Lietuvoje vis dar gyvas mitas, kad psichikos sveikatos sutrikimo diagnozė automatiškai atima žmogaus teises – nuo finansinių sprendimų iki galimybės pilnavertiškai dalyvauti visuomenėje. Tačiau realybė kitokia: teisinė sistema keičiasi žmogaus teisių užtikrinimo kryptimi, o pagalbos mechanizmai vis dažniau orientuojami ne į draudimus, bet į palaikančius sprendimus.

„Turime kalbėti apie pagalbą žmogui, o ne apie jo galimybių ribojimą. Psichikos sveikatos sutrikimo diagnozė savaime neatima teisės priimti sprendimus – veikiau tai yra signalas, kad žmogui reikia tinkamos pagalbos ir paramos,“ – sako Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vadovė Sandra Getautė.

Diagnozė nelygu neveiksnumas

Vis dar galima išgirsti klaidingų teiginių, esą nustačius psichikos sveikatos diagnozę žmogus gali būti „uždaromas“ ar automatiškai priskiriamas globai. Tai – mitas.

Psichikos sveikatos sutrikimas savaime nėra pagrindas riboti žmogaus teisių. Teismo sprendimai dėl veiksnumo ribojimo priimami tik išimtiniais atvejais, konkrečiose srityse (pavyzdžiui, finansiniuose klausimuose), įvertinus individualią situaciją ir taikymo būtinumą.

Lietuvoje jau kurį laiką veikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros veiksnumo apribojimo prevencijos specialistai, kurie padeda žmonėms ir jų artimiesiems rasti sprendimus be kraštutinių priemonių: sudarant pagalbos priimant sprendimus sutartis, užtikrinant bendruomeninę pagalbą, įtraukiant artimuosius.

Stigma ir mitai vis dar atbaido žmones nuo pagalbos. Dalis jų mano, kad diagnozė „sugriaus gyvenimą“, todėl vengia psichologo ar psichiatro kabineto. Delsimas kainuoja brangiai: būklė gali pablogėti tiek, kad gali prireikti stacionarinio gydymo ar globos.

„Diagnozė nėra teisinė mirties bausmė. Tai signalas, kad žmogui reikia paramos – psichologinės, medicininės, socialinės. Ir kuo anksčiau ji suteikiama, tuo daugiau teisių ir orumo žmogus išsaugo,“ – sako Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė, teisininkė Dovilė Juodkaitė.

Teismai turi išklausyti

Teisėsauga ir žmogaus teisių institucijos vis aiškiau akcentuoja: net kai sprendžiama dėl priverstinės hospitalizacijos ar gydymo, asmuo turi būti išklausytas. Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė yra pabrėžusi, kad neveiksniais pripažinti asmenys taip pat turi balsą, o teismai privalo užtikrinti, kad jų nuomonė būtų išgirsta ir svarstoma.
Šie principai dera su Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių konvencija, kurią Lietuva ratifikavo, įsipareigodama užtikrinti, kad sprendimų dėl žmogaus gyvybės, sveikatos ir turto niekas nepriimtų be jo dalyvavimo.

Pranešimas spaudai.