DI diegimui ir vystymui skatinti šiemet EIM yra numačiusi skirti 22,5 mln. eurų. Ministerijos parengtose 2026–2035 metų strateginėse gairėse nurodoma, kad DI plėtra šalies ekonomikai galėtų sukurti per 10 mlrd. eurų papildomos vertės.

Viena iš DI ekosistemos dalių – modelių bei infrastruktūros vystymas, didelio pajėgumo duomenų centrai. Vienas jų jau steigiamas Vilniuje – gamykla „LitAI“ bus vienintelė tokio masto infrastruktūra Baltijos šalyse.

EIM pradeda steigti dirbtinio intelekto gamyklą „LitAI“, kuri bus įsikūrusi Vilniuje. DI gamykla – infrastruktūra, suteikianti įmonėms, tyrėjams ir viešajam sektoriui prieigą prie didelių skaičiavimo pajėgumų, reikalingų kurti, mokyti ir diegti dirbtinio intelekto sistemas. Lietuvos konsorciumas laimėjo 65 mln. eurų kofinansavimą iš Europos Sąjungos fondų. Konsorciumą sudaro keturios aukštosios mokyklos: Vilniaus, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos ir Vytauto Didžiojo universitetai.

„Universitetai yra vieni pagrindinių Lietuvos dirbtinio intelekto, duomenų mokslo, informatikos ir inžinerijos tyrimų centrų, turintys ir galintys pasidalinti praktinėmis žiniomis apie DI kūrimą, testavimą, atsakingą naudojimą ir kitus klausimus. Jiems „LitAI“ suteiks prieigą prie itin galingos didelio našumo kompiuterijos (HPC) infrastruktūros, kurios reikia šiuolaikiniams dirbtinio intelekto modeliams kurti, mokyti ir testuoti“, – komentavo Vilniaus universiteto (VU) atstovai.

Aiškinama, kad naujoji gamykla sudarys sąlygas inovacijoms ir pažangai: joje bus galima kurti bei treniruoti lietuviškus kalbos modelius, generatyvinius DI sprendimus, vykdyti pažangius tyrimus, kurti išmaniosios pramonės ir robotizacijos sprendimus, plėtoti personalizuotos medicinos bei skaitmeninės sveikatos projektus.

Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovas Martynas Survilas teigia, kad nacionalinė infrastruktūra leistų Lietuvai ne tik naudoti DI sprendimus, bet ir juos kurti bei testuoti. Jo teigimu, iki šiol Lietuvos DI ekosistemos augimą iš dalies ribojo prieiga prie brangios skaičiavimo infrastruktūros.

Anot M. Survilo, gamykla „LitAI“ turi pakeisti šią logiką ir sudaryti galimybę šalies įmonėms, mokslui ir viešajam sektoriui naudotis pažangiais DI skaičiavimo pajėgumais čia, Lietuvoje.

„Po penkerių metų Lietuvą matau kaip šalį, kurioje DI bus jau nebe atskirų įmonių ar institucijų eksperimentas, o kasdienė ekonomikos, viešojo sektoriaus, mokslo ir visuomenės veiklos dalis“, – sakė Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovas.

Pasak jo, vienas iš svarbiausių pokyčių – valstybė pati turi tapti DI naudotoja.

„Planuojame DI tarybą Vyriausybės lygiu ir specialistų tinklą visose ministerijose, kad DI klausimas nebūtų vienos institucijos atsakomybė“, – nurodė M. Survilas.

EIM skaičiuoja, kad dirbtinis intelektas didžiausią poveikį ekonomikai padarys per tradicinių sektorių modernizaciją, nes būtent ji sudaro didžiąją dalį bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai reiškia, kad DI technologijos paveiks įvairias ekonomikos sritis – leis skaitmeniniams verslams pasiekti platesnes rinkas bei padidinti produktyvumą tradiciniuose sektoriuose.

Nors Lietuva siekia sustiprinti savo pozicijas DI srityje, ekspertų nuomonės, ar šios pastangos gali paversti šalį reikšmingu jo centru, išsiskiria.

VU komentare akcentuojama, kad „LitAI“ projekto įgyvendinimas bus naudingas valstybei tiek moksle, tiek ekonomikoje.

„Mokslo srityje tai reiškia didesnį tarptautinį matomumą, daugiau galimybių dalyvauti Europos mokslinių tyrimų projektuose ir kurti aukštos pridėtinės vertės technologijas Lietuvoje. Projektas skatins inovacijas, naujų technologinių įmonių kūrimąsi, aukštos kvalifikacijos darbo vietų ir investicijų pritraukimą, todėl reikšmingas ir ekonomiškai“, – pabrėžė universiteto atstovai.

M. Survilas sako, kad Estija turi labai stiprų skaitmeninės valstybės pagrindą ir šiuo metu yra regiono lyderė pagal DI pasirengimą. Latvija taip pat investuoja į prieigą prie Europos skaičiavimo infrastruktūros – jos akademinė bendruomenė ir verslas gali naudotis Suomijos LUMI superkompiuterio pajėgumais.

Inovacijų agentūros atstovo teigimu, Lietuva pasirinko kitą mastelį – kurti savo nacionalinę DI gamyklą, kuri Baltijos šalyse bus vienintelė tokio masto infrastruktūra.

Tačiau Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto pirmininkė Jekaterina Rojaka abejoja, ar projektas suteiks reikšmingą tarptautinį pripažinimą. Jos nuomone, „LitAI“ bus aktualus tik regioniniu mastu.

„Tai yra regioninės reikšmės projektas. Pasaulyje, manau, turės labai nedidelę įtaką. Mes matome, kad tiek Europa bendrai, tiek ir Baltijos valstybės Europoje šiek tiek atsilieka net ir pagal DI projektų steigimo lygį. Dėl to atsilikimas neleistų mums artimiausioje ateityje tapti kažkokiu reikšmingu proveržiu šioje srityje. Bet regiono prasme tai yra labai svarbus ir reikšmingas įvykis“, – sakė politikė.

J. Rojaka teigė, kad DI iš principo yra neišvengiamybė, visgi Lietuva esą negalėtų tapti DI valstybe.

„Tai reikalauja labai didelių energetinių resursų, kurių mes iš tiesų šiuo metu neturime. Tačiau manau, kad tai taps nemaža eksporto dalimi, kuri šiuo metu yra IT, – ji pasipildys ir dirbtinio intelekto sprendimais“, – komentavo Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto pirmininkė.

Seimo Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas Lietuvos ateitį sieja su DI pramonės vystymu.

„Apie kurią sritį valstybėje bekalbėsime, be DI galimybių, be jo integracijos turbūt nelabai ką galime kalbėti apie perspektyvą. Todėl ar didesnis, ar mažesnis DI galimybių spektras, jo integravimas į visas valstybės valdymo sritis yra neišvengiamas“, – kalbėjo politikas.

Ekonomisto Nerijaus Mačiulio nuomone, ne tik Lietuva, bet ir Europa kol kas negalėtų būti DI technologijų centru.

„Teoriškai taip, praktiškai – ne“, – sakė jis.

Tačiau, eksperto akimis, vertėtų orientuotis į jau išvystytų modelių diegimą ir taikymą.

„Būtent apie tai reikėtų galvoti daugiausiai Lietuvai: tiek verslams, tiek viešajam sektoriui – kaip jau pakankamai ištobulėjusias DI sistemas įdarbinti siekiant padidinti produktyvumą, efektyvumą, sumažinti darbo sąnaudas. Verslas tą jau sėkmingai daro platesne ar siauresne apimtimi, bet didžiausią potencialą matau viešajame sektoriuje, kur būtų galima pagerinti priimamų sprendimų ir analizės kokybę bei sumažinti valstybės sąnaudas šioje srityje“, – akcentavo N. Mačiulis.

DI infrastruktūros plėtra gali pritraukti duomenų centrus bei technologijų investuotojus, kurie pradeda domėtis Lietuvos galimybėmis.

J. Rojaka pažymėjo, kad užsienio investuotojai labai palankiai vertina Lietuvą ir verslo aplinką mūsų šalyje. Siekiant pritraukti naujus investuotojus, sunkumų kyla dėl geopolitinės įtampos ir daugybės nežinomųjų.

Kartu parlamentarė aiškino, kad valstybės siekis šioje srityje turėtų būti ne atrodyti neblogai, o atrodyti puikiai. Ji siūlo aktyviau pristatyti Lietuvą potencialiems investuotojams.

„Daugeliu atveju, pavyzdžiui, renkantis tarp Lietuvos ir Estijos, mūsų sąlygos yra ne kur prastesnės, o kartais net ir geresnės negu Estijos. Bet kitos šalys geba save pristatyti investuotojams patraukliau“, – kalbėjo ji.

Investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“ pabrėžė, kad siekiant pritraukti DI centrus investuotojams svarbiausia pateikti konkretų pasiūlymą: tinkamą sklypą, aiškų galios gavimo terminą, konkurencingą ilgalaikį energijos sprendimą ir užtikrinti sklandžias leidimų procedūras.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas aiškino, kad Lietuva yra tikrai palanki vieta duomenų centrams.

„Svarbiausia investuotojų atžvilgiu yra tai, kad turime didelį kiekį jau dabar prieinamos elektros energijos. Tokie atvejai Europoje yra labai reti. Lietuva yra palankioje geografinėje platumoje – mūsų klimato sąlygos sumažina šaldymo poreikius ir leidžia minimalizuoti vandens suvartojimą, jei pasirenkama aušinti skysčiu. Nereikia apsiriboti tik sąlyginai maža vietos rinka, paslaugas galima teikti visur, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos verslais pasitikima visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Visos DI politikos priemonės, kurias formuojame, turi padaryti Lietuvą regiono DI inovacijų centru“, – komentavo jis.

DI infrastruktūrai ir joje veikiantiems įrankiams reikia daug elektros energijos, o duomenų centrų aušinimas taip pat gali pareikalauti didelių vandens išteklių.

„Šiuo momentu mes matome, kad iš principo pasaulyje vykstant DI bumui apie aplinkosaugą kalbama itin mažai“, – atkreipė dėmesį J. Rojaka.

VU aiškina, kad, tarkime, „LitAI“ projekte viena iš prioritetinių sričių yra būtent žalioji energetika, o infrastruktūra kuriama pagal Europos Sąjungos standartus, kurie vis didesnį dėmesį skiria energijos efektyvumui ir tvarumui. Pažymima, kad šio projekto metu infrastruktūra projektuojama atsižvelgiant į aukščiausius efektyvumo reikalavimus, įskaitant ir saulės energijos panaudojimą skaičiavimams atlikti.

E. Grikšas mano, jog protingas DI taikymas turi didelę rezultato persvarą išteklių atžvilgiu – nors tai reikalauja daug resursų, svarbu vertinti ne tik sąnaudas, bet ir potencialią DI kuriamą vertę.

„Bene svarbiausia yra tai, kad DI pagalba atliekami skaičiavimai, kuriais yra išsprendžiamos sudėtingos užduotys, leidžia visuose sektoriuose padidinti efektyvumą ir sumažinti taršą, energijos naudojimą“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministras.

ELTA inf.