Ekspertės patarimai, kaip efektyviai vėdinti butą

Ekspertės patarimai, kaip efektyviai vėdinti butą


Kiek kartų per dieną atveriate langą ar kitais būdais vėdinate savo butą? Nė karto. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad namų erdvėse reikia nuolat užtikrinti oro apykaitą. Kitu atveju nevėdinamose patalpose kaupsis didelė CO2 koncentracija, didės drėgmė, kaupsis bakterijos, o tai atsilieps tiek sveikatai, tiek gyvenimo kokybei.


Kas gali nutikti, kai patalpos nevėdinamos, galima surasti įvairiausios informacijos. Nevėdinamose patalpose smegenys gauna mažiau deguonies, todėl žmonės net ir po miego jaučiasi mieguisti ir pavargę. Nevėdinant patalpų taip pat didėja drėgmės kiekis, tai gali išduoti dažnai rasojantys langai. Tai tinkama terpė kauptis bei plisti bakterijoms ir virusams. Ilgai nevėdinamų patalpų vėsiuose kampuose gali susidaryti pelėsis, taip pat nuolat erzinti įvairaus spektro kvapai.


Inžinerinių sistemų specialistai, pirmiausia, rekomenduoja periodiškai vėdinti patalpas plačiai atveriant langą (jei įrengtas natūralus vėdinimas), antra, įjungus gartraukį būtinai atverti langą, ir trečia, prieš nakties miegą išvėdinti miegamąjį.

Kada naudingas natūralus vėdinimas?

REKLAMA


„Gerą patalpų vėdinimą galima pasiekti reguliariai atveriant langus ir leidžiant patalpose esančiam orui pasikeisti nauju. Tai natūralus vėdinimas be jokių papildomų resursų. Šį veiksmą būtina atlikti kiekvieną dieną ir bent kelis kartus. Žinoma, esant neigiamai temperatūrai ar siaučiant vėjui nesinori atverti lango. Tačiau tuomet ir natūralus vėdinimas nebus toks efektyvus“, – sako Rasa Pečiulaitė, įmonės „Eika“ projektų vadovė.


Ji atkreipia dėmesį, kad senos statybos pastatai nėra sandarūs, juose patalpos vėdinasi dėl natūralaus papildomo oro pritėkio per tokias pastato vietas kaip jungtys, nesandarūs langai, mikrotarpai, todėl oro kaita ir vėdinimas susidaro beveik natūraliai. Kitokia situacija yra naujos statybos namuose, kurie yra itin sandarūs ir ten neišvengiamas kombinuotas vėdinimas su natūraliu arba mechaninis vėdinimas su rekuperacija. Pastarasis veikia, kai išleidžiamas iš patalpos oras atiduoda savo šilumą ateinančiam šviežiam orui iš lauko. Taip neprarandama patalpų šiluma, tiekiamas komfortiškos temperatūros šiltas oras į patalpas ir užtikrinama optimali jo cirkuliacija.

REKLAMA


„Naujos statybos A, A+ ir A++ klasės pastatai yra labai sandarūs – tai ne tik teoriškai apskaičiuojama, bet ir faktiškai išmatuojama pastato atidavimo metu, todėl papildomai pritekėti orui nėra galimybių. Taigi jeigu nebus kombinuoto vėdinimo su natūraliu arba mechaninio vėdinimo, įskaitant ir reguliarų lango atvėrimą, šviežio oro į patalpas nepateks. Be to, visu pajėgumu įjungtas gartraukis gali pradėti traukti orą iš pašalinių vidinių sistemų, tokių kaip kanalizacijos ar šachtos. To nereikėtų išsigąsti – tai tik rodo, kad pastatas yra labai sandarus“, – teigia R. Pečiulaitė.


Kitos alternatyvos


Alternatyva mechaniniam vėdinimui gali būti ir natūralus vėdinimas, derinamas su orlaidėmis languose arba sienose, kurios reaguoja į sumontuotą drėgmės ar CO2 daviklį ir automatiškai atsiveria bei pradeda vėdinti patalpas.


Pasak R. Pečiulaitės, sandariuose pastatuose suprojektuotos natūralios vėdinimo sistemos, kaip angos virtuvėje ir vonioje, neatvėrus lango neveikia. Kitaip tariant, nepritekant papildomam orui negali pasišalinti esantis patalpose.


„Tik atvėrus langą susidaro slėgių skirtumas ir pro langą patenkantis šviežias oras per esamas natūralaus vėdinimo angas automatiškai išstumia esantį patalpoje“, – pasakoja „Eika“ projektų vadovė R. Pečiulaitė.


Vėdinimo įrenginius kiekvienas gali rinktis pagal poreikius, tačiau, ekspertės teigimu, automatinės vėdinimo sistemos įsigijimą galima palyginti su naujo automobilio komplektacija – abiem atvejais priedai kainuoja papildomai, bet tik su jais galima sukurti komfortišką gyvenimo kokybę.