Įsibėgėja derliaus nuėmimo maratonas. Tiesa, rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje išsikraustyti iš daržo ateina laikas toli gražu ne visoms daržovėms. Kai kurioms jų dar teks praleisti gerą mėnesį po atviru dangumi. Derlių auginančioms kultūroms reikia ypatingo dėmesio ir ne ką mažesnės priežiūros nei vegetacijos pradžioje.

Rima Marcinkevičienė

Šakniavaisiai dar bręsta

Kol kas tikrai neverta skubėti nuimti šakniavaisių, kuriuos ketinama laikyti žiemai, derliaus. Net geriausiuose rūsiuose dar ilgokai bus šilta, todėl ten ištremtos daržovės pradės vysti. Morkos, bulvės, salierai, šakninės petražolės, porai, burokėliai, pastarnokai dar ilgokai gali mėgautis grynu oru. Daugeliui jų vis dar reikalinga rūpestinga daržininko ranka. Praeitame numeryje rašėme apie morkų priežiūrą vasaros pabaigoje. Panašios priežiūros reikalauja ir šakninės petražolės bei salierai.

Petražolių gausiai laistyti ir tręšti vegetacijos pabaigoje nerekomenduojama. Jas reikėtų dar kartą išravėti ir įsitikinti, kad šakniavaisiams augti tikrai pakanka erdvės. Nevėlu dar kartą išretinti, kad tarp augalų liktų 5–7 cm. Skirtingai nei morkas, petražoles galima retinti visą vegetacijos periodą. Rugpjūčio pabaigoje reikėtų nuskabyti 4 apatinius lapus – taip petražolės užaugins stambesnius šakniavaisius.

Rugsėjo ir spalio mėnesiai – intensyviausias šakniavaisinių salierų augimo laikotarpis. Jei šiuo laikotarpiu salierams trūks drėgmės, jų šakniavaisiai užaugs smulkūs, todėl rudenį ypač svarbu juos laistyti. Rugpjūčio pabaigoje rekomenduojama salierus patręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis (1 kv. m – 20 g trąšų) su kaliu, fosforu ir mikroelementais. Taip pat reikia nukaupti gumbus apnuoginant juos daugiau kaip iki pusės ir aštriu peiliu nukapoti šonines šakneles, išaugusias viršutinėje gumbo dalyje: taip šakniavaisiai augs gražesni ir didesni. Likus mėnesiui ar keletui savaičių iki derliaus nuėmimo reikėtų nulaužti apatinius šoninius lapus ir ataugas.

Burokėliai, kaip ir kiti šakniavaisiai, turi būti išravėti ir išretinti. Rugpjūčio pabaigoje atstumas tarp augalų eilėje turi būti apie 10 cm. Burokėliai nereiklūs drėgmei, o jų šakniavaisiai auga net greičiau intensyviai ieškodami drėgmės kuo giliau. Laistyti reikia labai saikingai, geriausia – laistytuvu ar purkštuvu (jie mėgsta dušą), taip nuplaunant ir atgaivinant jų lapus. Likus 3 savaitėms iki burokėlių nuėmimo nebelaistoma. Burokėlių apkaupti ir purenti tarpueilių taip pat nereikia, tačiau būtina reguliariai šalinti pageltusius lapus: jie pūva ir gali sukelti įvairių ligų.

Porus rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais reikia nuolat apkaupti, kad užaugintume ilgą baltąją dalį. Be to, labai svarbu purenti dirvą ir stebėti, ar kiekvienam augalui pakanka vietos. Per tankiai suaugusius porus būtinai reikia išretinti: juk išrautus puikiai galima panaudoti virtuvėje.

Šakniavaisiai, kurių sėklos į dirvą pateko tik liepos mėnesį (ropės, japoniniai ridikai, juodieji ridikai), dar tik pradeda savo vegetaciją, todėl jiems reikia įprastos priežiūros: laistyti, ravėti, retinti, purenti dirvą. Labai naudinga juos patręšti skystosiomis trąšomis. Saugant nuo kenkėjų geriausia barstyti pelenais.

Atvėsus agurkams praverčia kalis

Kruopščios priežiūros dar reikia ir agurkams, cukinijoms, patisonams, moliūgams.

Antroje vasaros pusėje agurkų augintojai neretai susiduria su agurkų deformacijos problema: agurkėliai ima panašėti į kriaušes... Negana to, jie dar būna kartūs. Vasaros pradžioje agurkai dažniausiai tręšiami daug azoto turinčiomis medžiagomis: žolių ištraukomis, mėšlu ir pan. O štai apie pelenus ir kalį daržininkai neretai pamiršta. Būtent dėl kalio trūkumo dažniausiai ima augti kreivi agurkėliai. Kai trūksta kalio, vaisiai susiaurėja prie kotelio ir tampa panašūs į kriaušes. Todėl agurkus reikia papildomai tręšti kalio sulfatu, labai sveika pabarstyti medienos pelenais. Ypač daug kalio agurkai naudoja tuomet, kai naktimis būna žemesnė oro temperatūra. Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje tokių naktų pasitaiko ne taip jau retai, tad kreivi agurkėliai ima augti būtent tada.

Be to, rugpjūčio pabaigoje vėstant orams, agurkai geriau jausis ir bus gražesnės formos augdami po priedangomis. Nuimti priedangas reikia tik esant karštam ir saulėtam orui, kad nenudegtų agurkų lapai. Visos priežastys, sukeliančios agurkų formos deformaciją, nepalankiai veikia ir jų skonį – agurkai apkarsta.

Prižiūrint agurkus rudeniop ypač aktualu nuolat nuskinti pageltusius lapus, nes jie augalams neduoda nieko gero, o tik atima reikiamas maisto medžiagas.

Būtent dabar agurkams kyla didžiausia grėsmė susirgti miltlige. Jei augalai susirgo, galima išbandyti keletą derliui ir žmogui nekenksmingų kovos su liga būdų:

• Pašildytos pieniškos (neraugintos) pasukos praskiedžiamos vandeniu ir purškiami agurkai.

• Purkšti galima ir rūgpieniu arba raugintomis pasukomis: 1 l rūgpienio (raugintų pasukų) sumaišoma su 1 l vandens, perkošiama ir purškiami agurkai.

• 50 g valgomosios sodos ir 50 g skalbiamojo muilo ištirpinama 10 l vandens. Šiuo tirpalu agurkai purškiami kas 5 dienas.

• Jei liga jau smarkokai pažeidė augalus, galima griebtis česnakų: 50 g česnakų sutrinama česnakų spaudykle ir išmaišoma 1 l vandens. Sandariai uždarytame inde ištrauka laikoma 1 parą. Tada perkošiama ir supilama į 9 l vandens. Tokiu mišiniu agurkai purškiami kelis kartus.

• Padeda ir pelenų tirpalas: 1 stiklinė pelenų užpilama 2 l verdančio vandens ir sumaišoma su 10 g nedideliame vandens kiekyje ištirpinto skalbiamojo muilo. Tokiu mišiniu agurkus reikia purkšti 2–4 kartus kas 7 dienas.

Miltlige serga ir agurkų giminaičiai: cukinijos, patisonai, moliūgai. Kovos su šia liga priemonės yra tokios pat kaip ir gelbėjant agurkus.

Moliūgams rugpjūčio pabaigoje reikia padėti brandinti vaisius. Vienam augalui paliekama išauginti ne daugiau kaip 3–4 vaisius, tuomet jie užaugs gražūs ir dideli. Dabar būtina patrumpinti stiebus paliekant 3–4 lapus virš paskutinio vaisiaus. Po kiekvienu užsimezgusiu moliūgu galima padėti po lentelę, kad nuo drėgmės pertekliaus jie nepūtų. Laistyti reikia labai nedaug – taip išaugę moliūgų vaisiai geriau bręsta. Patyrę daržininkai stengiasi moliūgus kuo ilgiau palikti nokti natūraliomis sąlygomis ir nuima juos tik prieš pat šalčius.

Laikas pristabdyti pomidorų „entuziazmą“

Rugpjūčio pabaigoje pomidorus dar galima gausiau patręšti kalio ir fosforo trąšomis. Nuo rugsėjo pradžios pomidorų rekomenduojama nebelaistyti.

Sunokusius pomidorus šiltnamyje reikia nuolat nuskinti. Per ilgai užsibuvę ant krūmo jau sunokę vaisiai dažnai ima minkštėti ir trūkinėti. Norint, kad pomidorai užaugtų didesni ir greičiau sunoktų, reikia nugnybti augalų viršūnes. Virš žiedynų su jau užsimezgusiais pomidorais pakanka palikti 2–3 lapelius – jie užtikrins vaisių sunokimą. Plėvele dengtuose neaukštuose šiltnamiuose negalima leisti pomidorams augti iki stogo.

Kai rugpjūčio pabaigoje ant krūmų dar yra daug žiedinių kekių, augalas visas savo jėgas skiria augimui, o ne vaisiams nokinti. Todėl rekomenduojama nuskinti visas žiedines kekes, ant kurių vaisiai jau nespės užaugti. Ant žemaūgių ir vidutinio ūgio krūmų galima palikti 4–6 kekes, o ant aukštaūgių – 6–7 kekes.

Rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje, kai dienos ir nakties temperatūrų skirtumas ima didėti, rūkai pasidaro dažnesni, atsiranda vis didesnė pomidorų maro rizika – tuomet galima prarasti 50 proc. derliaus. Todėl pomidorus patariama atidžiai stebėti. Galima nupurkšti česnakų ištrauka (1 stiklinė maltų česnakų – 10 l vandens) arba kalio permanganato tirpalu (5 g kalio permanganato – 10 l vandens). Be to, visus vos raustelėjusius ir didelius žalius pomidorus galima nurinkti ir nokinti nuskintus.

Pasirūpinkime kopūstais

Rugpjūčio pabaiga – tinkamas metas pamaitinti kopūstus kalio trąšomis. Šios trąšos reikalingos kopūstų gūžėms formuotis.

Rudeniop, trumpėjant dienoms ir vėstant naktims, kopūstus reikia laistyti gerokai mažiau. Gavusios per daug drėgmės jų gūžės gali imti trūkinėti. Pastebėjus įtrūkusias gūžes jas reikia iš karto nupjauti nelaukiant, kol susprogs visai. Negalima nuiminėti apatinių lapų. Kai kurie daržininkai klaidingai mano, kad tai padės kopūstams greičiau subręsti. Tai netiesa.

O štai purenti kopūstų tarpulysvius reikia po kiekvieno lietaus ar laistymo. Deguonis stimuliuoja šaknų darbą, o tai reiškia, kad kopūstai bus skanesni ir sultingesni.

Rugpjūtį ir rugsėjį kopūstus gali pulti šliužai. Juos teks rinkti rankomis. Geriausia tai daryti rytais arba vakarais. Drėgną žemę aplink kopūstus vertėtų pabarstyti garstyčių milteliais arba pelenais. Šalia lysvių galima padėti drėgnų skudurų arba lentų, kad ryte po jais galima būtų surinkti kuo daugiau pasislėpusių kenkėjų.

Daugiau įdomių ir naudingų straipsnių rasite žurnale „Namie ir Sode“.