Antrasis augintinis – marios laimės ir truputis vargo

Antrasis augintinis – marios laimės ir truputis vargo


Berta JANUŠAUSKIENĖ


Vakaruose, ypač JAV ir kitose anglosaksiškose šalyse, nemažai šeimų laiko daugiau nei po vieną naminį gyvūną. Kylant augintinių laikymo standartams, manoma, kad augintiniai mažiau liūdės, jei turės kompanioną. Mums taip pat aktualu, kad vieni palikti augintiniai nekauktų ir neerzintų kaimynų.


Pravers kantrybė


Pasak šunų elgsenos specialistų, idealiausias variantas, kai abu augintiniai – vienos vados maži šuniukai ar katinėliai arba bent jau abu maži ar jauni, tuomet tarpusavio nesutarimų tikimybė yra mažiausia. Tad jei galimybės leidžia ir esate įsitikinę, kad du augintiniai – tai dvigubai daugiau ne rūpesčių, o laimės, taip geriausia ir pasielgti.


Tačiau, žinoma, ne visada pavyksta. Tuomet reikia pasikaustyti žiniomis ir prisisemti kantrybės, o jos gali prireikti kartais net ir labai daug. Taip pat vertėtų apsvarstyti, ar užteks finansinių resursų antram augintiniui: maistui, guoliui, žaislams, skiepams ir kitoms būtinoms procedūroms, taip pat lėšų gydyti susirgus, dresuoti, jei tai šuo. Be abejonės, prireiks daugiau laiko, dėmesio, meilės ir kantrybės.


Pasak gyvūnų elgsenos specialistės Sandros Pabrėžienės, kartą jos pagalbos paprašė moteris, kurios pagyvenusi katė, atsiradus namuose šuniukui (Raselo terjerui), beveik 8 mėnesius gyveno ant knygų lentynos, priversdama dėlto labai išgyventi augintinių šeimininkę.


Tačiau pernelyg gąsdintis tikrai nereikia – daugeliu atveju augintiniai po kažkiek laiko ar net iškart puikiai sutaria ar bent toleruoja vienas kitą, tiesa (kitaip, nei įsivaizduojame), prasčiausiai sutaria katės, geriau – šunys, o bene geriausiai – katės su šunimis, nors visuomet būna išimčių. Gyvūnai turi ne tik rūšies ar veislės bruožų, bet ir individualumą. Specialistė pasakojo apie du šelmius beveislius – šuniuką ir kačiuką, kurie pripažino vienas kitą nuo pirmos akimirkos.

REKLAMA


Antrasis augintinis – marios laimės ir truputis vargo


Draugė katei


Geriausiai sutaria dvi katės, katė su katinu – taip pat neblogai, o blogiausias variantas – du katinai. Žinoma, laikant daugiau gyvūnų, juos privaloma kastruoti ir sterilizuoti, nes tuomet jie geriau elgiasi ir labiau sutaria, bet iš esmės charakteris nepasikeičia. Net ir kastruoti katinai gali kautis dėl teritorijos.


Kitas svarbus dalykas – supažindinimo procedūra. Jei ji nepavyks sklandžiai, tai gali nulemti visus tolesnius santykius, tad tai svarbu įsigyjant bet kokį antrą augintinį.


Jei planuojate įsigyti antrą katę, pirmiausia tam reikia paruošti namų erdvę. Katės daug greičiau pripras viena prie kitos, jei nesusidurs maitinimosi zonoje, nes dažniausiai agresija tarp kačių kyla būtent dėl maisto. Dėl to naująjį augintinį reikia maitinti ne tik iš kito dubenelio, bet ir atskiroje vietoje, geriausia – kitame kambaryje. Vėliau dubenėlius bus galima sudėti ir šalia.


Dar svarbu, kad senajai katei įprasta aplinka atėjus naujam augintiniui nesikeistų: dubenėlis, kraikas, draskyklė, mėgstama vieta ant palangės būtų tik jos ir viskas liktų įprastose vietose. Iš pradžių reikia ir antro kraiko, vėliau, jei katės susidraugaus, jos gali dalintis ir vienu.
Geriausia, jei naujam augintiniui iš pradžių bus uždrausta įeiti į kambarį, kuriame gyvena senasis, idealu, kad durys adaptacijos periodu būtų uždarytos, kad senoji jaustųsi saugiai.


Tiesa, kačių charakteriai yra gana skirtingi: kai kurios yra ramesnės, taikesnės, kai kurios – gana aštraus būdo, tad jei laikote tokią katę, įsigiję antrąją galite sulaukti daugiau problemų, o ne džiaugsmo. Jei tokiai katei įtaisysite draugę, ypač drovesnę, kuklesnę, ramesnio būdo, pastaroji dėl nuolatinio streso gali net susirgti – netekti apetito, viduriuoti, vemti, ignoruoti kraiką ir pan.


Tas pat gali nutikti ir romiai senajai katei, jei parvesite jai aršią, lauke augusią arba įnoringo būdo veislinę katę. Ir nebūtinai agresijos kaltininke būna ta katė, kuri urzgia, šnypščia ir mosuoja letenomis, – dažnai ji taip tik ginasi nuo slaptų kitos kėslų, sakykim, kai jos neprileidžia prie kraiko dėžutės. Tokiais atvejais šeimininkai turi būti labai atsargūs, bausdami katę, kuri „nepataikė“ į kraiką, – reikia įsigilinti į kačių elgesį ir slaptos agresijos požymius, nes priešingu atveju konflikto sukelta situacija tik dar pablogės.

REKLAMA


Labai svarbus dalykas – šeimininkų dėmesys ir meilė, kurio neturėtų stigti nė vienam augintiniui.


Antrasis augintinis – marios laimės ir truputis vargo


Draugas šuniui


Pasak S.Pabrėžienės, kaip ir bet kuriuo atveju įsigyjant antrą šunį pirmiausia reikėtų pagalvoti, kaip nenuskriausti pirmojo. Sakykim, jei pirmasis augintinis – vyresnio amžiaus ar ligotas, jam į draugiją netiks jaunas ar pernelyg energingas gyvūnas. O jei pirmasis šuo turi antsvorio, kaip tik toks draugas jam tiks kuo puikiausiai.


Vis dėlto, jei pasivaikščiojimų metu ar svečiuose jūsų šuo nerodo jokios agresijos kitiems keturkojams, dar nereiškia, kad jis bus labai draugiškas ir šuniui, kuris atsikraustys į jo teritoriją. Todėl pirmiausia šunis reikia suvesti lauke. Jei nuo pirmos minutės jie nusiteikę nedraugiškai vienas kito atžvilgiu, greičiausiai nieko gero nebus. Jeigu vos susitikę šunys nekibo vienas kitam į atlapus, galima pereiti prie kito etapo – supažindinimo su namais, tačiau senbuvio namie tuo momentu neturėtų būti. Mat naujasis šuo netyčia gali prieiti prie senojo nuosavybės: dubenėlio, mylimiausio žaisliuko, ir gali kilti konfliktas, aptemdysiantis santykius.


Tuomet šunys turi gerai apsiuostyti atidžiai stebint šeimininkui – tai vadinamoji šunų socializacija, kurios metu jie nustato vienas kito „socialinę padėtį“ namuose. Jei iš pirmo karto šunys nesusitarė, kuris bus dominuojantis, reikia toliau bandyti juos pratinti vedžiojant kartu lauke, o jei ir toliau šiaušis – klausti specialisto patarimo.


Antrasis augintinis – marios laimės ir truputis vargo


Šuo su kate


Pasak specialistės, dažnai šunys su katinais sutaria geriau dėl to, kad jie yra skirtingi. Dažniausiai su katėmis puikiai sutaria geraširdžiais vadinami šunys: auksaspalviai retriveriai, mopsai, bišonai, niufaundlendai, labradorai, tačiau viskas priklauso nuo šuns charakterio, aplinkos ir t.t. Dauguma veislių šunų sutaria su katėmis, jei įpratę prie jų nuo vaikystės.


Beje, faktas, kad šuo vaikosi kates gatvėje, dar nereiškia, kad jis nemėgsta kačių, – tokios jų žaidimo taisyklės. Gali vaikytis jas ir namie – tai šuniui reikėtų drausti ir įrengti katei saugią vietą kur nors aukščiau, kad ji galėtų jaustis saugi ir nelakstytų knygų lentynomis. Dažniausiai tarp kačių ir šunų įsigali neutralitetas, retais atvejais užsimezga draugystė.


Kaip ir bet kuriuo kitu atveju, reikia stebėti, kad nė vienas gyvūnas neskriaustų kito, ir reikėtų prisiminti, kad katės gali terorizuoti ir šunį – varyti iš gulto, neleisti ėsti ir pan.


Verta žinoti


1. Pagalvokite, ar užteks antrajam augintiniui lėšų, laiko ir dėmesio.


2. Gerai apsvarstykite galimos gyvūno veislės, lyties, amžiaus klausimą, pasitarkite dėl to su specialistais ar paieškokite informacijos internete.


3. Naujojo augintinio atsiradimui turi pritarti visa šeima. Priešingu atveju augintinių keliamos problemos sukels barnių, lems chaotiškas bausmes. Visi šeimos nariai turi būti nusiteikę pozityviai, galima iš anksto aptarti, kaip bus dalijamasi padidėjusia atsakomybe ir pareigomis.



4. Pirmiausia paisykite pirmojo (ar kelių pirmųjų) augintinio interesų.


5. Svarbiausia – tinkamai paruošta aplinka, kad pirmojo augintinio gyvenimas ir teritorija liktų nepakitusi. Iš pradžių turi būti sudarytos sąlygos augintiniams būti atskirose patalpose. Gyvūnai bendrauja kvapais ir turi priprasti prie vienas kito kvapo.


6. Svarbi tinkama supažindinimo procedūra, stebint šeimininkams, fiksuojant agresijos ženklus ir užkertant jai kelią.


7. Apsiginkluokite ne tik žiniomis, bet ir kantrybe – ne viskas nuo pirmųjų minučių gali klostytis kaip sviestu patepta. Bet jei sąžiningai atliksite namų darbus, absoliučia dauguma atvejų namuose gali draugiškai gyventi daugiau kaip vienas augintinis.


8. Nesielkite spontaniškai, apgalvokite planą B – kas būtų, jei augintiniai vis dėlto niekaip nesutartų.


9. Nesinervinkite, nebauskite augintinių neišsiaiškinę elgesio priežasčių, nekurkite nervingos atmosferos – augintiniai tai puikiai jaučia ir ima elgtis dar blogiau.


10. Jei namie turite neišauklėtą, nemalonaus būdo augintinį, antrojo jums tikrai nereikia, nes problemų padaugės ne dvigubai – įsivaizduokite jų mastą, pakeltą kvadratu...



Panašios naujienos: