Skolininkams prispausti – elektroniniai spąstai

Skolininkams prispausti – elektroniniai spąstai


Skolininkams prispausti – elektroniniai spąstai


Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje įdiegta unikali, kitose valstybėse analogų neturinti inovacija – Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS). Per šią sistemą centralizuotai nurašomos skolininkų lėšos. Pasidomėkime, ką apie tai privalu žinoti.


Ivona JAROSLAVCEVIENĖ


Pirmoji pažintis


PLAIS diegimas Lietuvoje nebuvo itin sklandus: tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys skundėsi įšaldytomis sąskaitomis, kai net dėl menkos skolos negalėjo naudotis kitomis sąskaitose buvusiomis lėšomis, kiti aiškino, kad ta pati suma buvo nuskaityta kelis sykius. Dar kiti tikino skolas mokantys savo noru, tačiau dar neturintys iš ko. Viena iš tokių – pensininkė Bronislava Mogienė. Moteriai priklauso žemės ūkio paskirties sklypas, kurį ji nuomoja. „Žemės mokestį turėjome sumokėti iki lapkričio 16 d., tačiau nebuvo iš ko. Su nuomininkais esu sutarusi, kad pinigus jie man pervestų sausį, tad tikėjausi, kaip ir kasmet, galėsianti su valstybe atsiskaityti iš karto po to, kai gausiu pinigus. Deja, valstybė nepalaukė, tad prieš Kalėdas nurašė pinigus iš mano sąskaitos. Tai buvo paskutiniai mano pinigai, juos labai taupiau“, – piktinosi pensininkė.

REKLAMA


Buvo ir tokių skolininkų, kurie apie skolas nieko nežinojo. „Pamačiau, kad iš mano sąskaitos nurašyti pinigai. Bandžiau išsiaiškinti ir paaiškėjo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nurašė gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką. Net nežinojau, kad esu skolinga valstybei. Visus mokesčius tvarko darbdavys, nes neturiu paskolų ar draudimų, be to, jokių papildomų lėšų per metus negavau, taigi man tai buvo nemaloni staigmena“, – sako Lina Vaškienė.


Kam reikėjo PLAIS?


Jeigu jūs nesate vieni iš tų, kurie jau susipažino su PLAIS, pabandysime su šia sistema jus supažindinti mes.


PLAIS pradėta diegti jau rugsėjo viduryje. Kuo ji patogi? Tuo, kad leidžia centralizuotai išieškoti pinigines lėšas iš bet kuriame šalies banke ar kredito unijoje skolininko turimų sąskaitų. Sistema duomenis apie piniginių lėšų apribojimą tvarko centralizuotai: perduoda bankams ar kredito unijoms apribojimo ir nurašymo nurodymus ir proporcingai paskirsto skolininko lėšas kreditoriams. PLAIS pakeitė iki šiol galiojusią tvarką, kai greičiausiai skolininko lėšas atgaudavo tas, kas pirmasis bankui ar kredito unijai pateikdavo pinigų apribojimo ir nurašymo nurodymus. Kiti kreditoriai tuo metu laukdavo eilėje, tad kai kuriems iš jų atgauti lėšas būdavo keblu.

REKLAMA


Sakykime, keliems kreditoriams įmonė ar fizinis asmuo skolingas 5 tūkst. eurų, į sąskaitą patenka 500 eurų. Anksčiau šie pinigai nebuvo dalijami visiems kreditoriams – jie buvo pervedami tam, kuris pirmasis kreipėsi dėl skolos išieškojimo. Kaip yra dabar? Sistema bankams ar kredito unijoms perduoda apribojimo ir nurašymo nurodymus ir skolininko lėšas, kai jų nepakanka visiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti, paskirsto proporcingai visiems kreditoriams.
Taigi nuo šiol atgauti skolas sudarytos vienodos sąlygos tiek valstybės institucijoms, tiek įmonėms ar fiziniams asmenims.


Daugiau tvarkos


Nurašymo nurodymus PLAIS teikia Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos muitinė, „Sodra“ ir antstoliai. Naująją sistemą pasiekia Nacionalinės teismų administracijos, Centrinės hipotekos įstaigos, Gyventojų ir Juridinių asmenų registrų duomenys.


„Kiek teko domėtis, analogų PLAIS nėra. Mes iš tiesų esame labai šiuolaikiški ir galime tuo didžiuotis. PLAIS skolų išieškojimo procesui suteiks daugiau tvarkos. Bus aišku, kiek ir kam nuskaityta. Tiek antstoliai, tiek „Sodra“ ar kiti subjektai, galintys išieškoti skolas, tapo vienodai svarbūs – niekam nėra teikiama pirmenybė“, – sako antstolis Valdas Čeglikas.


Pasak pašnekovo, skolas bet kuriuo atveju reikia grąžinti. Jeigu žmogus pats to negali padaryti, yra atitinkamos priemonės tam paskatinti. „Ir anksčiau turėjome įvairių galimybių atgauti lėšas iš skolininko, tačiau buvo daug neaiškumo, popierizmo, nereikalingo aiškinimosi. Dabar bus aiškiau ir mums, ir pačiam skolininkui“, – teigia V. Čeglikas.



Areštuojama ne sąskaita, o suma


Diegiant PLAIS buvo sujungti įvairių institucijų ir antstolių informaciniai ištekliai, susiję su asmenų lėšų apskaita ir skolų išieškojimu. Taip į PLAIS buvo perkelti duomenys apie visas esamas ir istorines skolas valstybei ir privatiems kreditoriams.


V. Čeglikas tikina, jog sistema padėjo sukontroliuoti lėšų areštus ir kelia mažiau nepatogumų pirmiausia patiems skolininkams. „Kol nebuvo PLAIS, nuolat susidurdavome su problema, kad gaudavome informaciją apie skolininko sąskaitas, bet nežinojome, kiek lėšų jose yra. Dėl visa ko areštuodavome kelias sąskaitas. Taigi būdavo taip, kad žmogus skolingas 100 eurų ir vienoje sąskaitoje lėšų pakanka tai skolai padengti, bet mes areštuodavome kelias. Vėliau, paaiškėjus, kad areštuota pernelyg daug, tie areštai būdavo naikinami, tačiau žmogus bet kuriuo atveju patirdavo nepatogumų. Dabar mes taip pat nežinome, kiek pinigų yra konkrečioje skolininko sąskaitoje, tačiau perdavus informaciją PLAIS automatiškai areštuojama tik reikiama suma, o ne visa sąskaita“, – dėsto pašnekovas.
Naudojantis PLAIS lėšos gali būti nurašomos ne tik iš sąskaitų bankuose, bet ir iš sąskaitų, esančių kredito unijose.


Antstolių bijoti nereikia


V. Čeglikas giria PLAIS dar ir todėl, kad ši sistema leidžia žinoti konkretaus skolininko pajamų kilmę. Pavyzdžiui, jeigu žmogus gyvena tik iš socialinės pašalpos, jo skolos grąžinimui taikomi apribojimai. Vadinasi, nebus nuskaityti visi sąskaitoje esantys pinigai – tam tikra dalis lėšų bus palikta žmogaus pragyvenimui.


„Mes per PLAIS galime areštuoti tam tikrą sumą pinigų, tačiau jeigu tai buvo visas jums sumokėtas atlyginimas ar kita išmoka ir matote, kad tą mėnesį neturėsite iš ko sumokėti už butą, maistą ir pan., visada galite į mus kreiptis ir aiškintis. Įstatymas numato 15 dienų terminą, per kurį galime kartu išspręsti susiklosčiusią situaciją. Mūsų tikslas nėra atimti iš skolininko paskutinius pinigus. Kad taip nenutiktų, tereikia kreiptis į antstolį. Suma bus sumažinta, o jums liks lėšų, kuriomis galėsite disponuoti“, – aiškina V. Čeglikas.

REKLAMA


Pasak pašnekovo, bent jau kol kas šia teise žmonės naudojasi labai pasyviai. „Tačiau juk nereikia nei ginčytis su antstoliu, nei samdytis advokato, kuris apgintų jūsų teises, – tereikia pranešti, ir tiek. Noriu dar kartą paraginti: nebijokite kreiptis. Visada galima rasti kompromisą“, – sako antstolis. Net jeigu lėšos jau nurašytos iš jūsų sąskaitos, jas galima susigrąžinti.


Sumokėti vis tiek teks


V. Čeglikas pabrėžia, jog patogiausias būdas grąžinti skolas – geranoriškai jas mokėti. „Nebūtinai iš karto. Skola gali būti grąžinama dalimis kiekvieną mėnesį. Čia kaip paskola: sąžiningai mokate kiekvieną mėnesį, ir niekas jums jokių priekaištų neturi“, – tvirtina antstolis.


Jeigu lauksite, kol lėšas nurašys, turite žinoti, kad tai nėra nemokama paslauga. Už tai, kad laiku nesumokėjote skolos ir teks ją išieškoti per PLAIS, reikės sumokėti vadinamąjį sistemos palaikymo mokestį. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. šis mokestis yra 1,02 euro. Tokio dydžio mokestis galios iki šių metų liepos 31-osios.
O kas laukia piktybinių skolininkų? Ar PLAIS padės išgauti sąmoningai ignoruojamas skolas? Galimybės susigrąžinti skolas iš tokių skolininkų greičiausiai padidės labai nedaug. Beviltiški skolininkai paprastai jau neturi nei turto, nei pinigų.


Trikdžiai nepasikartos?


PLAIS veiklos pradžia nebuvo sklandi. Dėl patirtų nepatogumų į Registrų centrą (PLAIS administratorių) su oficialiomis pretenzijomis kreipėsi keli šimtai gyventojų ir įmonių atstovų. Užfiksuotos problemos buvo susijusios su pačios informacinės sistemos programine įranga, PLAIS pateiktų duomenų apie lėšų išieškojimą kokybe ir ne visuomet sėkminga sąveika su kitų institucijų informacinėmis sistemomis. Daugumos nuo PLAIS veiklos pradžios užregistruotų incidentų priežastys buvo operatyviai pašalintos. Ar trikdžiai nepasikartos? „Tikrai nesame nuo to apsaugoti, kaip ir nuo nepageidaujamų pačios sistemos veikimo padarinių“, – sako Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos atstovas, Kauno kolegijos lektorius Giedrius Romeika.

REKLAMA


Verslininko manymu, Lietuva – per maža šalis tokiems elektroniniams sprendimams, kurie esą turėtų optimizuoti skolų išieškojimą. „Visas tokias sistemas reikia gerai patikrinti, nes tik su laiku išaiškėja galimos spragos. Mes tam neturime nei laiko, nei lėšų, tad visi bandymai tiesiogiai atliekami su įmonėmis ir fiziniais asmenimis. Taip, galima kreiptis ir prašyti atšaukti ar sumažinti tam tikrų sumų areštus, tačiau jau po to, kai pinigai – įšaldyti. Įvyko klaida? Jų tikrai pasitaiko. Tokiu atveju žmogus turi įrodyti, kad ji įvyko. Tai nėra gera praktika ir tik rodo sistemos netobulumą“, – dėsto G. Romeika.


Skolininkas ir nusikaltėlis – ne tas pats


Ši sistema yra automatinė, vadinasi, pasak verslininko, nėra kaskart atsižvelgiama į konkretaus žmogaus ar įmonės poreikius. „Ir vien tai jau reiškia, kad klaidų bus, net jeigu sistema veiks be priekaištų. Standartiniai nestandartinių situacijų sprendimai yra didžioji sistemos bėda: negalima visų lyginti pagal vieną rodiklį. Jei antstolis nuskaitys visas jūsų lėšas, turėsite į jį kreiptis ir aiškintis. Sistema šių dalykų netvarko. Jeigu viskas būtų taip paprasta, greičiausiai jau turėtume automatinę sistemą bankrotams administruoti. Tačiau visko sistematizuoti neįmanoma“, – pabrėžia studentams paskaitas skaitantis verslininkas.


G. Romeikos teigimu, ne reta smulkiojo verslo įmonė turi skolų, kurias vėliau sėkmingai padengia. „Kad gautų užsakymą, verslininkai pinigų sutinka laukti ir du mėnesius, ir ilgiau. Kol tų pinigų nėra, susidaro skolos. Vėliau dauguma įmonių jas sėkmingai padengia. O kaip bus dabar?“ – retoriškai klausia pašnekovas.
Pasak verslininko, nerimą kelia tai, kad mūsų valstybėje viskas daroma taip, lyg kiekvienas žmogus būtų potencialus blogiukas. „Tau pirmiausia nuskaito pinigus, o tada jau įrodinėk, kad nesi kaltas, neslėpei lėšų ir pan. Sistema yra teisi, jeigu tu neįrodysi kitaip. Taigi visi galios svertai suteikti būtent sistemai“, – teigia G. Romeika.


Pašnekovas pabrėžia, kad didžiausia problema yra tikrai ne PLAIS, o valstybės požiūris. „Manoma, kad kiekvienas vairuotojas yra potencialus girtuoklis ir žudikas, tad reikia įvesti 0 promilių prie vairo reikalavimą, kiekvienas žmogus, kuris turi grynųjų pinigų, yra šešėlinės ekonomikos atstovas, tad visi pinigai turi būti laikomi banke, o atsiskaitymai vykdomi kortelėmis, pilietis, savo sąskaitoje turintis daugiau nei 5 tūkst. eurų, jau tampa įtartinas – apie jį reikia pranešti valstybei, kad būtų išsiaiškinta, iš kur tie pinigai... Visas mūsų valstybės požiūris remiasi tuo, jog žmogus nėra vertybė pats savaime, ir dėl to labai gaila“, – sako G. Romeika.


Skolininkams prispausti – elektroniniai spąstai


* * * * * * *


Skolas teks grąžinti


Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova:


– 2016 m. sausio 1 d. gyventojų skola valstybei siekė 103,2 mln. eurų. Didžiausią dalį – 57,9 proc. – gyventojų skolos sudaro gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka, 16 proc. – pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka, 6,9 proc. – baudos už administracinius teisės pažeidimus, 2,6 proc. – žemės mokesčio nepriemoka, 16,6 proc. – kitų mokesčių nepriemokos. Naudojantis PLAIS nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki gruodžio 31 d. iš valstybei skolingų gyventojų sąskaitų buvo nurašyta 5 mln. eurų.


Jeigu skolos nepavyksta visiškai ar iš dalies išieškoti per PLAIS iš kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių piniginių lėšų, tuomet skolų išieškojimas perduodamas antstoliams pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos priimtus sprendimus išieškoti iš mokesčių mokėtojo turto. Reikia atkreipti dėmesį, kad Valstybinė mokesčių inspekcija visuomet pirmiausia ragina gyventojus geranoriškai sumokėti susidariusias nepriemokas – skelbia pranešimus apie neįvykdytas prievoles, – ir tik jiems nereaguojant imamasi priverstinių skolos išieškojimo veiksmų.


Skolos išieškojimą perdavus antstoliui, gyventojas patiria papildomų išlaidų, nes tenka apmokėti ir antstolio vykdymo išlaidas. Be to, nustačius, kad asmenys savo veiksmais siekia išvengti prievolių valstybei vykdymo, jiems gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Valstybinė mokesčių inspekcija, gindama savo, kaip kreditoriaus, teises gali pasinaudoti visomis priemonėmis – ginčyti sandorius, kreiptis dėl žalos atlyginimo ir t. t.


* * * * * * *


Daugiau straipsnių skaitykite žurnalo "Savaitė" Nr. 3


Skolininkams prispausti – elektroniniai spąstai







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)