„Peržengta riba“: ar turtai ir galia apsaugo nusikaltėlius nuo pasekmių? (+ knygos ištrauka)

„Peržengta riba“: ar turtai ir galia apsaugo nusikaltėlius nuo pasekmių? (+ knygos ištrauka)


Leidykla „Briedis“ savo skaitytojams pristato jau antrąją populiarios „USA Today“ rašytojos Debros Webb knygą „Peržengta riba“. Kaip ir pirmajame trilogijos romane „Niekuo nepasitikėk“, autorė kelia klausimą, ar turtai ir galia visada apsaugo nusikaltėlius nuo jų veiksmų pasekmių.


Patyrę Birmingamo policijos komisariato detektyvai Kerė Devlin ir Lukas Falkas yra matę visko. Tad, gavę pranešimą apie dvigubą žmogžudystę ir paaiškėjus, kad viena iš aukų yra naujasis miesto apygardos prokuroro pavaduotojas, porininkai nedelsdami imasi darbo.


Visgi tai nėra eilinė byla. Devlin ir Falkas greitai susieja nužudytą prokuroro pavaduotoją su viena iš saviškių – buvusia policijos detektyve Seide Kros. Deja, Seidės atminties spragos – dar vienas galvosūkis, kurį reikia išnarplioti, nes ji prisimena tik fragmentus iš smurto kupinos praeities. Tačiau labai tikėtina, kad toje praeityje ir slypi užuominos apie žmogžudysčių motyvus.


Detektyvės Devlin dėmesį nuo šios bylos staiga atitraukia asmeninės problemos. Ji iškviečiama į keturiolikmetės dukters Torės mokyklą, nes viena bendraklasė nukrito arba buvo nustumta nuo laiptų, o šį mirtiną incidentą mačiusi Torė netikėtai tampa įtariamąja. Nors tąkart ant laiptų stovėjo dar dvi mergaitės, niekas negali tiksliai pasakyti, kas iš tiesų įvyko. Devlin tenka laviruoti, kad išsiaiškintų tiesą ir apsaugotų savo dukterį.

REKLAMA


Kuo giliau detektyvų trijulė pradeda kapstytis, tuo daugiau paslapčių išaiškėja ir tuo skaudesnės pasekmės jų laukia. Seidės atminčiai pamažu sugrįžtant, atsiskleidžia bjaurios jos praeities detalės, pavojingos paslaptys ir netikėti ryšiai tarp abiejų bylų.


Šis intriguojantis, greito tempo detektyvinis romanas su psichologinio trilerio elementais tėra vienas iš daugiau nei 150 autorės parašytų kūrinių. Įvairiose šalyse išleista jau keturi milijonai jos knygų skirtingomis kalbomis. D. Webb yra įvertinta prestižine žurnalo „Romantic Times“ karjeros pasiekimų premija už romantinį detektyvą, taip pat pelnė kelis Skaitytojų pasirinkimo apdovanojimus bei išskirtinį Šimtojo romano apdovanojimą.


Knygą iš anglų kalbos vertė Rima Čeliauskaitė.


Knygos ištrauka


– Aš nežinau, Devlin.


Kerė stebėjo porininko veidą. Jie turėtų dirbti su savo byla, bet ji norėjo išgirsti, ką jis galvoja apie Torę. Vakar per vakarienę Falkas su Tore pasikalbėjo apie tai, kas nutiko mokykloje. Nemažai laiko po to praleido ją guosdamas. Be jokios abejonės, susidarė savo nuomonę, tačiau nepanoro jos atskleisti.

REKLAMA


– Kartu dirbam beveik metus, Falkai. Tik neskiesk man! Juk kalbam apie mano dukrą!


Koja įsirėmęs į stalą ir rankas sunėręs už galvos, Falkas sekundę dvi nenuleido nuo jos akių, o vėliau prisipažino:


– Ji nėra visiškai atvira. Tu teisi. Ar tą ir norėjai išgirsti?


– Mums reikia sužinoti, ką ji slepia.


Kerei atrodė, kad Falkas jai priešinasi. Gal ir nesipriešina, bet tikrai yra per daug santūrus, kas jam visai nebūdinga.


Nuleidęs kojas ant žemės, jis pasilenkė į priekį.


– Nežinau, ar tai susiję su pastaruoju įvykiu – Majers griuvimu nuo laiptų. Žinai, kokie tie vaikai. Po velnių, tokiame amžiuje jie daug ko nekenčia. Dar jie gėdijasi savų minčių. Gal ji norėjo, kad Majers kaip nors nukentėtų? Juk ta mergina įskaudino Torės draugę, vadinasi, įskaudino ir ją, – paaiškino Falkas ir tarsi klausdamas kilstelėjo rankas delnais į viršų.


Kerė iškart apsisprendė.


– Tuoj grįšiu.


– Deeev-liiin! – įspėjo jis, tęsdamas balses jai pavymui.


Bet Kerė nekreipė dėmesio.


Kitoje patalpos pusėje Saiksas su Petersonu buvo palinkę prie savo bylos. Kerei krenkštelėjus, abu atšoko taip, lyg būtų aptarinėję naujausią pornografinį žurnalą.


Vos tik ją pastebėję, jie tobulai darniu žingsniu žengė vienas prie kito ir pečiais užstojo tyrimų lentą.


– Kas nors naujo Majers byloje?


Ji pati šįryt patikrino ligoninę – merginos būklė nepasikeitė. Ligoninėje dirbo sena draugė, su kuria Kerė lankė koledžą. Ji buvo daugiau nei laiminga, galėdama pasidalyti naujienomis. Jai nereikėjo žinoti, jog Kerė į tyrimą neįsitraukusi. Ta tema taip ir neiškilo. Moteris tiesiog pati taip nusprendė, ko Kerė ir tikėjosi.



– Juk žinai, kad su tavimi negalim kalbėti apie bylą, Devlin, – nusiviepė Saiksas.


Petersonas ant krūtinės sukryžiavo rankas.


– Nebent turi pasakyti ką nors naujo.


Kerės krūtinėje plykstelėjo pyktis.


– Tikėkimės, kad man niekada neklius byla, susijusi su jumis dviem, nes man bus sunku visa tai pamiršti.


Vaikiška taktika, bet Kerė jautėsi beviltiškai. Juk tai jos dukters gyvenimas! Šįryt važiuojant į mokyklą, siaubas Torės veide buvo nepakeliamas. Iš dalies Kerė tikėjosi, jog duktė palūš ir išklos viską, ką laiko savyje. Tačiau ji nepalūžo.


Jei Torė neturi ko slėpti, nėra ir priežasties, kodėl neturėtų grįžti į mokyklą.


Vis dėlto Kerė jautė milžinišką kaltę, siųsdama ją į tą spektaklį, kad ir kokį šiandien nuspręstų suvaidinti kiti vaikai. Vaikai gali būti be galo žiaurūs.


Paauglystė užknisa – taip buvo prieš du dešimtmečius, kai ji pati gyveno tuos nerimastingus metus, taip yra ir dabar.


Saiksas su Petersonu susižvalgė ir pasitraukė, atidengdami lentą.


– Kaip matai, – suniurzgėjo Petersonas, – nuo vakar niekas nepasikeitė.


Priėjusi arčiau, Kerė perskaitė prikeverzotus lapelius, matomus virš Petersono pečių. Detalės apie naujokę Alisą.


– Ką sužinojot apie Kortez?


– Ne kažin ką. – Saiksas akimis nulydėjo Kerės žvilgsnį į merginos nuotrauką. – Kai kartu su tėvais gyveno Sinaloa, buvo mokoma namie. Pernai rudenį ji persikraustė į Birmingamą ir pradėjo lankyti Volkerio akademiją. Sausį buvo perkelta į Braitoną. Mokytojai ją dievina. Sako, kad ji protinga ir labai gerai išauklėta.


Pasak Torės, merginai sunkiai sekėsi rasti draugų. Kerė susiraukė.


– Kodėl ji buvo perkelta iš Volkerio į Braitoną? – Volkeris buvo vertinamas taip pat gerai. Braitonas labiau koncentravosi į menus, o Volkeris – į mokslą. – Netiko akademinė filosofija?

REKLAMA


Petersonas gūžtelėjo.


– Nieko nenumanom nei apie filosofiją, nei apie akademiją, nei apie dar ką nors panašaus. Kai kurie žmonės savo vaikus leidžia į valstybines mokyklas. – Taip taręs, įsispitrijo į Kerę. Ši pavartė akis, bet jis tęsė toliau:


– Pasak direktoriaus...


– Mokyklos vadovo, – pataisė ji. Kadaise pareigos buvo įvardijamos kaip „mokyklos vedėjas“, tačiau pastaraisiais metais pasikeitė.


– Ai, nesvarbu, – atrėžė Petersonas. – Alisa Kortez tvirtino, kad mokykloje buvo didelių problemų. Jai nepatiko atmosfera. Ji baiminosi dėl savo saugumo.


Problemos ankstesnėje mokykloje, o dabar šitai? Įdomu...


– Ar ji buvo įsivėlusi į kokį nors incidentą?


– Ne, – kategoriškai atrėžė Petersonas.


– Tačiau, kol ji ten mokėsi, būta poros įvykių, – pripažino Saiksas, paskersavęs į savo porininką.


Kerė klausiamai kilstelėjo antakius. Tiedu nesutaria, kokiomis detalėmis norėtų pasidalyti. Keista. Paprastai jie elgiasi kaip seniai susituokusi pora – ir varge, ir džiaugsme iki gyvenimo galo.


– Ir?


– Du vaikai bandė „atsisveikinti su gyvenimu“, – Saiksas pirštais parodė kabutes, – visai prieš pat Kalėdas. Globėjai nusprendė, kad Alisa buvo teisi sakydama, jog ten prasta atmosfera.


Akivaizdu, savižudžių bandymai buvo nesėkmingi, kitaip niūrus atsitikimas būtų nuskambėjęs visose žiniose.


– Ar Alisa pažinojo tas mokines?


– Volkeris daug mažesnis už Braitoną, – suniurnėjo Petersonas. – Kaip ji galėjo jų nepažinoti? Bet sako, kad su jomis nebendravo.


– Ar pakalbinot tas dvi mokines iš Volkerio?


– Negalim įtikinti jų tėvų, – papurtė galvą Saiksas. – Juk žinai, kokie tie turtuoliai. Jie nori apsaugoti savo paslaptis. Nenori, kad kas nors panašaus atsidurtų vaikų asmeninėse bylose, nes tada šie gali nepatekti į Gebenės lygos universitetus.


Iki tam tikro lygio dėl to nerimauja visi tėvai. Saiksas turėtų numanyti. Pats turi tris vaikus. Niekas nenori, kad jų atžala tokią gėdą nešiotųsi visą gyvenimą. Bent jau tol, kol egzistuoja ši neteisinga socialinė stigma.

REKLAMA


Kerė paprieštaravo:


– Tada negalit būti tikri, jog Kortez mokinių nepažinojo arba neprisidėjo prie jų sprendimo, kaip sakot, „atsisveikinti su gyvenimu“.


Ar būtina apkaltinti kitą vaiką, norint panaikinti įtarimus, kad Torė dalyvavo šitame košmare? Nuo šios minties Kerei net suspaudė širdį.


Ar ji tapo viena iš tokių motinų?


Ar taip pat ji galėtų pasielgti su Sara Tali? Vaiku, kurį pažįsta beveik dešimtmetį? Torės drauge?


Tikrai sudėtingas ir skausmingas reikalas.


– Ar Torė pasakė ką nors, rodančio, kad Kortez galėtų tokia būti?


Klausimą, kurį uždavė Saiksas, Kerė irgi užduotų, jei jie apsikeistų vaidmenimis.


– Ne. – Ji nusprendė neminėti dukters pasakojimo apie kraupius Kortez namus. – Torės liudijimas nepasikeitė.


Petersonas svarstydamas prisimerkė:


– Ar tu artima su Tali motina?


Kerė sekundėlę pagalvojo apie klausimą.


– Mes nesam geriausios draugės ar kas nors panašaus. Tiesiog pažįstam viena kitą nuo tada, kai mūsų mergaitės kartu ėmė lankyti darželį. Jos nuolat nakvoja viena pas kitą. Daug laiko drauge praleidžiam futbolo aikštėje, kol žaidžia mūsų dukros. Esam kartu dirbusios mokyklos lėšų rinkimo fonde, – gūžtelėjo ji. – Turbūt mus galima pavadinti „mamiškomis“ draugėmis. Kodėl klausi?


– Nieko ypatingo, – sumelavo Petersonas. – Tik noriu užpildyti dar vieną spragą. Pati žinai, kaip viskas vyksta.


Jei tai tik dar vienos spragos pildymas, tai kam taip akivaizdžiai meluoti? Melą atskleidė jo krūptelėjimas ir nusuktas žvilgsnis. Kerė nebuvo tikra, ar Petersonas bando sukelti kokią nors jos reakciją, ar Renė Tali ką nors neigiamo pasakė apie Torę. Pastaroji galimybė – visiška nesąmonė. Ką blogo ji galėtų pasakyti apie Torę?


– Mums reikia eiti.


Saiksas, apėjęs Kerę, siektelėjo savo švarko ant kėdės atlošo.


– Aha. – Prie stalo priėjęs Petersonas irgi pagriebė savąjį. – Pasimatysim vėliau, Devlin.


Kerė pamojavo jiems pavymui. O, taip! Jie norėjo pamatyti jos reakciją. Ji bandė nekreipti dėmesio į kunkuliuojančias emocijas. Ginklo jiems į rankas tikrai neįduos.


Pati paklaus Renė. Juk jos draugauja jau daugybę metų. Kodėl jiedvi apie tai negalėtų pasikalbėti?


– Pasiruošusi? – iš neramių minčių Kerę ištraukė Falko balsas.


– Aha. Žinoma.


Kol kas ji privalo susitelkti į dvigubą žmogžudystę. Torė nieko nenuskriaustų. Kad ir kas nutiko, bėdų sukėlė kažkas kitas.


Bėda ta, jog likusių merginų šeimos tikriausiai galvoja taip pat.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 11 (2024)

    Savaitė - Nr.: 11 (2024)