Jei auginate daržoves šiltnamyje, turbūt įsitikinote, kad geras derlius ir augalų sveikata daug priklauso nuo to, kaip sutvarkytas šiltnamis, ar tinkamomis sąlygomis auga daržovės.

Birželio pradžioje iš šiltnamių į lauką iškeliauja visi vazonėliai, dėžutės, loveliai su įvairiausiais daigais. Viduje lieka karaliauti tik tos daržovės, kurias auginame būtent šiltnamiuose – pomidorai, agurkai, paprikos. Viena iš sėkmingos šiltnaminės daržininkystės sąlygų – šiltnamiuose nepalikti tuščių nešvarių vazonėlių ir kitų talpų, nes jos labai greitai gali tapti kenkėjų veisyklomis. Antras svarbus dalykas – laiku ir be gailesčio šalinti susirgusius augalus, kad jie neužkrėstų kitų.
[b]
Kaip padėti pomidorams[/b]

[b]Atramos.[/b] Birželio pradžioje pats laikas rišti pomidorus. Būdų yra įvairių. Vieni daržininkai pripažįsta tik kuoliukus, prie kurių rišamas augalo stiebas, kiti renkasi virves. Svarbiausia, kad augalas jaustųsi „patogiai“: stiebas nebūtų užveržtas, tačiau viso augimo metu turėtų tvirtą atramą. Parišus pomidorus arba pastačius jiems atramas, iškart galima nupjauti 2–3 apatinius lapus.

[b]Genėjimas.[/b] Genėti geriausia žirklėmis ar aštriu peiliuku prieš tai dezinfekavus juos kalio permanganato tirpalu arba pelenais. Jais rekomenduojama pabarstyti visas nupjautas vietas, kad sumažėtų ligų pavojus. Formuojant krūmą turi būti paliekamas vienas stiebas: visi ūgliai nugnybiami vos pasirodę. Kartais galima palikti du pagrindinius kamienus, tačiau jokiu būdu ne daugiau. Krūmas skabomas tam, kad augalas visą savo energiją nukreiptų pomidorams megzti. Skabant pažastinius stiebus svarbu nepažeisti pagrindinio stiebo. Krūmui augant sveikų augalo lapų šalinti nebūtina, nes tai vėlina pomidorų nokimą. Dalį sveikų lapų galima pašalinti tik tuo atveju, kai pomidorai suauga tikrai per tankiai. Vieno augalo lapai neturi liestis su kito. Beje, vienu kartu nepjaukite daugiau kaip trijų lapų, ypač tai rizikinga daryti palaisčius. Kas kita geltonuojantys nesveiki lapai – juos šalinti būtina.

[b]Temperatūra ir vėdinimas.[/b] Šiltnamiuose būtina palaikyti tinkamą temperatūrą, kuri dieną neturėtų viršyti 32 °C, o naktį siektų bent 15 °C. Pomidorų derėjimo metu saulėtomis dienomis optimali temperatūra yra apie 23 °C, apsiniaukusiomis – 21 °C. Naktimis tinkamiausia 18 °C šiluma. Oro temperatūrai nukritus žemiau 10-12 °C, pomidorų žiedai nustoja megzti vaisius, o pakilus per 32 °C – vaisių augimas sulėtėja, dar aukštesnėje jie nustoja augę, nubyra neužsimezgę žiedai. Todėl vėsiomis naktimis šiltnamių langus reikėtų uždaryti, o rytais vėl atverti, pirmiausia – nuo saulės pusės. Temperatūrą šiltnamyje galima reguliuoti vėdinant ir laistant.

Pomidorams būtinas nuolatinis vėdinimas sudarant skersvėjį: per karščius patariama šiltnamį atidaryti iš visų pusių, pakelti nuo žemės šoninę plėvelę. Skersvėjis padeda žydintiems augalams sudaryti kuo sausesnes sąlygas ir apsidulkinti be vabzdžių pagalbos. Jei vėjo visai nėra, reikėtų augalams padėti: bent du kartus per savaitę krestelti virves, prie kurių pririšti pomidorai. Geriausia tai daryti 11-14 valandą, nes žiedai geriau apsidulkins ir sulauksite didesnio derliaus. Galima šios paslaugos „priverstinai paprašyti“ bičių: lauke prigaudyti jų į stiklinaitę ir paleisti šiltnamyje. Jeigu nuolat apsiniaukę ir drėgna, žiedeliai praranda sugebėjimą apsidulkinti. Kad jie nenubyrėtų, rekomenduojama kas tris dienas juos apipurkšti silpnu boro rūgšties tirpalu.

[b]Laistymas.[/b] Daugiausia drėgmės pomidorams reikia žydint, mezgant vaisius ir jiems augant, ypač iki nokimo pradžios. Vėliau per didelė drėgmė tik kenkia. Taigi birželį tai – ypač atsakingas darbas. Rekomenduojama laistyti kartą per savaitę (jei oras sausas) ar kas 10 dienų (jei drėgniau) ryte šiltu, geriausia lietaus, vandeniu. Palaistytą šiltnamį reikia gerai išvėdinti, kad apdžiūtų ne tik pomidorų lapai, bet ir grunto paviršius. Ant lapų patekę vandens lašai sutrikdo natūralų garinimo procesą ir gali nudeginti lapus, todėl laistyti reikia atsargiai, stengiantis nesušlapinti lapų. Pomidorams galioja taisyklė: laistyti gausiai, tačiau retai ir reguliariai. Jei dirva perdžiūsta– laistyti kelis kartus, kad ji sudrėktų palengva.

Pomidorų negalima laistyti tą pačią dieną juos nugenėjus, nes lengviau „prikibs“ ligos. Dažna daržininkų klaida – per dažnas laistymas. Dėl drėgmės pertekliaus šaknims pritrūksta oro, pomidorai nesuformuoja gilesnių šaknų ir būna ne tokie atsparūs. Be to, perteklinis laistymas gali išplauti iš dirvožemio maistingąsias medžiagas. Aplink pomidorų krūmus dirvos paviršius turi būti sausas, o giliau, augalų šaknų zonoje, turi nestigti drėgmės. Kad dirvožemis palaikytų pastovesnę šaknų temperatūrą, dirvą galima pridengti mulčiu. Jis apsaugos ir nuo piktžolių.
[b]
Tręšimas.[/b] Šiltnamyje auginamiems pomidorams reikia daug maisto medžiagų, todėl juos būtina kas savaitę tręšti. Retas, gausus tręšimas augalams žalingas. Atminkite, kad prieš tręšiant dirvą reikia palaistyti. Sausoje dirvoje gali susidaryti kenksmingai didelė trąšų koncentracija, ir, užuot padėję augalams, jiems pakenksite. Kokio papildomo tręšimo reikia, gali pasakyti patys augalai.

Dažniausiai pomidorams trūksta azoto: jų stiebai būna ploni, o lapai pašviesėję, apatiniai gelsta. Tręšiama 0,3 proc. azoto trąšų tirpalu (kas savaitę vienam augalui išpilti po 1-2 litrus). Jeigu augalai labai vešlūs, lapai spirališkai sukasi – jie azotu pertręšti. Šiuo atveju tarpueilius vertėtų pamulčiuoti lapuočių medžių pjuvenomis arba šiaudais. Pomidorai nustoja augti, blogai mezga ir lėtai noksta, stiebai ir lapkočiai pasidaro violetiškai rudi, kai jiems trūksta fosforo. Tiesa, yra tokių veislių, kurios išsiskiria violetiniu stiebu – tai ne fosforo stygius, o „genetika“. Kai raukšlėjasi lapai, byra žiedai, reikia tręšti kalio sulfatu (20-40 g/kv. m). Labai svarbu, kad kalio netrūktų vaisių nokimo metu. Po 20-40 g/kv. m magnio sulfato reikia tada, kai gelsta apatiniai lapai ir išryškėja tik žalios jų gyslos.

[b]Kas patinka paprikoms[/b]

[b]Atramos[/b]. Daugeliui paprikų veislių atramos nereikalingos, tačiau aukštaūges rekomenduojama parišti panašiai kaip pomidorus, kad brandindamos sunkius vaisius neišlūžinėtų.

[b]Genėjimas.[/b] Siūloma šalinti šoninius ūglius iki išsišakojimo. Nors ir gaila, reikėtų pašalinti užmegztus vaisius ir žiedynus, išaugusius stiebo pirmojo šakojimosi vietoje. Tai iš tiesų skatina aktyvesnį augimą, užtikrina geresnės kokybės derlių. Apskritai, norint išauginti kokybiškų, vienodo dydžio vaisių, reikėtų riboti jų kiekį ant augalo iki 5-7.
[b]
Temperatūra.[/b] Optimali vaisių užsimezgimo temperatūra yra 17-18 °C naktį ir 23 °C dieną. Temperatūrai pakilus aukščiau negu 30 °C laipsnių, ima kristi žiedeliai. Skersvėjis paprikoms nerekomenduotinas.

[b]Laistymas.[/b] Paprikos mėgsta drėgmę, todėl dirvos drėgmė visą laiką turi siekti 65–70 proc. Laistyti reikėtų kas 5–6 dienas maždaug po 2 l kiekvienam augalui, geriausiai iš ryto, stengiantis neaplieti lapų. Geras dirvos drėkinimas padeda augalui iškęsti karščius. Esant drėgnam orui laistoma rečiau, nes drėgna, bet šalta žemė augalams nepatinka.

[b]Tręšimas. [/b]Birželio mėnesį paprikas reikėtų patręšti 2 kartus. Tręšti panašiai kaip pomidorus, tačiau trąšų reikia 20-25 % mažiau. Mulčiuotos paprikos duoda geresnį derlių. Tinka minkštas ir lengvas mulčias – smulkiai supjaustyta žolė ar šiaudai.

Panašūs ir baklažanų poreikiai. Auginantiems baklažanus reikėtų atsiminti, kad kas 15–20 dienų šią kultūrą reikia tręšti. Laistoma gausiai kas 6–7 dienas, kad dirva sudrėktų maždaug 30 cm gyliu. Po laistymo dirva purenama.

[b]Atramos[/b]. Šiltnamyje agurkus neišvengiamai turime rišti – nukreipiame juos į viršų ir taupome vietą. Geriausiai tinka virvės arba vielos, ištemptos 2–2,2 m aukštyje. Jei virvę rišite tiesiai prie agurko stiebelio, nepamirškite, kad agurkai daug jautresni nei pomidorai. Rišant vielomis, į žemę šalia daigo smeigiamas kabliukas ir prie jo tvirtinama viela. Augantys agurkai 1–2 kartus per savaitę apsukami aplink virvę.

[b]Genėjimas. [/b]Kai ant pagrindinio stiebo susiformuoja 6–8 lapai, atsiranda šoninių ūglių. Reikėtų 3–4 apatinių lapų pažastyse nugnybti tokius ūglius, kol jie dar maži. Šalinti reikėtų ryte, kad iki vakaro „žaizdelė“ užsitrauktų, ir į ją nepatektų infekcija.

[b]Temperatūra.[/b] Agurkai labiau nei pomidorai ar paprikos mėgsta šilumą. Temperatūra dieną neturėtų viršyti 30–32 ºC, o naktį – nenukristi žemiau kaip 15–16 ºC. Maksimalus derlius gaunamas, kai temperatūra naktį yra 19–20 °C, o dieną – 20–22 °C. Dirvos temperatūra turi būti 2-3°C žemesnė negu oro. Agurkų augimui labai nepalankūs temperatūros svyravimai bei skersvėjis. Kai agurkai žydi, nepamirškite atverti šiltnamio durų ar langų, kad galėtų patekti bitės, širšės, kiti vabzdžiai. Kuo daugiau žiedų jie aplankys, tuo didesnio derliaus galima tikėtis. Nesvarbu, kad agurkai yra savidulkiai augalai – bitutės geriau ir patikimiau. Beje, vabzdžiai lanko tik sausus žiedus.

[b]Laistymas.[/b] Laistyti reikia kas antrą dieną, per karščius – kasdien, geriausia anksti ryte arba vakare šiltu vandeniu. Agurkai rečiau laistomi, kai mezga vaisius. Tada pakanka palieti kas 4–6 dienas, stengiantis vandens nepilti ant lapų. Kad greičiau formuotųsi moteriški žiedai, augalai liejami šiltu vandeniu, o prieš žydėjimą kelias dienas nelaistomi.

[b]Tręšimas.[/b] Šiltnamyje auginamus agurkus būtina tręšti, tačiau jie nemėgsta per didelės trąšų koncentracijos. Pirmą kartą tręšiama praėjus 3 savaitėms po sodinimo, vėliau – maždaug kas 10 dienų. Agurkai reaguoja į trūkstamą elementą panašiai kaip pomidorai. Patogiausia tręšti laistant mineralinių ar organinių trąšų tirpalu, gali tikti net komposto ir vandens „maišalas“ ar vandenyje išmaišyti pelenai (0,5–1 stiklinės kibirui vandens).
Purenimas. Birželį dirvą reikia purenti, tačiau labai atsargiai, nes agurkų šaknys paviršinės, jas lengva pažeisti. Jei šaknys išlenda į paviršių, jų negalima užpilti žemėmis, nes gali supūti.

[b]Apsauga nuo ligų.[/b] Daigus galima apibarstyti pelenais. Daigelius, turinčius 3–4 tikruosius lapelius, galima apipurkšti tokiu mišiniu: 10 l vandens, 30 lašų jodo, 20 g ūkiško muilo, 1 l pieno. Purkšti reikia maždaug kas 10–12 dienų. Ši sveikatinimo procedūra saugo agurkus nuo visų ligų.

[b]Parengta pagal žurnalą "Namie ir sode"[/b]