė taip pat naudinga, nes dobilai pritrauks bites ir kitus naudingus vabzdžius, apdulkinančius ir kitus žydinčius daržo augalus. Gausiai žydi baltieji dobilai, ypač jų atolas (nupjovus pievą, atžėlusi žolė). Pasak E. Klimo, vienžoliai raudonieji dobilai žydi vieną kartą, tačiau dvižolių gali žydėti ir atolas.


* Gausėja dobilų vejos gerbėjų gretos dėl ypač praktiškų dobilų savybių:
tokios pievos nereikia nuolat drėkinti. Dobilai turi ilgesnes šaknis nei varpinės žolės, dėl to gali pasiimti vandens iš gilesnių dirvos sluoksnių;
dobilų veja visą vasarą būna žalia nepaisant to, kad ne visą laiką yra drėkinama;
dobilų pievoje nebūna piktžolių ir kenkėjų, todėl nereikia purkšti herbicidais ar pesticidais;
tokia pieva pati vėdinasi, todėl nereikia jos aeruoti. Dobilų ypatybė vėdinti dirvožemį mažina jo atnaujinimo bėdas. Dobilai kur kas geriau pakenčia suslėgtą dirvožemį negu vejų žolė;
ant tokios vejos minkščiau ir maloniau vaikščioti;
tokia pievelė nekeičia spalvos dėl šunų šlapimo;
dobilų gebėjimas kaupti biologinį azotą gerina dirvožemį, kuris tampa itin tinkamas po jų auginamiems augalams. Šių augalų nereikia tręšti, nes jie pakankamai sukaupia azoto ne tik sau. Dobilų veja tinka tiems, kas nori pigiai išlaikyti pievelę;
bene labiausiai vertinama dobilų savybė pritraukti bites, be to, juos reikia žymiai rečiau pjauti nei vejų žolę.

REKLAMA


Dobilai – ir puošmena, ir trąša, ir arbata

Kaip žaliosios trąšos naudojami persiniai dobilai (Trifolium resupinatum), vienmečiai, žiedeliai – švelnios alyvinės spalvos, smulkūs, labai kvapnūs.


Kadangi patrauklūs žiedeliai pritraukia bites ir kitus vabzdžius į dobilais apželdintą kiemą, basomis reikėtų vaikščioti atsargiai. Jeigu veja laksto vaikai ar vaikšto žmonės, alergiški bičių įgėlimams, yra paprastas sprendimas – dažniau pjauti pievelę žydėjimo metu.


Tiesa, varpinės žolės turi vieną pranašumą prieš dobilus – ji nesugula, kai po ją vaikštoma. Rinktis dobilus ir vejų žolę tikriausiai yra pats geriausias sprendimo būdas daugeliui žmonių. Kaip vejų sudedamoji dalis dažniausiai pasirenkami baltieji dobilai. Jie yra žemi, todėl tokia veja lengva vaikščioti. Be to, baltieji dobilai yra daugiamečiai, išplinta po veją.


* Purpuriniai dobilai – labai gražūs, puošnūs. Jie yra aukštesni, todėl tiktų pievutei, auginamai dėl grožio. Jai nereikia daug priežiūros, ji džiugina žiedais ir spalvomis. Vaizdas – gražus, o darbo – palyginti nedaug. Tiesa, šių dobilų sėklų retai randama prekybos vietose, be to, jos yra brangesnės.


* Arčiausiai vandens gali augti rausvieji dobilai. Todėl jie labiausiai tiks pakrantėms apželdinti, jeigu sodyboje yra vandens telkinys.


* Nedideliame ūkyje dobilai gali būti labai vertingos žaliosios trąšos. Šie augalai padės sumažinti išlaidas mineralinėms trąšoms pirkti. Be to, naudodami mineralines trąšas susiduriame su nitratų grėsme. Dobilų iš oro įsisavinamas biologinis azotas – ekologiškas, neteršia gruntinių vandenų. Jeigu turite nedidelį daržą, kuriame norisi auginti po lysvę įvairių daržovių, kad ir neilgam laikui pasėti dobilai jūsų augalams labai pasitarnaus.


Nebrangiai nusipirkę apie 0,5 kg šių ankštinių augalų sėklų galite labai padėti savo sodybai ar daržui. Pasitelkę tinkamą sėjomainą ir tokius ankštinius dirvožemio gerintojus turėsite gerą derlių iš mažo ploto, bet nenualinsite žemės. Patariama pasėti dobilų ir jiems paaugus apkasti antžeminę dalį kartu su šaknimis. Tam net nereikia papildomo ploto – augalus galima kaitalioti tos pačios vegetacijos metu.


Nuimate derlių ir pasėjate dobilų. Pavyzdžiui, nukasus bulves liepą jų vietoje galima pabarstyti vienmečių dobiliukų ir iki vėlyvo rudens užaugs gera pavasarinė trąša. Iškasėte kelis krūmus bulvių pirmiesiems blynams – ta vieta tinkama dobilams.


Jeigu pakanka drėgmės, sparčiausiai auga vienmečiai persiniai dobilai. Užtenka poros mėnesių po sėjos ir persiniai dobilai užaugina pakankamai žaliosios masės apkasti. E. Klimo kartu su ASU bendradarbiais atlikti tyrimai parodė, kad baltieji dobilai per porą mėnesių užaugina daugiau masės negu raudonieji. Taigi baltieji dobilai taip pat tinkami šiam tikslui.



* Jeigu ūkyje yra gyvulių, raudonuosius ir kitus dobilus galima auginti ir pašarui.


Dobilai – ir puošmena, ir trąša, ir arbata

Įdomūs ir dekoratyvūs yra purpuriniai, arba inkarnatiniai dobilai (Trifolium incarnatum), auga apie 2 metus, žiedai primena žvakutes.


Auginimo ypatumai


Dobilus žaliosioms trąšoms galima sėti kad ir visą sezoną, tik svarbu pasirūpinti drėgme. Vejai auginti ankštines žoles sėti galima iki rugpjūčio, vėliausiai – iki rugpjūčio 10 d. Kad dobilai sėkmingai peržiemotų, reikia, jog ne tik sėklos sudygtų, bet ir ant šaknų įsikurtų gumbelinės bakterijos. Pavasarį dobilų veją galima imti sėti tada, kai žemė pradžiūsta ir įšyla (bent jau iki 9 °C). Kai dirva – šalta, žolės nedygsta. Paprastai tinkamiausias metas bet kokioms žolėms sėti – balandžio pabaiga ar gegužės pradžia.


Arui apsėti reikėtų apie 80 g baltųjų dobilų, ketinant juos naudoti kaip žaliąsias trąšas – iki 100 g. Raudonųjų dobilų arui žemės reikia apie 150 g, ketinant auginti kaip žaliąsias trąšas – iki 200 g. Kilogramas raudonųjų ir persinių dobilų sėklų kainuoja 3,5–4 eurus, baltųjų – 5,8–6,4 euro, rausvųjų – apie 6 eurus.


Daugiau nei 7 cm užaugusią dobilų veją prie namų patariama pjauti įprastai – maždaug iki 3,5 cm aukščio, o pievą – iki 6 cm.