Šiųmetė vasara startavo gerokai anksčiau, nei įprasta. Jau nuo gegužės pradžios poilsiautojai lepinasi paupiuose, paežerėse ir pajūryje. Kaip vasaros sezonui pasiruošęs vienas populiariausių pajūrio kurortų – Palanga?

Pasak Palangos miesto savivaldybės mero patarėjos Jurgitos Vanagės, Palangos paplūdimyje į šiaurę nuo jūros tilto vyksta ekstremaliosios situacijos likvidavimo darbai. Dar šių metų kovą miesto paplūdimio ruože nuo jūros tilto iki Rąžės upelio žiočių buvo paskelbta ekstremalioji situacija. Iki birželio (nuo audrų labiausiai nukentėjusioje paplūdimio atkarpoje) bus supilta apie 9 tūkst. kubinių metrų smėlio.

Smėlis, atlikus tyrimus ir gavus mokslininkų rekomendacijas, vežamas iš Šventosios, kur buvo iškastas vykdant uosto gilinimo darbus. Prieš septynerius metus gilinant uosto įplaukos kanalą ir akvatoriją buvo iškasta apie 14 tūkst. kubinių metrų smėlio. Tuomet juo buvo formuojamas į jūrą išsikišęs daugiau negu 10 metrų aukščio smėlio pylimas, įplaukos kanalą turėjęs apsaugoti nuo užnešimo. Smėlis (iš Šventosios iki Palangos jūros tilto) 12 kilometrų gabenamas paplūdimiu. Baigiami ir kopagūbrio tvirtinimo darbai.

Jie buvo atliekami dviem etapais. Pirmiausia į Palangos paplūdimį buvo atvežta smėlio ir suformuotas kopagūbris, vėliau kopagūbris sutvirtintas žabtvorėmis ir šakų klojiniais. Taip pat bus nutiesta beveik kilometras naujų medinių takų.

Plačiau apie pasiruošimą kurortiniam sezonui skaitykite naujausio žurnalo „Savaitė“ publikacijoje „Sveika, gražuole Palanga!“

Vietoj įprasto buvimo darželio grupėje – visa diena lauke. Jie brenda į upę ir lipa į medžius, sėja ir sodina daržo gėrybes, žygiuoja su kuprinėmis ant pečių – džiaugiasi mažais ir dideliais gamtos stebuklais.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, pasaulyje vyksta daug pokyčių, kurie pasiekia ir mus. Štai tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse veikia ir kitokio tipo ugdymo įstaigos – savo veiklą vykdančios lauke.

Lauko darželių veikla yra pripažinta ir vykdoma Čekijoje, Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Austrijoje. Šios ikimokyklinio ugdymo įstaigos vaikus ugdo lauke, dažniausiai – miškuose, parkuose ar panašioje aplinkoje.

Ministras sutinka, kad buvimas gamtoje ir žaidimas lauke turi teigiamą įtaką vaikų vystymuisi, sveikatai ir pasiekimams. Pripažįstama, kad kai kuriems vaikų vystymosi aspektams yra palankesnė lauko aplinka: vaikai, būdami lauke, yra fiziškai aktyvesni, taip pat vaikų žaidimas lauke siejamas su teigiamu poveikiui jų bendravimo gebėjimams, savivertei.

„Tad į tai turime reaguoti ir mes, todėl yra siūloma išsamiai ir labai aiškiai reglamentuoti tokių darželių veiklą, ugdymo metodiką, ko nebuvo iki šiol. Juolab kad to pageidauja tėveliai, tokią veiklą vykdantys darželių atstovai. Žinoma, ir toliau išliks galimybė tėvams rinktis, pagal kokią metodiką nori auklėti savo vaikus. Taip Lietuvoje atsirastų daugiau pasirinkimo galimybių, į kokį darželį leisti savo atžalas“, – tvirtina A. Veryga.

Daugiau šia tema sužinosite publikacijoje „Alternatyva tradiciniams darželiams“.

Prieš 30 metų, 1988 m. birželio 3 d., susikūrė Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Nuo to prasidėjo Lietuvos, kaip valstybės, atkūrimo procesas.

Po ilgamečio Sovietų Sąjungos lyderio Leonido Brežnevo mirties 1982 m. prasidėjo spartus šios imperijos žlugimas, jį dar pagreitino naujų vadovų kaita. Po L. Brežnevo mirties valdžią užgrobęs (privertęs nusenusius TSKP Politinio biuro narius balsuoti už jį) tuometis dar galingos KGB struktūros vadovas Jurijus Andropovas mirė po pusantrų valdymo metų. 1985-ųjų kovą anapilin iškeliavo paskutinis TSRS brežnevinės politikos tęsėjas Konstantinas Černenka. Komunistų partijos generaliniu sekretoriumi tapo Michailas Gorbačiovas. Atėjęs į valdžią, jis pradėjo vykdyti gana chaotiškas politikos ir ekonomikos reformas, nes neturėjo jokios politinės ir ekonominės strategijos.

Tiesa, politikos terminologijoje atsirado du skambūs žodžiai: „perestroika“ (reiškiantis pertvarką) ir „glasnost“ (reiškiantis viešumą ir atgimstančią žodžio ir minties laisvę). Tačiau tai tebuvo lozunginiai terminai, nes niekas TSKP Centro komitete (kaip pagrindinėje raudonosios imperijos valdžios būstinėje) nežinojo, kaip kurti tą „socializmą žmogišku veidu“. Todėl tyliai pabandyta grįžti prie laisvos žmonių iniciatyvos: jau 1986 m. buvo priimtas įstatymas „Dėl kooperatyvų“. Milijonai žmonių, pajutę laisvėjančią atmosferą, ėmė burtis į įvairius politinius klubus ir organizacijas beveik visoje TSRS teritorijoje.

Sušvelnėjus politiniam klimatui tuometėje Tarybų Lietuvoje pirmoji iš pogrindžio į dienos šviesą išlindo Lietuvos laisvės lyga (LLL). Spaudoje (vis dar valdomoje visagalės partijos) pasirodė pirmieji straipsniai ir pranešimai apie Komunistų partijos nusikaltimus prieš Lietuvą ir neteisėtą krašto aneksiją, paremtą Molotovo–Ribentropo paktu. 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo vyko Molotovo–Ribentropo pakto sudarymo minėjimas, organizuotas LLL disidentų Antano Terlecko, Juliaus Sasnausko, Nijolės Sadūnaitės, Vytauto Bogušio ir kt.

1988 m. birželio 2 d. Vilniuje, Mokslų akademijos rūmuose, vyko diskusija „Ar įveiksime biurokratizmą?“. Kitą dieną 18 val. Lietuvos mokslų akademijos centrinių rūmų salėje prasidėjo susirinkimas, kuriame buvo diskutuojama apie tolesnį krašto likimą. Į susirinkimą atvyko apie pusę tūkstančio žmonių. Šiame mokslo, meno ir kultūros žmonių susitikime buvo numatyti aptarti tokie klausimai: kultūros likimas, ekonomikos pertvarkos, politiniai pokyčiai ir kt. Tačiau akademinius pranešimus greitai pakeitė audringos diskusijos apie to meto realybę.

„Mūsų valstybės atkūrimo pradžia“ - taip pavadinta publikacija naujausiame žurnalo „Savaitė“ numeryje.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ