Mūsų visuomenėje kyšiai – visuomet karšta, net deginanti tema. Nors aplink Lietuvą padėtis – labai įvairi. Kyšių davėjų ar jų gavėjų tema, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse nustumta į teisėsaugos ir žiniaskaidos užkulisius. Šio „fenomeno“ ten beveik nėra. Nes skandinavai ir buitinius rūpesčius, ir politines problemas jau senokai sprendžia civilizuotai.

Mes taip nemokame. Ir bent jau pas medikus į poliklinikas traukiame su dėžute saldainių ar pakeliu kavos. Nes taip darė mūsų tėvai ir seneliai. Nes niekur daugiau Europoje žmogus, 10 metų skyręs sunkiausioms studijoms, uždirba mažiau už autobuso vairuotoją. Ir tai – tik vienas pavyzdys iš tos daugybės situacijų, kai neišspręstos socialinės problemos pulsuoja šalia kriminalinės srities.

Tačiau ar saldainiai, kava – jau kyšis? Kur toji riba? Ir kodėl už politikų klaidas (nes maži medikų, pedagogų, kultūros darbuotojų ir t. t. atlyginimai – pirmiausia politikų darbo brokas) turi kentėti paprasti žmonės? Maža to, juos teisėsaugininkai retkarčiais panaudoja savo viešųjų ryšių kampanijoms. O kurgi politinė korupcija? Nejau ji Lietuvoje mažiau išsikerojusi už buitinę? Čia teisėsaugininkai linkę patylėti. Ar ne todėl, kad politikai jiems pirmiausia ir kelia atlyginimus? Geriausias pavyzdys – neseniai prokurorams gerokai kilstelėtos algos, „pamiršus“ gydytojus rezidentus.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Ironija nieko nepakeisi

Alfredas CHMIELIAUSKAS, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius:

– Didesnė korupcija būdinga žemesnio gyvenimo lygio šalims. Mes korupcijos lygiu lenkiame Europos Sąjungos šalių vidurkį. Suprantama, nesididžiuojame tokiu pasiekimu. Viešinami garsesni atvejai ir pavienių profesinių bendruomenių, pavyzdžiui, medikų, iniciatyvos, skirtos korupcijos prevencijai, rodo pastangas atsikratyti neigiamo įvaizdžio.

Kodėl nėra greitų rezultatų? Gal esame išmokę su blogybėmis daugiausia kovoti pašiepimu? Sovietmečiu į absurdišką klausimą „Ar komunistas privalo mokėti mokesčius už gautus kyšius?“ atskriedavo linksmas atsakymas: „Sąžiningas komunistas privalo.“ Buvo smagu nors taip suvesti sąskaitas su sovietinės kasdienybės absurdiškumu. Juokas padėjo išgyventi, bet ne juokas sugriovė aną sistemą.

Prieš kelis dešimtmečius pažinojau vadovę, kuri pusę metų interesantų atnešamas dovanas kruopščiai registravo specialioje knygoje, maža to, atnešusiųjų siaubui, reikalavo dar ir pasirašyti, o per Kalėdas išdalydavo jas darbuotojams. Juokėmės iš šmaikštaus sumanymo tuo pat metu suprasdami, kad tokį elgesį vargu ar galima laikyti nuoširdžia kova su kyšininkavimu.

Ironija ir saviironija – sveikas būdas reaguoti į nepalankiai susiklosčiusias gyvenimo aplinkybes. Tačiau ilgainiui juokas tarsi prijaukina pašiepiamą blogybę. Nuolat iš ko nors šaipantis tarsi pripažįstama, kad nieko kito čia padaryti ir neįmanoma.

Laikas imti vadovautis sveiku protu

Gintautas PALUCKAS, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas:

– Kyšiu laikyčiau piniginį atlygį gydytojams ir niekada nesutiksiu, kad dėžutė saldainių ar gėlių puokštė, įteikta medikui už gerą darbą ar puikiai atliktą operaciją, gali būti laikoma kyšiu. Mano požiūriu, gėlės ar saldainiai yra tik padėka. Už tai kelti baudžiamąją bylą – absurdiška. Taip tik deginami valstybės ištekliai.

Palaikau tokią tvarką, kai kartais nustatoma teisėta priemokų sistema: jei asmuo nori atsilyginti, jis sumoka pinigus į oficialią įstaigos sąskaitą, o iš ten lėšos skiriamos darbo užmokesčiui mokėti. Tokia tvarka įteisinta, pavyzdžiui, kai gimdoma. Jei moteris nori, kad gydytojas, kuris ją prižiūrėjo nėštumo metu, priimtų gimdymą, tačiau tas gydytojas tuo metu nedirba, galima jį iškviesti ir sumokėti į sąskaitą atitinkamą pinigų sumą, bet jokiu būdu ne į chalato kišenę.

Visur reikia įžvelgti ne tik balta ir juoda, turi galioti protingumo principas nustatant, kas yra tikra korupcija, o kas – mažareikšmės smulkmenos ar tiesiog padėka.

Indikatorius – telefoninių sukčių gausa

Gediminas NAVAITIS, Mykolo Romerio universiteto profesorius:

– Imti kyšius negražu. Dauguma valstybės tarnautojų pradeda dirbti tikėdami, kad nesavanaudiškai rūpinsis tautiečiais. Už jų sąžiningumą, principingumą ir profesionalumą dera padėkoti. O kas atsitiks įteikus pagarbą išreiškiančią dovaną? Paskui – dar vieną ir dar vieną? Veikiausiai gerbiančiųjų tarnautojus dėka vietoj sąžiningo darbuotojo atsiras kyšių laukiantis godišius.

Vis dar yra manančiųjų, kad su tokiu godišiumi lengviau susitarti, kad duodantysis sėkmingiau tvarko reikalus. Tačiau kyšiai žlugdo ne tik tarnautojus, bet ir visą visuomenę. Visi esame girdėję pasakojimų apie telefoninius sukčius. Ne visi atkreipė dėmesį į labai svarbią aplinkybę. Pranešęs apie avariją, sužalojimą ar dar kokį baisų įvykį, kurio padarinius galima užglaistyti pinigais, sukčius ragina duoti kyšį. Nelinkusioje kyšininkauti visuomenėje jis išgirstų: „Mano advokatas aptars žalos atlyginimą.“ Arba: „Sudarykime sutartį dėl pretenzijų patenkinimo.“ Ir telefoninių sukčių neliktų.

Kol bus duodančiųjų, tol bus imančiųjų

Antanas MATULAS, Seimo narys:

– Kaip atskirti dovaną nuo kyšio, bandymą atsidėkoti nuo noro papirkti? Valstybės tarnyboje ir teisėsaugoje tai padaryti nesudėtinga, nes daugeliu atvejų bet kokie bandymai duoti dovaną, pinigų ar suteikti paslaugą laikytini kyšiu. Mūsų šalyje tiesiog nėra tradicijos nešti dovanas norint atsidėti tarnautojams už puikiai atliktas pareigas.

Kur kas didesnė problema – sveikatos apsaugos srityje. Eilės, netobulas ir mažas apmokėjimas už paslaugas, klestinti biurokratija ir bloga vadyba sudaro prielaidas pacientams manyti, kad dauguma medikų piktnaudžiauja ir reikalauja iš jų papildomo atlygio. Ir čia dažnai atskirti kyšį nuo padėkos, jei tai nėra pinigai ir tai daroma ne prieš suteikiant paslaugą, ganėtinai sunku.

Ne veltui žmonės sukūrė tokią patarlę: „Kol bus duodančiųjų, tol bus imančiųjų.“ Tad pastarieji du žiniasklaidoje aprašyti atvejai, kai pacientai ar jų artimieji buvo nubausti stambiomis piniginėmis baudomis už bandymą duoti kyšius medikams, nėra paskutiniai. Tokių atvejų tik daugės. Todėl draugiškai patariu visiems pacientams: už sugrąžintą sveikatą medikams pakanka nuoširdaus padėkos žodžio.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"