Padėkite – šuo graužia vaiskrūmius ir gėles

Padėkite – šuo graužia vaiskrūmius ir gėles


Jei turite šunį, greičiausiai esate pastebėję, jog retsykiais jis pakramto žolės. Nieko tokio, jei tai vyksta retai ir smaguriaujama tik įvairiomis piktžolėmis ar varpučiais. Tačiau jei šuo įsisuka į gėlyną ar daržą – tai jau grėsmė ne tik jūsų puoselėjamiems augalams ir šuns sveikatai, bet ir ženklas, kad keturkojui kažko trūksta.


Eglė CIBIENĖ


Įdomu tai, kad senovėje laukiniai šunys ėsdavo augalus ir lapus, kad užpildytų skrandžius tuo metu, kai nesusimedžiodavo pakankamai grobio. Dabartiniams augintiniams nebereikia galvoti, kur susirasti maisto, tačiau šį įprotį iš savo protėvių jie irgi paveldėjo. Tiesa, nustačius tokio elgesio priežastis galima su tuo susidoroti.


Pasak Vaidos veterinarijos klinikos gydytojos Kamilės Puluikytės, šunys dažniausiai graužia augalus ar vaiskrūmius dėl maisto medžiagų trūkumo, arba galbūt juos pykina ir taip jie bando pykinimą numalšinti.

REKLAMA


„Dar kelios dažnos priežastys, paskatinančios šunis kramsnoti augalus ar žolę, – rūgštingumo padidėjimas bei dujų susikaupimas virškinamajame trakte. Kramtydami šunys mėgina numalšinti šiuos nemalonius pojūčius. Gali būti ir gerokai paprastesnė priežastis – šuniui tiesiog nuobodu, neįdomu, jis neturi ką veikti ir prisigalvoja veiklos. Arba jam tiesiog patinka augalo skonis, pavyzdžiui, agurkų ar serbentų krūmų šakelių“, – pasakoja veterinarijos gydytoja.


Kai kankina pykinimas arba nuobodulys


Rinkoje yra daugybė šunų maisto produktų, iš kurių galite rinktis, tačiau ne visuose juose yra visų šuns organizmui būtinų ir naudingų komponentų. Ilgainiui nevisavertį maistą ėdančio šuns organizmui gali pradėti trūkti medžiagų, kurių šuo mėgins gauti grauždamas augalus. Todėl dėl savo augintinio maisto pasikonsultuokite su veterinaru – galbūt pakaks jį pakeisti, ir augalų graužimo problema bus išspręsta.

REKLAMA


Paprastai šunys kramto žolę, kad palengvintų pykinimą, sukeldami vėmimą. Tačiau jei pastebite, kad tai kartojasi nuolat ir labai dažnai, parodykite augintinį veterinarui, galbūt yra kokia nors liga, kurią reikia diagnozuoti ir gydyti.


Jei jūsų šuo jaučia žarnyne susikaupusias dujas, jis taip pat gali bandyti sumažinti nemalonius pojūčius ėsdamas augalus. Atminkite, kad dujų kaupimąsi gali skatinti ir maiste ar skanėstuose esančios tam tikros medžiagos, kurių jūsų šuo galbūt netoleruoja.


Kai jums nuobodu, ieškote, kuo užsiimti. Tą pat daro ir šunys, pasirinkdami augalų „degustaciją“ kaip laiko praleidimo būdą. Veterinarijos gydytoja pataria nuobodulio kamuojamam augintiniui padėti pasirūpinant, kad jis turėtų daugiau žaislų, skiriant jam kaip įmanoma daugiau dėmesio, dažniau su juo žaidžiant, išvedant pasivaikščioti už teritorijos ribų.


Jos teigimu, blogiausia, kas gali nutikti, – tai, kad šuo pakramsnos nuodingų augalų ir dėl to gali stipriai apsinuodyti. „Šeimininkai turėtų pasidomėti, kokie augalai yra nuodingi gyvūnams, ir nedelsiant jų atsikratyti, jei pastebi, kad šuo jais domisi. Pagrindiniai apsinuodijimo simptomai yra seilėtekis, vangumas, apetito stoka, viduriavimas, vėmimas, nekoordinuoti judesiai. Pastebėjus juos ir derėtų pasikonsultuoti su veterinaru dėl tolesnių veiksmų“, – pataria K. Puluikytė.

Padėti gali dresavimas ir… citrinų sultys



Yra keletas skirtingų būdų, kaip galite pabandyti išmokyti augintinį palikti augalus ramybėje. Pirmiausia išbandykite klasikinį teigiamo ir neigiamo elgesio stiprinimo dresavimą. Kai pastebite, kad jūsų šuo artėja prie vieno iš augalų, tvirtai sušukite „Ne!“, kad atkreiptumėte jo dėmesį. Jei jūsų šuo pradeda atsitraukti nuo augalo, nedelsdami pagirkite jį maloniu tonu, duokite skanėstą ar mėgstamą žaislą. Kartokite tai kaskart, kai pastebite, jog šuo artinasi prie augalų, – po kurio laiko turėtumėte pastebėti teigiamus šių pamokų rezultatus.


Dauguma šunų negali pakęsti citrusinių vaisių kvapo ar skonio (nors būna ir išimčių), tad galite pasinaudoti praskiestomis citrinų sultimis, apipurkšdami jomis augalą, kurį norite apsaugoti nuo šuns dantų. Tiesa, tokia apsaugos priemonė išsilaikys tik iki artimiausio lietaus, be to, ją reikėtų itin atsargiai naudoti saulėkaitoje, kad nenudegintumėte jautresnių augalų lapų.


Panaudokite specialius repelentus, skirtus atgrasyti šunis ir kates nuo lankymosi ir kapstymosi daržuose ar gėlynuose. Dauguma šių priemonių yra pagamintos iš ingredientų, nekenkiančių gėlėms. Pabarstykite jų aplink augalus – jie skleidžia gyvūnams nemalonų kvapą, tad gali būti, jog šuo susies būtent augalus su blogu kvapu ir nuspręs laikytis atokiau nuo tos vietos. Tiesa, kvapui išsivadėjus augintinis gali mėginti laimę iš naujo, tad gali tekti ir vėl imtis tos pačios priemonės.


Taip pat sprendimas gali būti aptverti atskirus lauko augalus ar gėlynus. Jei šunys yra mažesnio dydžio, pakaks silpnesnių, plonos vielos ar plonų šakelių tvorelių, jei auginate didesnį ir stipresnį šunį, vertėtų paieškoti tvirtesnių priemonių. Atskirą plotą, pavyzdžiui, daržą, galima aptverti ir plona, bet pakankamo aukščio paaukštinta tvora, tik svarbu ją gerai pritvirtinti prie žemės, nepaliekant tarpų, kitaip augintinis gali bandyti pralįsti po apačią.

REKLAMA


Šunys yra labai protingi gyvūnai, tačiau net ir tinkamai išmokyti jie retsykiais gali nusižengti taisyklėms ir paragauti jiems patinkančių ar jų uoslę patraukusių augalų. Todėl būkite pasiruošę galimiems nuostoliams – juk mylimam augintiniui galima atleisti viską.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.