Specialistai perspėja: jei vaikai negrįš prie planinių skiepų, gresia infekcinių ligų protrūkiai

Specialistai perspėja: jei vaikai negrįš prie planinių skiepų, gresia infekcinių ligų protrūkiai


Užkrečiamųjų ligų specialistai sunerimę. COVID-19 (koronaviruso) pandemijos metu Lietuvoje įvedus karantiną sumažėjo skiepų aprėptys – preliminariais duomenimis, kovo mėnesį įskiepyta apie 12 tūkst. vakcinų dozių mažiau nei sausį ar vasarį. Pastebima, kad sumažėjo skiepų ir pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Planinių skiepų atidėjimas ar nutraukimas gali sukelti užkrečiamųjų ligų protrūkius ir skaudžias pasekmes.


Mažesnes skiepijimosi aprėptis lėmė ir karantino metu apribotos poliklinikų paslaugos, o dėl to beveik nutrūkę tėvų ir vaikų vizitai pas gydytojus. Nors Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikė skubias rekomendacijas, jog pandemijos metu ypač svarbu tęsti vakcinaciją siekiant išvengti infekcinių ligų protrūkių, tačiau dalis tėvų dėl įvairių priežasčių nusprendė vaikų skiepus atidėti ar net nutraukti. Todėl netolimoje ateityje vaikai gali dažniau susirgti tokiomis pavojingomis vakcinomis valdomomis ligomis kaip tymai, raudonukė, kokliušas ar užsikrėsti meningokokine B tipo infekcija.


Šiuo metu Lietuvos poliklinikoms atnaujinus planines sveikatos priežiūros paslaugas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras kviečia tėvus susisiekti su šeimos gydytoju ir atnaujinti skiepijimą pagal vaikų skiepų kalendorių.


Pernai fiksuotas tymų protrūkis


Specialistai atkreipia dėmesį, kad 2019 m. dėl nepakankamų ir vis mažėjančių skiepijimo aprėpčių Lietuvoje registruotas didžiausias tymų protrūkis per pastarąjį dešimtmetį – susirgo 834 asmenys, iš kurių 196 vaikai ir 638 suaugusieji. Tai dar vienas įrodymas, kaip svarbu skiepytis laiku pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą.

REKLAMA


„Daugumos suaugusiųjų tymais skiepijimo būklė buvo nežinoma, o dauguma vaikų – neskiepyti. Siekiant suvaldyti tymų protrūkį buvo imtasi daugelio priemonių, tačiau pagrindinė iš jų – ULAC ir kitų partnerių inicijuotos imunoprofilaktikos socialinės kampanijos nacionaliniu lygiu. 2019 m. nuo tymų pasiskiepijo pusantro karto daugiau asmenų nei 2018 metais“, – teigia prof. dr. Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centro vadovas.


Vieno vizito metu – keli skiepai


Prof. S. Čaplinsko teigimu, siekiant išvengti skiepų kalendoriuje nurodytų ligų protrūkių, svarbu išlaikyti ne mažesnes kaip 90 proc. vaikų skiepijimo aprėptis visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, o nuo tymų ir raudonukės – ne mažesnes kaip 95 proc.


Specialistai atkreipia dėmesį, jeigu karantino metu praleidžiamas nedidelis laiko intervalas, tuomet revakcinacija nėra būtina. Jeigu dėl vaiko ligos ar kitos priežasties nebuvo galimybės skiepyti laiku, šeimos gydytojas sudaro naują planą ir nustato datą skiepijimui pratęsti. Jeigu viena skiepo dozė buvo praleista, atitinkama dozė turėtų būti skirta kito vizito metu, tarsi būtų praėjęs įprastas laiko intervalas.


Be to, gydytojai gali vieno vizito metu paskiepyti ir nuo kelių infekcinių ligų. Pirmenybė teikiama vakcinoms, kurios yra įtrauktos į naujagimių skiepų kalendorių, ypač nuo tymų, raudonukės ar poliomielito ir kitoms kombinuotoms vakcinoms.

REKLAMA


Padaugėjo sergančiųjų kokliušu


Dar viena vaikų skiepų kalendoriuje esanti liga, kurios susirgimų registruojama vis daugiau – kokliušas. Šių metų pirmąjį ketvirtį užregistruoti 55 kokliušo atvejai, pernai tuo pačiu laikotarpiu tebuvo 2 ligos atvejai.


Pasak prof. S. Čaplinsko, nepaisant efektyvių skiepijimo programų ir aukštų vakcinacijos aprėpčių, kokliušas išlieka aktuali visuomenės sveikatos problema, susijusi su kūdikių sergamumu ir mirtingumu visame pasaulyje.


„Kokliušo sergamumo padidėjimas nėra susijęs su karantino laikotarpiu. Šiemet didesnis sergančiųjų kokliušu asmenų skaičius pastebimas jau nuo sausio mėnesio. Infekcijai yra būdingi sergamumo pakilimai kas 2–5 metai. Analizuojant sergamumą kokliušu Lietuvoje 2009–2019 m. laikotarpiu buvo nustatyti keli šios ligos padidėjimai 2009, 2012 ir 2014 metais“, – sako ULAC vadovas.


Siekiant apsaugoti kūdikius nuo kokliušo rekomenduojama nuo šios infekcijos pasiskiepyti visiems būsimo kūdikio ar jau turintiems naujagimį šeimos nariams. Taip pat galima pasiskiepyti būsimai mamai nėštumo metu. Ši rekomendacija paremta tuo, jog pasiskiepijus sukuriama saugi aplinka kūdikiui, kol jis paaugs ir galės būti skiepijamas pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Pagal jį pirmoji vakcina nuo kokliušo, difterijos ir stabligės skiriama 2 mėn. kūdikiui.


Metas grįžti prie planinių skiepų


Specialistai atkreipia dėmesį, kad daugelio vakcinomis valdomų ligų užkrečiamumas yra didesnis nei COVID-19. Todėl, jei sumažinama vakcinomis valdomų ligų kontrolė, dėl senų ligų atsinaujinimo galime susidurti su naujomis pandemijomis.


„Per COVID-19 pandemiją PSO imunizaciją įvardija kaip vieną iš prioritetinių sveikatos priežiūros paslaugų, pabrėžia vakcinomis valdomų ligų keliamą riziką bei skiepų naudą. Tad dabar poliklinikoms atnaujinus planines paslaugas, metas sugrįžti tiems, kurie atidėjo savo ar vaikų skiepijimą. Taip išvengsime skiepais valdomų ligų protrūkių“, – teigia prof. S. Čaplinskas.


Po registracijos telefonu tėvams rekomenduojama atvykti ne anksčiau nei 10 min. iki vizito, kad nesusidarytų laukiančiųjų eilės. Vieną vaiką gali lydėti tik vienas suaugęs asmuo. Jeigu tėvai turi tris ar keturis vaikus, siūloma vizitus išskaidyti į keletą dienų. Tėvams reikia žinoti vaiko asmens kodą ar turėti jo asmens dokumentą, kad poliklinikos registratūroje būtų galima identifikuoti asmenį. Sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai ir medicinos personalas stengiasi užtikrinti, jog kiekvieno vaiko vakcinacija vyktų saugiai ir sklandžiai.