Karantino stresas kenkia ne tik nervams, bet ir imunitetui

Karantino stresas kenkia ne tik nervams, bet ir imunitetui


Gyvendami karantine, daugelis žmonių skundžiasi jaučiantys didesnį stresą dėl sveikatos, įprasto bendravimo trūkumo, sumažėjusių pajamų ar darbo praradimo. Ir nors stresas – normali organizmo reakcija į pasikeitusias aplinkybes, užtrukęs jis sukelia liūdnas pasekmes. Viena dažniausių – bendras imuniteto nusilpimas ir jį lydinčios ligos.


Žinomas fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius pasakoja, kad žmogaus imuninę sistemą sudaro milijardai ląstelių, kurios keliauja krauju ir saugo organizmą nuo svetimkūnių: bakterijų, virusų, vėžinių ląstelių. Jaučiant padidintą stresą, streso hormonas kortikosteroidas silpnina imuninės sistemos efektyvumą.


Prieš kelerius metus paskelbus ilgalaikio su vyrais atlikto tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad sveikiausi buvo ne tie vyrai, kurie sveikai maitinosi ar sportavo, o tie, kurie jautėsi laimingi. Tai rodo tiesioginį ryšį tarp streso ir imuninės sistemos. Taip pat 1980-aisiais keli JAV psichologai ir imunologai, atlikę tyrimus su egzaminus laikiusiais universiteto studentais, konstatavo ryšį tarp izoliacijos, vienišumo jausmo, jų sukeliamo streso bei imuniteto.


Žmogui išgyvenant baimę, pyktį, pavydą ar kitas stiprias neigiamas emocijas, organizme ląstelės lygmenyje vyksta fiziologiniai pokyčiai, ir į tai visų pirma reaguoja imuninė sistema, sako V. Skirkevičius.


Šiuo metu žmonės daugiausiai bendrauja naudodami kompiuterius, tačiau dauguma prisipažįsta, kad toks bendravimas neatstoja nuoširdaus žmogiškojo ryšio. Negana to, ekranų dideliais kiekiais skleidžiama vadinamoji „mėlyna šviesa" stipriai veikia kraujotaką, melatonino ir seratonino hormonų gamybą ir gali sutrikdyti miegą bei pabloginti psichologinę savijautą. Didesnis stresas patiriamas ir dėl to, kad karantine kur kas daugiau laiko praleidžiama su šeimos nariais, su kuriais dažnas buvo pripratęs bendrauti vos kelias valandas per dieną.

REKLAMA


Stresas imunitetą veikia ir netiesiogiai. Įtampą ir vienišumą patiriantys žmonės neretai griebiasi netinkamų įveikos strategijų: ima vartoti alkoholį ar daugiau rūkyti. „O šių medžiagų poveikį imunitetui mes visi puikiai žinome. Dauguma dar ir linkę „ramintis" persivalgydami, o stresas trikdo virškinimą“, – sako fitoterapeutas.


Žinoma, visa tai žinoti svarbu, tačiau ką daryti šiuo metu išgyvenantiems stresą, kai pas medikus keliauti nepatartina?


Specialistas pataria visų pirma pradėti sąmoningai riboti gąsdinančios informacijos srautą. Pavyzdžiui, tik kartą ar du per dieną pasirinktu metu perskaityti objektyvių šaltinių pateikiamą informaciją.


Antra, nors socialiniai kontaktai labai apriboti, tačiau bent po vieną ar du artimus žmones daugelis turi šalia. Reikėtų branginti tuos kontaktus ir vietoj susierzinimo, jog tie žmonės nuolat šalia, būti atlaidesniems. Vienišumą išgyvenantieji šiuo nelengvu metu galėtų atsiremti į dvasines praktikas ar religiją ir taip lengvinti streso poveikį.


Rekomenduojama ir pagal galimybes kuo daugiau judėti, būti gryname ore. „Aplink skleidžiasi pavasario žiedai, tad po vieną ar du eikime į pievas, miškus, jei nepavyksta – būkime savo daržuose, soduose ar bent jau balkonuose, grožėkimės gamtos grožiu ar žydru dangumi. Grynas oras ir judėjimas mažina stresą ir stiprina imunitetą“, – ragina jis.

REKLAMA


Taip pat patariama gyventi pagal susidarytą dienotvarkę, kadangi aiškus režimas didina saugumo jausmą ir mažina stresą. Į dienotvarkę fitoterapeutas siūlo įtraukti vaistažolių arbatų gėrimo ritualus.


Greta išvardintų priemonių, vaistažolės šiuo metu yra lengviausiai prieinama priemonė stresui mažinti, sako V. Skirkevičius. Ateis laikas, kai virusas bus nugalėtas, tačiau specialistas prognozuoja, kad kartu su palengvėjimu pajusime ir neigiamas pasekmes: išsekimą, įtampą, ligas dėl susilpnėjusio imuniteto.


„Daug metų dirbu su aromatiniais augalais, kurie stiprina nervus ir padeda imuninei sistemai. Todėl patariu iš anksto derinti ramybės, poilsio ritualus su nauda organizmo imunitetui. Kai kurie augalai ne tik nuima spazmus, raumenų drebėjimą, bet ir plečia, stiprina bronchus, kas gali būti svarbu saugantis nuo plaučius pažeidžiančio viruso“, – sako fitoterapeutas.


Pavyzdžiui, valerijono galima rasti tikriausiai kiekvienuose namuose. Ši šaknis atstato nervinę pusiausvyrą ir apskritai yra unikalus gamtos vaistas, nes veikia nervų sistemą, gerina ir kraujotaką, ir virškinimą, t. y. palaiko visas sistemas, kurias silpnina stresas ir kurios svarbios geram imunitetui.


„Valerijono šaknis išveda iš isterinės būsenos, baimės ir nuramina. Tai daro ir kiti aromatiniai augalai: pipirmėtė, šventagaršvės lapai, apynių spurgos, melisa, levanda, sukatžolė, taip pat gerinančios ir streso sujauktą virškinimą. Bene efektyviausiai veikia apynių, valerijonų ir pasifloros mišinys“, – pastebi V. Skirkevičius.


Jei žmogų kankina nemiga ir neramios mintys, vadinasi, jo nervinė sistema jau išsekusi, gali pasireikšti raumenų mėšlungis. „Tik neskubėkit griebtis tablečių, geriau pavartoti valerijonų ir kitų raminančių augalų mišinio ar tinktūros, kad mažėtų jaudrumas. Valerijonai jau daug amžių žinomi kaip pirma pagalba miego sutrikimuose“, – pataria V. Skirkevičius.



Tačiau kaip neprarasti darbingumo? Stresas ir taip trukdo produktyviai darbuotis, tačiau ar raminantys augalai neslopins? V. Skirkevičius nuramina, kad tinkamai parinkus žolelių mišinius, vieni jų komponentai neleidžia pasireikšti kitų nepageidaujamam poveikiui ir drauge veikia stipriau. Pavyzdžiui, ilgai vartojant vien valerijoną, žmogus gali darytis apatiškas, tačiau pridėjus sukatžolę taip nenutiks.


Bendrai nervų sistemai stiprinti geriausia vartoti suderintus mišinius, o ne pavienes žoleles. „Mišiniai tinka labai plačiam ratui žmonių, nes kai vienas augalas mišiny netinka, tai tikrai tiks kitas; jie vienas kitą pastiprina, papildo, kur reikia – neutralizuoja“, – apibendrina V. Skirkevičius.


Svarbu nepamiršti, kad augalus sudaro aktyvūs biologiniai junginiai, todėl juos reikia vartoti atsakingai, primena specialistas.