V. Čmilytė-Nielsen apie tiesioginius mero rinkimus: teks ieškoti kompromiso

V. Čmilytė-Nielsen apie tiesioginius mero rinkimus: teks ieškoti kompromiso


Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad siekiant išlaikyti galimybę gyventojams ir toliau merus rinkti tiesioginiuose rinkimuose, visi parlamentarai, kurie susiginčijo, kaip turėtų būti apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimai, turės šiek tiek nusileisti.


„Aš tikrai viliuosi, kad tiesioginius mero rinkimus mes įteisinsime iki 2023 m. Politinė valia tam tikrai yra. Tačiau tai gali reikšti, kad visos pusės turės šiek tiek nusileisti – sutikti su kompromisu. Tačiau juk tokia yra politikos prigimtis“, – LRT radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen, kuri šį klausimą trečiadienį ketina aptarti ir su prezidentu Gitanu Nausėda.


„Visi politikai, su kuriais teko kalbėti parlamente, sutaria, kad tiesioginiai mero rinkimai turėtų išlikti. Tai dėl to jokio ginčo nėra“, – pažymėjo politikė.


Pasak jos, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Pagrindiniam šalies įstatymui, išsiskyrė tik Seimo narių nuomonės, kaip tiesioginius merus išlaikyti.

REKLAMA


„Dėl kelio išsiskiria nuomonės ir mano raginimas kolegoms, skirtingų partijų atstovams, frakcijų seniūnams eiti minimalistiniu keliu – tai reiškia keisti Konstituciją minimaliai, įrašant joje tiesiogiai išrinktą merą, o vėlesniame etape, keičiant įstatymą, jau sureguliuoti mero santykį su taryba, jo poziciją visoje savivaldybės struktūroje. Kitaip mes nepasieksime reikalingo sutarimo – tai yra nesurinksime 94 reikalingų balsų tam, kad būtų pakeista Konstitucija“, – sakė Seimo vadovė.


Pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

REKLAMA


Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tuomet inicijavo Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė tuomet teigė, kad atitinkamos pataisos pateikimo ji tikisi jau šioje pavasario sesijoje ir optimistiškai įvertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.


Tačiau jau antrajame frakcijų seniūnų susitikime, kuriame buvo toliau aptarinėjamas tiesioginių merų rinkimų tvarkos reglamentavimas, išsiskyrė parlamentarų nuomonės, siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė ir konservatoriai siūlė merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, tuo metu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija, kurios siūlymą iš esmės palaikė valdančioji Laisvės frakcija, Mišri Seimo narių grupė bei opoziciniai „valstiečiai“, siūlė merą laikyti tarybos vadovu, taip iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.


Nesėkmė dėl Partnerystės įstatymo valdančiajai koalicijai smūgio nesudavė


Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad tai, jog pateikimo stadijoje Seime nepavyko surinkti pakankamo palaikymo lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektui, nesudavė smūgio valdančiajai koalicijai. Seimo pirmininkė taip pat pripažįsta Seimo rudens sesijoje ketinanti vėl imtis lyderystės ir savo vardu teikti Partnerystės įstatymo projektą.



„Jei po kiekvienos tarpinės nesėkmės mes imtume daužyti duris ir palikti bendraminčių būrį, tai tikrai nieko politikoje nepadarytume. O kalbos apie problemas, man atrodo, yra šiek tiek tuščia tema, ji dažniausiai kyla be didelio pagrindo“, – LRT radijui teigė V. Čmilytė-Nielsen.


Parlamento vadovė teigia ir Seimo rudens sesijoje ketinanti imtis lyderystės bei savo vardu pateikti pakoreguotą Partnerystės įstatymo projektą.


„Toks sprendimas turėtų būti priimtas koalicijoje, bet taip, aš ketinčiau tai daryti“, – patvirtino V. Čmilytė-Nielsen.


„Manau, kad yra labai svarbi politikų lyderystė ir nebijojimas kalbėti temomis, kurios nėra vienareikšmės ar kurios nėra vienareikšmiškai sutinkamos. Nes kalbėti tik apie tai, dėl ko konsensusas jau yra visuomenėje, yra saugu, bet tai niekaip neužtikrina pažangos“, – taip pat akcentavo politikė.


V . Čmilytė-Nielsen taip pat teigia nesureikšminanti fakto, kad jos vadovaujamo Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariai balsavo prieš Partnerystės įstatymo projektą, o vienas susilaikė. Jos teigimu, natūralu, kad kai kurie frakcijos nariai kai kuriais atskiraisiais klausimais turi savo atskirąją nuomonę.


„Aš manyčiau, kad nebūtų teisinga apkaltinti tik liberalus dėl nepritarimo po pateikimo. (...) Man, žinoma, apmaudu, kad frakcijos kai kurie nariai nepritarė, tačiau tai nebuvo naujiena. Apie tai esame ne kartą kalbėję, ne kartą diskutavę ir žinau, jog ir tarp liberalų pasitaiko politikų, kurie vienu ar kitu klausimu turi labai konservatyvias nuostatas. Tokia yra realybė“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

REKLAMA


„Tai ne tas atvejis, kai reikia pyktis, tai tas atvejis, kai reikia kalbėtis ir galvoti, kaip ateityje mes galėtume užtikrinti pakankamą palaikymą konkrečiai šiam įstatymui“, – taip pat akcentavo ji.


Seime jau pateikimo stadijoje buvo atmestas ir grąžintas tobulinti daugybę emocijų visuomenėje keliantis lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektas. Iniciatyvą palaikė 63 parlamentarai, 58 balsavo prieš ir 7 susilaikė.