Nuo ligų ir kenkėjų augalus galima apsaugoti ne vien cheminėmis priemonėmis. Ekologinės daržininkystės šalininkai ir daržininkai mėgėjai nuo seno naudoja patikrintas liaudiškas priemones. Mūsų protėviai žinojo nepaprastą augalų galią ir paliko vertingų žinių, kaip apsaugoti daržą nuo ligų ir kenkėjų.

Kovojant su kenkėjais ir ligomis taikomi ekologiški agrotechniniai, mechaniniai ir biologiniai metodai.
Agrotechniniai metodai – daugiausia profilaktinės priemonės, saugančios daržo augalus nuo įvairių pažeidimų. Tai sėjomaina, žemės įdirbimas, natūralus tręšimas. Augalų augimo vietos kaitaliojimas, jų derinimas padeda išvengti dirvožemio infekcijų ir mažina kenkėjų skaičių.

Giliai perkasus dirvą nemažai kenkėjų atsiduria paviršiuje ir žūsta nuo šalčio, kaitros, lietaus, tampa „vaišėmis“ paukščiams. Kitų kenkėjų lervos, atsidūrusios gilesniuose dirvos sluoksniuose, irgi žūsta. Gerai įdirbtoje ir supurentoje dirvoje suaktyvėja natūralūs dirvos „valymosi“ procesai, dalis kenkėjų neištveria pasikeitusių sąlygų. Tuo pat metu sunaikinama daug piktžolių, kuriose tarpsta kenkėjų kiaušinėliai, lervos, ligas sukeliančios bakterijos. Svarbus ir tinkamas tręšimas – augalai tiesiog sustiprėja ir tampa atsparesni bet kokiems pažeidimams.

Mechaniniai kovos būdai – tai lėtai judančių kenkėjų (sraigių, šliužų, lervų, vabalų) rinkimas rankomis. Šiems būdams priklauso ir įvairaus masalo bei lipnių gaudyklių dėliojimas lysvėse ar gana originalus būdas susiurbti kai kuriuos kenkėjus paprasčiausiu dulkių siurbliu jo filtrą pakeitus marle. Mechaniniu būdu galima vadinti ir naudingų vabzdžių, gyvūnų ir paukščių priviliojimą į savo sklypą sodinant atitinkamus augalus – juk jie kenkėjus naikina taip pat mechaniškai!

Biologiniai metodai – tai įvairių augalų pesticidinių savybių panaudojimas gaminant tirpalus ir jais purškiant kenkėjų ar ligų puolamas daržoves.

Biologinių priemonių pranašumai

Daugelis augalų pasižymi pesticidinėmis savybėmis, kurias lemia įvairūs juose susidarantys cheminiai junginiai: aliejai, alkaloidai, esteriai, fitoncidai, glikozidai, saponinai ir pan. Vieni augalai išskiria medžiagų, naikinančių kenkėjus (bulvienojai – erkes, drugių vikšrus ir amarus), kiti – medžiagų, padedančių išvengti ligų (česnakų ištrauka naikina bakterijas, rauplių, sausligės sukėlėjus). Neretai tas pats augalas turi ir insekticidų (naikinančių vabzdžius), ir fungicidų (saugančių nuo grybinių ligų sukėlėjų) savybių. Iš tokių augalų galima pasigaminti veiksmingų kovos su kenkėjais ir ligomis priemonių. Tokios natūralios priemonės turi daugybę pranašumų, palyginti su mūsų sveikatą žalojančiomis cheminėmis priemonėmis.

Visų pirma, pačių augalų kaupiamais nuodais sklypą galima purkšti bet kuriuo kultūrų augimo ir vaisių derėjimo metu. Juos galima naudoti net prieš pat renkant derlių. Antra, šios medžiagos greitai suyra, tad nekenkia nei dirvožemiui, nei atmosferai. Trečia, iš augalų pagamintos apsaugos priemonės nekenksmingos paukščiams ir bitėms.

Kodėl nuvilia rezultatas?

Ne visi sodininkai pasitiki pesticidinių augalų galia, kartais, panaudoję natūralias priemones, nesulaukia norimo rezultato. Kodėl? Esmė ta, kad augalams apsaugoti skirtingomis vystymosi stadijomis reikia skirtingo pesticidinių medžiagų kiekio. Būtina žinoti, kokiu metu ir kokias pesticidinių medžiagų turinčių augalų dalis naudoti, kada ši „gydomoji priemonė“ yra efektyviausia.

Tirpalai, ištraukos, užpilai turi būti gaminami iš tinkamai paruoštų, t. y. savo poveikio nepraradusių, pesticidinių augalų. Augalai renkami esant tam tikrai vystymosi fazei sausu giedru oru. Antžemines augalų dalis geriausia rinkti pradedant žydėti ar žydint, šaknis ir šakniastiebius – pavasarį arba rudenį. „Gydomiesiems“ tirpalams naudojamos šaknys rūpestingai nuvalomos ir nuplaunamos šaltu vandeniu. Stori stiebai supjaustomi. Jei žaliava naudojama ne iškart, ji džiovinama vėjo perpučiamame pavėsyje, o išdžiovinta laikoma sausoje gerai vėdinamoje patalpoje, geriausia medžiaginiuose ar popieriniuose maišuose su etiketėmis.

Derėtų nepamiršti, kad natūralios augalinės priemonės nėra visiškai „nekaltos“: koncentruotas augalų, turinčių nuodingųjų medžiagų, naikinančių kenkėjus, užpilas gali būti kenksmingas ir žmogui, t. y. gali alergizuoti, nudeginti rankas ir pan. Todėl gaminti tokias priemones reikia griežtai pagal receptus ir laikantis saugumo priemonių – mūvint pirštines, naudojant ne maistui skirtą tarą. Visas išspaudas būtina užkasti į žemę. Purkšti augalus rekomenduojama vakare, kai nėra kaitros ir tiesioginių saulės spindulių.

Svogūnai

Garsėja kaip insekticidas, saugantis nuo daugelio kenkėjų. Jei kopūstus ar agurkus užpuola šliužai, o kopūstai dar serga ir grybinėmis ligomis, lysves reikia apsodinti svogūnais. Norint išnaikinti amarus ir erkutes tinka naudoti svogūnų lukštus. 10 l vandens užpilama 100–150 g svogūnų lukštų ir laikoma 4–5 dienas, perkošiama ir iškart purškiami augalai.

Svogūnų lukštų ypač bijo voratinklinės erkutės. Pusė kibiro priberiama svogūnų lukštų ir užplikoma karštu (70 °С) vandeniu, laikoma parą, tada perkošiama, praskiedžiama vandeniu (1:2) ir purškiama. Purškiant šia ištrauka morkas galima apsaugoti nuo muselių. Nebus nei muselių, nei kandelių, jei kibirą su svogūnų lukštų nuoviru pastatysite šiltnamyje, retkarčiais nuovire pamirkysite šluotelę ir surengsite šiltnamio augalams „gydomąjį dušą“.

Česnakai

Žinomi kaip pomidorų apsaugininkai. Kaip profilaktikos ir pirmųjų maro požymių naikinimo priemonė naudojama česnakų ištrauka. Į kibirą vandens dedama 50 g susmulkintų česnakų ir laikoma 36–40 valandų, perkošiama ir purškiami megzti vaisius pradedantys pomidorai. Česnakai – efektyvi priemonė nuo amarų, voratinklinių erkučių, daugelio grybinių ir bakterinių ligų. 200 g maltų česnakų užpilama 0,5 l vandens ir laikoma 1–2 dienas. Ištrauka perkošiama, skiedžiama 10 l vandens ir kas 10–15 dienų purškiami pažeisti augalai. Kartojama 3 kartus.

Česnakai saugo braškes ir žemuoges nuo šliužų ir kitų kenkėjų. Tam braškės ir česnakai auginami vienoje lysvėje. Česnakų kvapo nepakenčia skruzdės: pakanka jų takuose išdėlioti česnakų skiltelių, ir jos pabėga iš daržo.

Juodosios drignės

Labai nuodingi augalai. Jų nuodai naikina amarus, voratinklines erkutes, blakes ir kt. Žūsta nuo šių nuodų šilkverpių, kandžių, kopūstinių ir gudobelinių baltukų lervos. 1 kg džiovintų drignių stiebų, lapų ir uogų susmulkinama, užpilama 10 l vandens ir laikoma 20–25 valandas. Perkošiama ir pridedama 50 g ūkinio muilo. Augalai purškiami kelis kartus.

Aitriosios paprikos

Gali sėkmingai kovoti su daugeliu kenkėjų. Paprikų ištraukos ir nuovirai naudojami tripsams, amarams, šliužams, vabalų lervoms naikinti. 1 kg žalių arba 0,5 kg džiovintų paprikų ankščių užpilama kibiru vandens ir laikoma 5–7 dienas uždaroje emaliuotoje taroje. Perkošiama ir į 10 l vandens pilama 200 g šio užpilo bei dedama 50 g ūkinio muilo.

Kurpelės

Labai nuodingi narkotinių alkaloidų turintys daugiamečiai žoliniai augalai. Ištraukai gaminti pjaunami žydintys augalai. Tinka augalams apsaugoti nuo kandžių, avietinių žiedgraužių, lapgraužių ir jų lervų. 1 kg kurpelių užpilama 10 l vandens, įpilama 30 ml šarmo ir laikoma 2 paras. Prieš pat purškiant įpilama 5 l vandens ir įdedama 50 g ūkinio muilo.

Serenčiai

Puikūs sanitarai. Jie raunami žydintys, tada džiovinami, smulkinami, užpilami vandeniu (1:2) ir laikomi 2 paras. Į perkoštą užpilą dedama 40 g ūkinio muilo ir purškiami augalai. Šią priemonę galima naudoti, kol augalai pradeda megzti vaisius, taip pat jau nuėmus derlių. Užpilu galima dezinfekuoti kardelių gumbus ir taip apsaugoti juos nuo grybinių ligų. Susmulkintų serenčių taip pat galima užkasti žemėje – taip ji dezinfekuojama.

Pomidorų lapai

Puiki apsauga nuo amarų. Todėl nugenėtų pomidorų lapų nereikia išmesti – verčiau iš jų pagaminkite amarams nepatinkančio skysčio. Kibire užpilami pomidorų lapai ir laikomi 4–5 dienas, kol ima težti. Apie 2 l nukošto skysčio supilama į kibirą vandens ir juo purškiami ar laistytuvu aplaistomi augalai.

Didieji debesylai

Bulves gali išgelbėti nuo kolorado vabalų. 100 g susmulkintų debesylų šaknų suberiama į kibirą, užpilama verdančiu vandeniu ir paliekama atvėsti. Užpilu purkškite bulves, pomidorus, baklažanus.

Parengta pagal žurnalą “Namies ir sode”