Neatidėkime svarbių skiepų

Neatidėkime svarbių skiepų


COVID-19 pandemija priminė, kad užkrečiamosioms ligoms nėra sienų, o veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo daugybės sunkių ligų ir toliau išlieka skiepai. Rūpindamiesi savo sveikata, turime nepamiršti skiepytis laiku ir pasinaudoti visomis prieinamomis vakcinomis.


Pasaulio sveikatos organizacija neseniai išreiškė susirūpinimą, kad dėl pandemijos sumažėjo žmonių, norinčių pasiskiepyti nuo įvairių ligų, taip pat ir vakcinuojamų vaikų skaičius. Dėl to artimiausioje ateityje pasaulyje gali paūmėti kitų ligų, kurių galima išvengti skiepais, plitimas.


Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė primena, jog COVID-19 pandemijos metu vakcinacija nuo kitų ligų yra tokia pat svarbi, kaip ir anksčiau. „Pandemija neužkerta kelio kitų infekcinių ligų egzistavimui, todėl ir neturi sutrikdyti vakcinacijos nuo jų. Kad suvaldę COVID-19 galėtume atsikvėpti, o ne bijoti pabudusio kurio nors seniai užmiršto viruso ar gamtoje tykančio erkinio encefalito pavojaus, turime tęsti planinius tiek vaikų, tiek suaugusiųjų skiepijimus pagal įprastai galiojančią tvarką ir išlaikydami vakcinavimo schemas“, – teigia gydytoja infektologė.

REKLAMA


Viskas pagal planą


Įprasta tvarka – tai Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius, suaugusiųjų skiepijimas pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą ir rekomenduojama vakcinacija nuo kitų ligų, pavyzdžiui, erkinio encefalito. Ypač svarbu užtikrinti, kad vaikai nuo gimimo iki antrųjų gyvenimo metų gautų visus jiems priklausančius skiepus pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių.


Pasak prof. dr. A. Mickienės, laiku atliekama vakcinacija – viena iš pagrindinių priemonių, siekiant apsaugoti vaikus ir vyresnio amžiaus asmenis nuo sunkių ir gyvybei pavojingų infekcinių ligų. Todėl, jei pandemijos metu bet kurioje amžiaus grupėje buvo nutraukta imunizacija, būtina kuo greičiau atlikti praleistą vakcinaciją. COVID-19 ir kitų vakcinų ryšio nėra nustatyta, tad skiepai nedidina rizikos užsikrėsti ir susirgti COVID-19.


Sveiki ir saugūs – nuo pirmųjų dienų


Šiuo metu pasaulyje yra prieinamos beveik 30 vakcinų nuo įvairių ligų. Dar dešimtys kuriama ar bandoma, pavyzdžiui, nuo Ebolos karštligės, ŽIV ar maliarijos, tačiau jos dar nėra patvirtintos. Ne visi šie skiepai reikalingi kiekvienoje šalyje. Kai kurie gali būti skiriami tik prieš kelionę, rizikos zonose ar dirbant didelės rizikos darbus. Lietuvoje skiepais valdomos 24 infekcijos. Kiekviena vakcina skirta apsaugoti žmogaus organizmą nuo konkrečios infekcijos visą gyvenimą ar tam tikrą laikotarpį.

REKLAMA


Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių kūdikiai ir vaikai valstybės lėšomis Lietuvoje skiepijami nuo 14 pavojingų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, B tipo Haemophilus influenzae, pneumokokinės, žmogaus papilomos viruso (tik mergaitės), rotavirusinės ir B tipo meningokokinės infekcijų. Gydytojus džiugina, kad 2019 m. vaikų skiepijimo valstybės lėšomis nuo daugelio skiepais valdomų infekcijų apimtys padidėjo. Vakcina nuo vėjaraupių nėra įtraukta į skiepijimų kalendorių, tačiau suprasdami jos naudą vis daugiau tėvų paskiepija vaikus savo lėšomis. Dėl skiepų vaikams reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, visų gyventojų skiepijimas vykdomas ir karantino metu.


Iš sodo ir daržo – į ligoninę


Pneumokokinė infekcija, erkinis encefalitas, stabligė, sezoninis gripas – sunkios ligos, kurių galima išvengti skiepais, tačiau ši galimybė, pasak prof. dr. A. Mickienės, visuomenės vis dar įvertinta nepakankamai, ypač saugant vyresnio amžiaus žmonių sveikatą.


Svarbu žinoti, kad Lietuvoje suaugusieji kas 10 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, t. y. nemokamai, gali skiepytis nuo difterijos ir stabligės. Nors stabligės atvejų mūsų šalyje užfiksuojama nedaug, prof. dr. A. Mickienės teigimu, tai yra tokia sunki liga, kad kiekvienas, pamatęs jos eigą, tikrai suskubtų pasiskiepyti. Daugumą susirgusiųjų sudaro vyresni nei 60 metų neskiepyti asmenys, o susergama dažniausiai šiltuoju metų laiku. „Šią ligą sukelia Clostridium tetani bakterijų gaminamas toksinas, pažeidžiantis nervų sistemą ir lemiantis stiprius raumenų spazmus. Spazmai būna labai skausmingi, išplinta po visą kūną, apie 30 proc. ligonių miršta. Dirvožemis – pagrindinis stabligės sukėlėjų šaltinis. Stablige užsikrečiama, kai sukėlėjų sporų patenka į organizmą per žaizdą. Amerikoje stabligė vadinama rožių augintojų liga – užtenka įsidurti į mažą rožės, taip pat agrasto, avietės ar kitokį spygliuką ir vėliau pakapstyti sodo ar daržo žemę, kurioje yra stabligės sukėlėjų sporų“, – apie būtinybę visiems pakartotinai (nemokamai) pasiskiepyti bendra difterijos ir stabligės vakcina kalba gydytoja infektologė.



Suaugusiesiems rekomenduojama bent kartą pakartotinai vakcinuotis ir nuo kokliušo. Tiems, kurie visai nebuvo paskiepyti nuo tymų ar buvo paskiepyti tik viena vakcinos doze, taip pat rekomenduojama pasiskiepyti nuo šios infekcinės ligos. Jei asmuo nežino, ar buvo skiepytas, yra galimybė atlikti kraujo tyrimą ir įsitikinti dėl imlumo tymams. Vakcinomis nuo kokliušo ir tymų skiepijamasi savo lėšomis.


Apsaugo nuo daugybės problemų


Pneumokokinė infekcija (pneumokokų sukeltas plaučių uždegimas) dažniausiai užklumpa ikimokyklinio amžiaus vaikus, vyresnius nei 65 metų asmenis ir asmenis, sergančius įvairiomis lėtinėmis ligomis. Prof. dr. A. Mickienė pabrėžia, kad ši infekcija yra viena dažniausių gripo komplikacijų ir gali pasireikšti kaip atskira liga, nesusijusi su kitomis virusinėmis infekcijomis. „Pneumokokinė infekcija gali sukelti ausų, sinusų, gerklės, plaučių ar net smegenų dangalų uždegimą, todėl labai svarbu išnaudoti visas galimybes nuo jos apsisaugoti, visų pirma – skiepijantis“, – tvirtina pašnekovė.


Valstybės lėšomis nuo pneumokokinės infekcijos skiepijami vaikai ir suaugusieji, priklausantys rizikos grupėms. Norint sužinoti, ar priklauso nemokamas skiepas nuo pneumokokinės infekcijos, patariama kreiptis į šeimos gydytoją. 2019 m. dauguma suaugusiųjų, PSDF biudžeto lėšomis paskiepytų nuo pneumokokinės infekcijos, buvo sergantieji širdies nepakankamumu, vaikų – kvėpavimo takų ligomis. Nuo pneumokokinės infekcijos galima ir verta skiepytis visus metus.


Mažai žinoma, bet labai paplitusi


Visiems 65 metų ir vyresniems asmenims priklauso nemokama vakcina nuo sezoninio gripo. PSDF biudžeto lėšomis nuo sezoninio gripo taip pat skiepijami asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais. Skiepytis geriausia rudenį prieš gripo sezoną.

REKLAMA


Dar viena labai dažna vyresnio amžiaus žmonių infekcinė liga – juostinė pūslelinė. Ši liga išsivysto ketvirtadaliui vyresnių nei 50 metų asmenų, ir kiekvieną tolesnį amžiaus dešimtmetį tikimybė susirgti nuolat didėja. Sulaukus 85 metų ji siekia 50 proc. Skiepyti nuo juostinės pūslelinės pradėta 2006 m. Tiek sveikiems žmonėms, tiek lėtinėmis ligomis sergantiems senyvo amžiaus pacientams skiepijimas šia vakcina smarkiai sumažina juostinės pūslelinės atvejų skaičių ir ilgai trunkančių varginančių skausmų po ligos dažnį. Nuo juostinės pūslelinės skiepijamasi savo lėšomis. Verta žinoti, kad vakcina nuo vėjaraupių apsaugo ir nuo juostinės pūslelinės.


Suskubti skiepytis reikia jau dabar


Pirmieji erkinio encefalito atvejai registruojami jau kovą ar balandį, o daugiausia užsikrečiama birželio–spalio mėnesiais. Prof. dr. A. Mickienė atkreipia dėmesį, kad liga paprastai sunkiau pasireiškia vyresnio amžiaus asmenims. Jie dažnai kenčia nuo liekamųjų ligos reiškinių, tokių kaip negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, klausos praradimas, spengimas ausyse, regėjimo, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai ir kt. Didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu fiksuojamas Baltijos šalyse, o iš jų „lyderė“, deja, yra Lietuva.


Pasak prof. dr. A. Mickienės, skiepytis nuo erkinio encefalito geriausia šaltuoju metų laikotarpiu, t. y. dabar – vasarį ir kovą. Kad susidarytų imunitetas šiai ligai, reikia laiko. Pirmasis skiepijimo kursas susideda iš trijų injekcijų. Šaltuoju metų laiku pirmosios dvi dozės suleidžiamos išlaikant 1–3 mėnesių tarpą, trečia – praėjus 5–12 mėnesių po antrosios injekcijos. Imunitetas susiformuoja tik po dviejų vakcinos dozių, praėjus dviem savaitėms po antrosios dozės. Jis apsaugo nuo ligos vienus metus. Po trečiosios dozės imunitetas trunka 3–5 metus, todėl vėliau, kas 3–5 metus, reikia palaikomųjų dozių. Taip pat yra pagreitinta skiepijimo schema: vakcinacija pradedama prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Vis dėlto, gydytojos infektologės teigimu, vyresniems asmenims dėl amžiaus lemtų imuninės sistemos ypatumų geriau rinktis įprastą, o ne pagreitintą skiepijimo kursą. Nuo erkinio encefalito skiepijamasi savo lėšomis.

REKLAMA


Schema vyresniems žmonėms


Apibendrintas vyresnio amžiaus žmonių skiepijimo planas turėtų atrodyti taip: 1 vakcinos nuo sezoninio gripo dozė kasmet prieš gripo sezoną rudenį, asmenims, kurie anksčiau nebuvo skiepyti vakcina PKV13, – 1 vakcinos nuo pneumokokinės infekcijos dozė visam gyvenimui, 1 vakcinos nuo difterijos ir stabligės dozė kas 10 metų, tiems, kurie yra sirgę vėjaraupiais ar juostine pūsleline, – 1 vakcinos nuo juostinės pūslelinės dozė visam gyvenimui, 3 vakcinos nuo erkinio encefalito dozės ir palaikomoji dozė kas 3–5 metus (pagal schemą, aprašytą anksčiau). Keliaujantiesiems, priklausomai nuo šalies, į kurią keliaujama, taip pat rekomenduojama pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, hepatito A, vidurių šiltinės ir meningokokinės infekcijos.


Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, skiepai yra ir turėtų būti pripažįstami kaip esminė žmogaus teisės į sveikatos priežiūrą dalis. Prof. dr. A. Mickienė ragina visiems pasinaudoti teise būti sveikesniems ir saugesniems. Gydytojos manymu, būtų verta apie skiepų naudą papasakoti ir garbaus amžiaus tėvams, giminaičiams, paskatinti juos pasiskiepyti, nes tai yra geriausia dovana mūsų sveikatai.


Eilės sulauksime visi


Be išvardytų vakcinų, viena svarbiausių šiuo metu, be abejo, yra viso pasaulio itin laukta vakcina nuo COVID-19, Lietuvą pasiekusi gruodžio pabaigoje. Kasdien ji suteikia apsaugą vis didesnei daliai visuomenės. Pirmieji šia vakcina yra skiepijami medikai ir su asmenimis, sergančiais COVID-19, dirbantys studentai bei savanoriai, didžiausios rizikos pacientai, slaugos, palaikomojo gydymo ir socialinės globos įstaigų gyventojai ir darbuotojai. Pirmąja vakcinos doze jau yra paskiepyta beveik 100 tūkst. žmonių.


Kad vaikai greičiau grįžtų į ugdymo įstaigas, tikimasi, kad jau šį mėnesį bus suteikta galimybė skiepytis pradinių klasių, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams. Dar šį metų ketvirtį po medicinos darbuotojų, globos namų gyventojų ir personalo planuojama vakcinuoti asmenis nuo 65 iki 80 metų. Taip pat skiepus gaus kariai ir žvalgybos pareigūnai, būsimieji olimpiečiai ir parolimpiečiai su komandomis. Vėliau bus vakcinuojami socialinių paslaugų įstaigų, vaistinių, švietimo sistemos darbuotojai ir kiti gyventojai.


Imunitetas – tik po dviejų dozių


Kiekviena šalies savivaldybė turi skiepijimo koordinatorių – savivaldybės gydytoją ar administracijos darbuotoją, koordinuojantį vakcinacijos procesą konkrečioje savivaldybėje. Šiaulių miesto savivaldybės vakcinacijos nuo COVID-19 koordinatorė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Palčiauskienė teigia, kad gyvybes gelbsti ne pačios vakcinos, o skiepijimas. Tai suprasdami, prioritetinėms gyventojų grupėms priklausantys šiauliečiai labai laukia vakcinos nuo COVID-19 ir noriai skiepijasi, nes tai padės grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.


V. Palčiauskienė atkreipia dėmesį, kad, pasiskiepijus pirmąja vakcinos doze, būtina po tam tikro laiko pasiskiepyti ir antrąja doze, nes būtent po antrosios dozės praėjus tam tikram laikotarpiui atsiranda apsauga, padedanti išvengti ligos, kurią sukelia SARS-CoV-2 virusas. „Kai žmogus visiškai vakcinuojamas, į jo organizmą patekęs SARS-CoV-2 virusas greitai įveikiamas, nes imuninė sistema virusą sparčiai atpažįsta ir ima gaminti antikūnus, neleidžiančius jam daugintis. Todėl pasiskiepijus išvengiama COVID-19 ar sergama lengvesne ligos forma“, – paaiškina pašnekovė.


Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.


Neatidėkime svarbių skiepų