Į skaitytojų klausimus atsako advokatas

Į skaitytojų klausimus atsako advokatas


Skola virto kompensacija

Mirus žmonai, likau su dviem vaikais ir po kelerių metų vedžiau antrą kartą. Iki vedybų su antrąja žmona turėjau dviejų kambarių butą ir ¼ mirusio tėvo palikimo. Kadangi vaikai buvo jau pilnamečiai, o žmona nenorėjo, kad jie gyventų kartu, ji iš iki vedybų sukauptų savo santaupų mano vaikams sumokėjo už jų mirusios mamos 1/2 buto ir vaikai išėjo iš mūsų. Minėta buto dalis buvo notariškai patvirtinta kaip žmonos nuosavybė ir priklauso jai. Po penkerių vedybinio gyvenimo metų žmona nutarė skirtis ir kreipėsi į teismą. Teismas mus išskyrė. Dabar ji sako, kad mūsų bute kartu gyventi nenori, ir reikalauja, kad atiduočiau pinigus už jos dalį. Aš tokios sumos neturiu ir artimiausiu metu neturėsiu galimybės sumokėti. Ir buto parduoti negaliu, nes neturėsiu kur gyventi. Ar pagal įstatymą privalau žmonai grąžinti skolą? Ar kokių nors teismų nutarimų galiu būti įpareigotas išpirkti jos buto dalį?

Situacija tikrai nėra pati paprasčiausia ir norint ją išspręsti reikės ieškoti kompromiso. Jūsų buvusios sutuoktinės reikalaujamos sumos aš nenorėčiau vadinti skola, nes ši suma tikrai nėra jūsų skola. Šią sumą būtų galima vadinti kompensacija už buvusios žmonos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kitaip sakant, buvusi žmona nori, kad jūs nupirktumėte jos buto dalį. Viena vertus, kadangi gyvenimas kartu tampa neįmanomas, tai yra logiškas reikalavimas, tačiau, kita vertus, kadangi jūs neturite pakankamai lėšų kompensacijai sumokėti, toks prašymas – nepamatuotas.

REKLAMA


Jūsų atveju yra galimi du variantai: arba palikti viską taip, kaip yra, arba paieškoti galimybės ir nupirkti buvusiai žmonai priklausančią buto dalį. Jeigu tikrai negalite įsigyti tos dalies ir šis butas yra vienintelis jūsų gyvenamasis būstas, tuomet teismas, jeigu nustatytų, kad jūs išties neturite galimybės išmokėti buvusiai sutuoktinei kompensaciją, neįpareigotų jūsų sumokėti už jos buto dalį.


Tačiau gali būti ir taip: jeigu buvusi žmona turi pakankamai lėšų ir galimybę jums išmokėti kompensaciją, ji gali kreiptis į teismą ir prašyti, kad teismas iš jos priteistų kompensaciją už jums priklausančią buto dalį, o jai – visą butą. Jeigu ji pateiks įrodymus, patvirtinančius, kad ji neabejotinai turi pakankamai piniginių lėšų kompensacijai už jūsų dalį sumokėti, tuomet teismui neliks kito pasirinkimo, kaip tik tenkinti ieškinį.


Priteistos kompensacijos dydis turėtų atitikti jūsų buto dalies rinkos kainą. Jeigu jums siūloma kompensacija atitiks rinkos kainą, t. y. jums bus norima teisingai kompensuoti už jūsų buto dalį, tuomet, kaip jau minėjau, teismas neturės kito pasirinkimo.

REKLAMA


Visus atsakymus pateiks DNSB


Gyvenu daugiabučiame name, priklausančiame daugiabučių namų savininkų bendrijai (DNSB). Butas pirktas mano dukros vardu. Po kurio laiko čia buvo registruota ir mano vyresnioji duktė. Nuo 2013 m. esu registruota tik aš. 2017 m. spalio 10 d. gavau raštą, kad privalau DNSB sumokėti 549 eurus ir 78 centus, tačiau aš negaliu išsiaiškinti, kaip susidarė tokia suma, nes visuomet visus mokesčius (už elektrą, karštą ir šaltą vandenį) moku pagal skaitiklių rodmenis. Niekaip negaliu iš DNSB buhalterės gauti savo mokėjimų išklotinės. Niekas man negali pasakyti, kiek aš privalau mokėti į kaupimo fondą. Kur galiu gauti išsamesnę informaciją? Ar neįgaliesiems yra kokių nors lengvatų mokant komunalinius mokesčius? Kaip sužinoti, ar DNSB veda sąžiningą buhalteriją?


Informaciją, kaip ir kada susidarė jūsų skola, jums gali pateikti tik DNSB, apskaičiuojanti jums mokėti tenkančias sumas. Todėl norėdama išsiaiškinti, už ką esate skolinga, turite raštu kreiptis į DNSB ir pareikalauti detalios skolos išklotinės. Niekas kitas šių duomenų neturi, todėl niekur kitur jų negausite.


Dėl lengvatų neįgaliems asmenims, tiksliau – lengvatų, taikomų mažas pajamas gaunantiems asmenims, ar kompensacijų turite kreiptis į seniūniją.

Dukrai priklauso dalis tėvo palikimo


Ar mirusios močiutės turto (buto, garažo, žemės) dalį gali paveldėti anūkė? Močiutės sūnus, mano tėtis, yra miręs. Tėčio sesuo tvarkosi paveldėjimo dokumentus. Ar turiu galimybę nors truputį paveldėti ir aš, anūkė? Finansinė parama man palengvintų studijas.



Taip, jūs tikrai turite teisę į močiutės palikimą, jeigu, žinoma, ji nebuvo sudariusi testamento. Tokia jūsų teisė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.12 straipsnyje. Jame teigiama, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo iš jų tėvų to, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.


Įstatyme yra numatyta, kad jums tenka jūsų mirusio tėvo dalis, todėl kreipkitės į notarą, kuris pradėjo paveldėjimo bylą, ir tvarkykitės palikimo priėmimo dokumentus.


Reikės asmens tapatybės dokumento kopijos


Noriu banko sąskaitoje laikomus pinigus palikti po mirties vienam asmeniui. Kokius dokumentus, eidama pas notarą, turiu turėti to asmens, kuriam ketinu palikti pinigus?


Jeigu yra tokia galimybė, geriausia turėti to žmogaus, kuriam norite palikti pinigines lėšas, asmens tapatybės dokumento kopiją, kad notaras, tvirtindamas jūsų testamentą, galėtų konkrečiai nurodyti asmenį, kuriam ketinate palikti pinigines lėšas.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ




Komentarai

# 1 Klausimas 31-10-2018 15:49
Norėtume pasikonsultuoti dėl darbuotojų teisių. Įmonė buvo parduota
kitiems akcininkams, keičiasi darbdavys.
Gavome pranešimą, kad keičiasi akcininkai , darbo sąlygos nesikeičia.
Ar mes privalome pereiti dirbti pas naują darbdavį, jeigu nenorime. Ar
šiuo atveju tikrai negalioja DK 51 str ir 57 str? Ar mes tokiu atveju, jeigu netinka naujos sąlygos turime išeiti savo noru?

Siunčiame jų teisininkų komentarą:

DK 51 str. 5 d. netaikoma, nes šiuo atveju galioja DK 51 str. 1 d.
numatyta išimtis (t.y. akcijų pardavimas yra laikomas dalyviu
pasikeitimu, o ne verslo perleidimu – verslo perleidimas įstatymo
prasme yra suprantamas kaip turto, sutarčių ir darbuotojų perdavimas
kitai įmonei be akcijų perleidimo; teisiškai tai yra reikšmingai nuo
akcijų perleidimo besiskiriantis procesas, nes jo metu darbuotojams
faktiškai keičiasi ne darbdavio akcininkai, o pats darbdavys).
Atitinkamai, šiuo atveju nėra taikomas ir DK 57 str., tad ir jokios
papildomos darbo sutarčių nutraukimo galimybės neatsiranda.

Jeigu darbuotojams bus siunčiamas papildomas pranešimas raštu,
siūlyčiau jį formuoti maždaug taip:

„Sveiki,


Pranešame, kad pagal 2018.10 mėn. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį UAB
„XXX“ akcininkai sutarė parduoti 100% bendrovės akcijų
UAB „XXX2“, akcijų nuosavybę planuojama perleisti 2018 m. 11 mėn.
Darbuotojams jokių socialinių ir ekonominių padarinių tai nesukels ir
bendrovės darbuotojams toliau galios dabartinės turimos darbo
sutartys.“

p.s. jeigu dėl šio komentaro kiltų papildomų klausimų, prašau
nurodykite, kad gali mums drąsiai skambinti ir mielai pakomentuosime
detaliau.

Ačiū.




  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)