Tik tai, kas svarbu mūsų skaitytojams

Tik tai, kas svarbu mūsų skaitytojams

Vieta automobiliui šalia daugiabučio - didelė problema. lrt.lt nuotr.


Vietų nesiūlo, pinigus ima


Prašau paaiškinti, ar galima pusės daugiabučio namo savininkų bendrijos narių susirinkimo nutarimu priversti visus namo gyventojus (butų savininkus) mokėti už planuojamą rengti automobilių stovėjimo aikštelę prie namo, nors dalis butų savininkų yra raštiškai atsisakę vietų šioje aikštelėje dar prieš atliekant kadastrinius matavimus, nes neturi ir neplanuoja turėti automobilių. Kad būtų įrengta aikštelė, ketinama iškirsti medžius žaliojoje juostoje, skiriančioje namą nuo vienos judriausių miesto gatvių (aplinkkelio), kur dieną naktį nenutrūkstamu srautu važiuoja lengvosios ir sunkiasvorės mašinos. Aikštelė atsirastų po pat namo langais, o pats namas atsidurtų gatvės, įvažiavimo į kiemą ir aikštelės spąstuose.


Visų pirma automobilių stovėjimo vietų visiems niekas tikriausiai ir neplanavo skirti, nes tų vietų skaičius, ko gero, bus mažesnis nei butų, kad vienam butui tektų bent po vieną automobilio stovėjimo vietą. Jei daugiabutyje būtų nedaug butų, jo gyventojams nebūtų bėdos pastatyti savo automobilius tiesiog prie namo. Tiesiog jūs savo pinigais turėsite paremti automobilių stovėjimo aikštelės įrengimą.

REKLAMA


Jeigu jus tokiais mokesčiais rems į kampą (tikriausiai ir rems), užduokite paprastą klausimą: kiek yra daugiabutyje butų ir kiek naujojoje aikštelėje numatoma įrengti automobilių stovėjimo vietų.


Be to, daugiabučių namų savininkų bendrijos yra įsteigtos bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams valdyti, naudoti ir prižiūrėti. Automobilių stovėjimo aikštelė nėra daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Visi šie objektai aiškiai išvardyti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme.


Kalbant apie aplinkos apsaugos dalykus, dera pasakyti, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“. Jame nustatyta, kad garažų ir atvirų automobilių stovėjimo aikštelių atstumas nuo gyvenamųjų namų priklauso nuo automobilių skaičiaus: kai automobilių iki 10, atstumas turėtų būti ne mažiau kaip 10 m, kai automobilių nuo 11 iki 50, – ne mažiau kaip 15 m, kai automobilių nuo 51 iki 100, – ne mažiau kaip 25 m ir t. t. Tiesa, šie reikalavimai skamba kiek ironiškai – dešimt (ir daugiau) automobilių po langais gali stovėti, o jei įrengiama automobilių stovėjimo aikštelė, tai jau draudžiama.

REKLAMA


Dėl ekologijos reikalavimų galite mėginti kreiptis į savivaldybę, tačiau, kad pasiektumėte rezultatų, reikės nemažai pastangų ir spaudimo pačiai savivaldybei. Prieš tokius reiškinius kaip įstatymų nesilaikymas, galios demonstravimas nėra lengva atsilaikyti, tačiau pabandyti verta.


Atostoginiai skaičiuojami įprastai


Patyriau traumą, ilgai buvau nedarbinga, po to išėjau atostogų. Pagal kurių mėnesių uždarbį turi būti skaičiuojami atostoginiai?


Kasmečių atostogų laiku darbuotojui (taip pat valstybės tarnautojui ir žvalgybos pareigūnui, tarnaujančiam žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį) paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuojamas pagal Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintą Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą. Vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.


Apskaičiuojant vidutinį dieninį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Apskaičiuojant vidutinį valandinį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).



Nuosavas ne tik butas

Prieš dešimtmetį mes, daugiabučio namo gyventojai, pasidalijome tuščios pastogės plotą, tikėdamiesi įsirengti patalpas, ir viską įregistravome Registrų centre. Iki šiol niekas nepasikeitė: ta erdvė – tuščia ir nenaudojama. Tačiau namą administruojanti įmonė, skaičiuodama mums skirtus mokesčius, prie mūsų patalpų ploto priskiria ir tik plane egzistuojantį pastogės plotą kaip patalpų naudingąjį plotą. Savo sprendimą bendrovė ir ją kuruojančios institucijos grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimu: „Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus, sprendžia, kad naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan.“ Mano nuomone, kolegijos sprendimas suprantamas savanaudiškai, manome, kad kolegija turėjo mintyje faktiškai esančių įrengtų patalpų plotą.


Dar kartą priminsime, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnyje teigiama, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

REKLAMA


Paprastai kalbant, daugiabučio namo gyventojui priklauso butas ir proporcinga buto plotui kitų patalpų dalis, tad jokios lemiamos reikšmės jūsų turimas plotas palėpėje neturi – ar jis priskirtas butui, ar bendrajai dalinei nuosavybei, mokėti vis tiek reikia už visas namo patalpas. Jei patalpos priskiriamos butui, reikia mažiau mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą. Galbūt jūs tiesiog iki šiol manėte, kad gyvenant daugiabutyje reikia mokėti tik už buto užimamą plotą, o už kitas patalpas nereikia?


Skirtumas būtų tik tuomet, jei palėpę būtų išpirkęs vienas ar keli žmonės, kaip kartais būna, o mokesčiai jums būtų po senovei skaičiuojami taip, tarytum visiems namo gyventojams palėpė priklausytų proporcingai butų plotui. Sunku spėlioti, ką turėjo omenyje teisėjų kolegija, tačiau ji paskelbė tai, ką paskelbė.


Darbo birža – ne tik išvarytiems


Norėčiau paklausti, ar galima registruotis darbo biržoje pačiai išėjus iš darbo? Darbovietėje – tokia situacija, kad dirbti tampa neįmanoma, o kito darbo nesu susiradusi. Jei negalima iš karto registruotis, galbūt galima po kurio laiko? Ar geriau laukti, kol atleis iš darbo, ir tada registruotis darbo biržoje?

Registruotis darbo biržoje patiems išėjus iš darbo galima, ir net gali būti skiriama nedarbo draudimo išmoka, tiesa, tik tiems bedarbiams, kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių. Nedarbo draudimo išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai, nes priklauso nuo bedarbio gautų draudžiamųjų pajamų, valstybės remiamų pajamų ir kitų veiksnių.


Jei atitinkate šiuos kriterijus, kurį laiką galėsite gauti nedarbo draudimo išmoką ir ieškotis darbo, be to, ir Lietuvos darbo birža turi apsčiai darbo pasiūlymų.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)





Daugiau >>