Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus tvirtina, kad visuomenei nerimą keliantys plyni miškų kirtimai yra vykdomi tik sanitariniais tikslais ir yra būtina priemonė kovojant su smarkiai išaugusia kenkėjiškų žievėgraužių populiacija. Visgi, jis pripažįsta, kad regioninio parko kirtimas buvo ne visai teisingas, kadangi lapuočiai medžiai galėjo būti išsaugoti ir tai bus stengiamasi padaryti ateityje.

„Noriu pabrėžti, kad vykdomi tik plyni sanitariniai kirtimai. Ir reikia atkreipti dėmesį, kad antrą kartą per Nepriklausomybę susiduriame su tokiu miškų kenkėjų kiekiu. Bet pripažįstame visuomenės nuogąstavimus. (...) Be to kenkėjai puola tik spygliuočius, tad nėra tikslo visuose socialiai jautriuose ir svarbiuose miškuose taikyti plyną kirtimą. Lapuočiai medžiai turi būti išsaugoti ir tai indikuosime tiek urėdijai, tiek privatiems savininkams“, – trečiadienį LRT radijui teigė K. Šetkus.

„Verkių regioniniame parke kirtimas yra teisėtas, bet tai nebūtinai teisinga. Tie medžiai galėtų būti išsaugoti“, – pridūrė jis.

Viceministras taip pat paminėjo, kad Valstybinių miškų urėdija šiuo metu vykdo smulkesnės technikos pirkimus, kurios naudojimas leis apsaugoti miškų paklotes, irgi pažeidžiamas kirtimų metu.

K. Šetkus patikino, kad siekiant pašalinti galimybę kirsti medžius saugomose teritorijose, yra keičiama leidimų kirsti išdavimo sistema

„Keičiame visą kirtimų leidimo išdavimų sistemą ir kirtimo taisykles. Iš esmės tikslas turėtų būti vienas – jei teritorija saugoma, joje negalima kirsti ir leidimas neturėtų būti išduotas“, – teigė jis.

L. Paškevičiūtė: vis dar išlieka ūkinis institucijų požiūris į miškus

Tuo metu Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė tvirtino, kad net atsižvelgiant į aplinkybes, miškų kirtimai yra daromi perteklinai, neatsižvelgiant į visuomenės norus ir interesus ar netgi teritorijų saugojimo įsipareigojimus, kaip buvo Verkiuose. Taip pat, jos teigimu, institucijos yra nusiteikusios per daug ūkiškai ir siekia tik pasipelnyti iš miškų, o ne juos saugoti, ką parodo ir numatomi Miškų įstatymo pakeitimai.

„Tikrai yra kirtimai pertekliniai. Kam kirsti tose vietose, kur jau susitarėme, kad yra rekreaciniai miškai ar gamtai atiduoti miškai? (...) Ir Valstybinė miškų tarnyba paskleidė neteisingą informaciją, kad Verkiuose nebuvo svarbios buveinės, bet ten buvo inventorizuota Europos Bendrijos svarbos buveinė“, – teigė L. Paškevičiūtė.

„Paskaitę naują Miškų įstatymo redakciją, mes manome, kad nors yra saugos stiprinimas, daug kur einama priešinga linkme. Ir vis dar yra toks ūkinis nusiteikimas ir noras gauti kuo daugiau medienos, bet kuo mažiau teritorijų saugoti“, – pabrėžė ji.

Spalio pabaigoje Verkių regioniniame parke šalia Santariškių buvo plynai iškirstas mišrus rekreacinės paskirties miškas. Organizacijos „Girių spiečius“ tikinimu, kirtimas atliktas prisidengiant Valstybinės miškų tarnybos išduotu leidimu vykdyti sanitarinius kirtimus dėl kenkėjo žievėgraužio tipografo pažeidimų.

Visgi, iškirsti ne tik žievėgraužio tipografo pažeisti spygliuočiai, bet ir stambūs lapuočiai, kuriuose kenkėjas nesiveisia.

Reaguodama į šią informaciją, Vilniaus apygardos prokuratūra lapkričio pradžioje savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.

Tuo metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) atstovai pabrėžė, kad šiuo atveju eglynai yra pažeisti ištisai, o vienintelė veiksminga ir galima priemonė problemai spręsti – plynieji sanitariniai miško kirtimai. VMU taip pat pabrėžė, kad kirtimai vykdomi teisėtai, o naikinti kirtimų leidimus nėra pagrindo. 

ELTA inf.